{"id":5854,"date":"2021-04-14T00:00:00","date_gmt":"2021-04-13T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/pandemija-verslumo-nepaskatino-gyventojai-uzsidirbti-nori-bet-dauguma-del-to-nieko-nedaro\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:11","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:11","slug":"pandemija-verslumo-nepaskatino-gyventojai-uzsidirbti-nori-bet-dauguma-del-to-nieko-nedaro","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/pandemija-verslumo-nepaskatino-gyventojai-uzsidirbti-nori-bet-dauguma-del-to-nieko-nedaro\/","title":{"rendered":"Pandemija verslumo nepaskatino: gyventojai u\u017esidirbti nori, bet dauguma d\u0117l to nieko nedaro"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Nors d\u0117l pandemijos kai kurie gyventojai gal\u0117jo ie\u0161koti papildom\u0173 b\u016bd\u0173 u\u017esidirbti, \u201eSwedbank\u201c atliktas tyrimas rodo, kad dirban\u010di\u0173j\u0173 papildomai skai\u010dius Lietuvoje suma\u017e\u0117jo, lyginant su 2017 m., nors norin\u010di\u0173j\u0173 u\u017esidirbti ir padaug\u0117jo. Kaip pastebi \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117, gyventojus nuo papildomos veiklos atgraso ne viena prie\u017eastis. &nbsp; J. Cvilikien\u0117s teigimu, pandemija verslumo ir k\u016brybi\u0161kumo vis d\u0117lto nepaskatino. &nbsp; \u201eDa\u017enai kalbame, kad apribojimai paskatina k\u016brybi\u0161kum\u0105, verslum\u0105, (&#8230;) atrodo, kad \u0161i situacija vis d\u0117lto lietuvi\u0173 verslumo nepa\u017eadino ir i\u0161skirtinio, didelio verslumo prover\u017eio, papildom\u0173 pajam\u0173 ie\u0161kojimo neatsirado\u201c, \u2013 spaudos konferencijoje tre\u010diadien\u012f sak\u0117 J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Jos teigimu, \u017emoni\u0173, kurie \u0117m\u0117si reali\u0173 veiksm\u0173, ma\u017e\u0117ja, lyginant su 2017 m. Be to, beveik dvigubai i\u0161augo dalis t\u0173, kurie nieko nedaro papildomai ir apie tai negalvoja. \u0160iuo laikotarpiu toki\u0173 \u017emoni\u0173, lyginant su 2017 m., padaug\u0117jo beveik dvigubai \u2013 fiksuota 15 proc. &nbsp; <b>Kai kurie bijo nes\u0117km\u0117s, kitus atbaido biurokratija<\/b> &nbsp; \u201eSwedbank\u201c ekspertai i\u0161skiria, kad tokias tendencijas gal\u0117jo lemti ne tik galiojantys karantino ribojimai, bet ir nes\u0117km\u0117s baim\u0117, biurokratija ir mokestin\u0117s prievol\u0117s. Be to, pastebima, kad \u012ftakos gal\u0117jo tur\u0117ti ir vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio kilimas, d\u0117l kurio poreikis gauti papildom\u0173 pajam\u0173 gal\u0117jo ma\u017e\u0117ti. &nbsp; Nes\u0117km\u0117s bijo du i\u0161 de\u0161imties korespondent\u0173, o labiausiai gyventojus nuo papildomos veiklos atstumia nepalank\u016bs \u012fstatymai ir dideli mokes\u010diai. Taip pat pastebima, kad \u0161iuo metu gyventojai daug re\u010diau svarsto apie nuosavo verslo k\u016brim\u0105 \u2013 apie tai galvojan\u010di\u0173 \u0161iemet 10 proc. ma\u017eiau nei prie\u0161 ketverius metus. &nbsp; Remiantis tyrimu, dalis \u017emoni\u0173 baiminasi, kad ne\u017einos, kaip parduoti produktus ir paslaugas, ar ras ir pasamdys tinkamus darbuotojus, supras biurokratinius reikalavimus. &nbsp; \u201e\u0160i\u0173 baimi\u0173 stipr\u0117jimas irgi gali b\u016bti tiesiogiai susij\u0119s su \u0161iandienine pandemijos situacija, kai gyventojai akylai stebi verslinink\u0173 pad\u0117t\u012f, mato j\u0173 veiklos apribojimus ir i\u0161\u0161\u016bkius vykdyti pelning\u0105 veikl\u0105\u201c, \u2013 pastebi \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Ji taip pat nurodo, kad gyventoj\u0173 norai ir real\u016bs veiksmai nesutampa \u2013 nors daugiau gyventoj\u0173 nei 2017 m. nori u\u017esidirbti papildomai, ta\u010diau ma\u017eiau gyventoj\u0173 tai i\u0161 ties\u0173 daro. &nbsp; \u201eNorin\u010di\u0173 u\u017esidirbti papildomai, bet nieko d\u0117l to nedaran\u010di\u0173, skai\u010dius pakilo 12 proc., ta\u010diau t\u0173, kurie veiklos imasi i\u0161 ties\u0173, suma\u017e\u0117jo 9 proc. Pana\u0161u, kad gyventojai \u012f\u017evelgia papildomo darbo privalumus, ta\u010diau \u012fvairios prie\u017eastys juos nuo tokios veiklos stabdo. Apie papildomos veiklos galimyb\u0119 i\u0161 viso negalvoja 2 gyventojai i\u0161 10\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentuoja J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Tyrimas atskleid\u0117, kad trys gyventojai i\u0161 de\u0161imties papildomos veiklos ie\u0161ko paskatinti pandemijos \u2013 suma\u017e\u0117jus darbo u\u017emokes\u010diui ar atsiradus laisvo laiko. Papildomos veiklos besiimantys gyventojai vidutini\u0161kai u\u017edirba nup 100 iki 200 eur\u0173, per savait\u0119 papildomam darbui skirdami 5 val. &nbsp; <b>Kaip elgiasi Baltijos \u0161ali\u0173 kaimynai <\/b> &nbsp; Estijoje papildomos veiklos besiiman\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 nuo 2017-\u0173j\u0173 taip pat suma\u017e\u0117jo, nurodoma \u201eSwedbank\u201c i\u0161platintame prane\u0161ime spaudai. \u0160is skai\u010dius krito 17,5 procento, parod\u0117 tyrimas. Latvijoje reali\u0173 veiksm\u0173 imamasi da\u017eniau \u2013 papildomai u\u017esidirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius i\u0161augo 20 procent\u0173. &nbsp; \u201eToks ry\u0161kus papildomos veiklos pokytis Baltijos \u0161alyse gali b\u016bti susij\u0119s ir su vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio poky\u010diais. Latvijoje, kur papildomai dirbama da\u017eniau, vidutinio atlyginimo augimas ma\u017eiausias \u2013 per pastaruosius trejus metus jis pakilo beveik 100 eur\u0173 ir siekia 841 eur\u0105. Kai tuo tarpu Estijoje vidutinis atlyginimas sudaro 1200 eur\u0173\u201c, \u2013 sako J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Pasak ekspert\u0117s, Lietuvoje vidutinis darbo u\u017emokestis per pastaruosius kelerius metus kilo spar\u010diau nei Latvijoje \u2013 beveik 200 eur\u0173 ir \u0161iuo metu siekia 915 eur\u0173. &nbsp; \u201ePapildomos veiklos gyventojai da\u017eniausiai imasi b\u016btent d\u0117l didesni\u0173 pajam\u0173 \u2013 tai svarbu net 75 proc. respondent\u0173. Be to, gyventojams taip pat aktualu savirai\u0161kos galimyb\u0117 ir lankstesnis darbo grafikas bei vieta\u201c, \u2013 komentuoja \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. &nbsp; <b>Papildomam darbui \u2212 dvigubai ma\u017eiau laiko<\/b> &nbsp; Tyrimas atskleid\u0117, kad \u0161alies gyventojai da\u017eniausiai \u012fdarbina savo \u012fg\u016bd\u017eius \u2013 dirba laisvai samdomais specialistais, teikia nam\u0173 prie\u017ei\u016bros paslaugas, konsultuoja kitus. Taip pat neretai parduoda savo u\u017eaugintus ar pagamintus produktus, nuomoja patalpas. &nbsp; \u201eDid\u017eiausias pokytis fiksuotas nam\u0173 prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 srityje \u2212 jas teikian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo daugiau nei 40 proc., lyginant su 2017 m. Tik\u0117tina, kad \u010dia jau\u010diama didel\u0117 pandemijos \u012ftaka, nes karantino metu toki\u0173 paslaug\u0173 poreikis tiesiog buvo ma\u017eesnis. Be to, augant vidutiniam darbo u\u017emokes\u010diui, \u017emon\u0117s yra re\u010diau link\u0119 imtis papildom\u0173 fizini\u0173 darb\u0173\u201c, \u2013 sako J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Tyrimas taip pat atskleid\u0117, jog trump\u0117ja papildomai veiklai skiriamas laikas \u2013 da\u017eniausiai gyventojai dirba iki 5 val. per savait\u0119, kai anks\u010diau tai darydavo net dvigubai ilgiau \u2013 iki 10 val. per savait\u0119. &nbsp; <b>Pasitelkia socialinius tinklus<\/b> &nbsp; Socialini\u0173 tinkl\u0173 skvarba papildoma veikla u\u017esiimantiems gyventojams suteikia vis daugiau galimybi\u0173. Tyrimo duomenimis, nuo 2017 m. daugiau nei 50 proc. i\u0161augo \u017emoni\u0173, savo paslaugas si\u016blan\u010di\u0173 socialiniame tinkle \u201eFacebook\u201c, skai\u010dius. &nbsp; \u201eBendrai socialiniais tinklais reklamai ar pardavimui naudojasi 85 proc. daugiau \u017emoni\u0173. \u0160iemet \u012f antr\u0105j\u0105 populiariausi\u0173 platform\u0173 viet\u0105 \u012f\u0161oko platforma \u201eVinted\u201c, aplenkdama \u201eInstagram\u201c. \u0160ios lietuvi\u0173 sukurtos platformos fenomenas grei\u010diausiai susij\u0119s su tuo, kad daiktus parduoti ten ypa\u010d paprasta, o pirk\u0117j\u0173 srauto papildomai kurti nereikia, tad vartotojai gali sutaupyti\u201c, \u2013 ai\u0161kina J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Pasak ekspert\u0117s, nepaisant to, kad papildomam darbui laiko skiriama ma\u017eiau, gyventoj\u0173 pajamos i\u0161 papildomos veiklos auga \u2013 da\u017eniausiai u\u017edirbama 100\u2013200 eur\u0173. Palyginimui, 2017 m. \u0161i suma buvo perpus ma\u017eesn\u0117. &nbsp; \u0160altinis: lrt.lt <b>2021.04.14<\/b> &nbsp; Nors d\u0117l pandemijos kai kurie gyventojai gal\u0117jo ie\u0161koti papildom\u0173 b\u016bd\u0173 u\u017esidirbti, \u201eSwedbank\u201c atliktas tyrimas rodo, kad dirban\u010di\u0173j\u0173 papildomai skai\u010dius Lietuvoje suma\u017e\u0117jo, lyginant su 2017 m., nors norin\u010di\u0173j\u0173 u\u017esidirbti ir padaug\u0117jo. Kaip pastebi \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117, gyventojus nuo papildomos veiklos atgraso ne viena prie\u017eastis. &nbsp; J. Cvilikien\u0117s teigimu, pandemija verslumo ir k\u016brybi\u0161kumo vis d\u0117lto nepaskatino. &nbsp; \u201eDa\u017enai kalbame, kad apribojimai paskatina k\u016brybi\u0161kum\u0105, verslum\u0105, (&#8230;) atrodo, kad \u0161i situacija vis d\u0117lto lietuvi\u0173 verslumo nepa\u017eadino ir i\u0161skirtinio, didelio verslumo prover\u017eio, papildom\u0173 pajam\u0173 ie\u0161kojimo neatsirado\u201c, \u2013 spaudos konferencijoje tre\u010diadien\u012f sak\u0117 J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Jos teigimu, \u017emoni\u0173, kurie \u0117m\u0117si reali\u0173 veiksm\u0173, ma\u017e\u0117ja, lyginant su 2017 m. Be to, beveik dvigubai i\u0161augo dalis t\u0173, kurie nieko nedaro papildomai ir apie tai negalvoja. \u0160iuo laikotarpiu toki\u0173 \u017emoni\u0173, lyginant su 2017 m., padaug\u0117jo beveik dvigubai \u2013 fiksuota 15 proc. &nbsp; <b>Kai kurie bijo nes\u0117km\u0117s, kitus atbaido biurokratija<\/b> &nbsp; \u201eSwedbank\u201c ekspertai i\u0161skiria, kad tokias tendencijas gal\u0117jo lemti ne tik galiojantys karantino ribojimai, bet ir nes\u0117km\u0117s baim\u0117, biurokratija ir mokestin\u0117s prievol\u0117s. Be to, pastebima, kad \u012ftakos gal\u0117jo tur\u0117ti ir vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio kilimas, d\u0117l kurio poreikis gauti papildom\u0173 pajam\u0173 gal\u0117jo ma\u017e\u0117ti. &nbsp; Nes\u0117km\u0117s bijo du i\u0161 de\u0161imties korespondent\u0173, o labiausiai gyventojus nuo papildomos veiklos atstumia nepalank\u016bs \u012fstatymai ir dideli mokes\u010diai. Taip pat pastebima, kad \u0161iuo metu gyventojai daug re\u010diau svarsto apie nuosavo verslo k\u016brim\u0105 \u2013 apie tai galvojan\u010di\u0173 \u0161iemet 10 proc. ma\u017eiau nei prie\u0161 ketverius metus. &nbsp; Remiantis tyrimu, dalis \u017emoni\u0173 baiminasi, kad ne\u017einos, kaip parduoti produktus ir paslaugas, ar ras ir pasamdys tinkamus darbuotojus, supras biurokratinius reikalavimus. &nbsp; \u201e\u0160i\u0173 baimi\u0173 stipr\u0117jimas irgi gali b\u016bti tiesiogiai susij\u0119s su \u0161iandienine pandemijos situacija, kai gyventojai akylai stebi verslinink\u0173 pad\u0117t\u012f, mato j\u0173 veiklos apribojimus ir i\u0161\u0161\u016bkius vykdyti pelning\u0105 veikl\u0105\u201c, \u2013 pastebi \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Ji taip pat nurodo, kad gyventoj\u0173 norai ir real\u016bs veiksmai nesutampa \u2013 nors daugiau gyventoj\u0173 nei 2017 m. nori u\u017esidirbti papildomai, ta\u010diau ma\u017eiau gyventoj\u0173 tai i\u0161 ties\u0173 daro. &nbsp; \u201eNorin\u010di\u0173 u\u017esidirbti papildomai, bet nieko d\u0117l to nedaran\u010di\u0173, skai\u010dius pakilo 12 proc., ta\u010diau t\u0173, kurie veiklos imasi i\u0161 ties\u0173, suma\u017e\u0117jo 9 proc. Pana\u0161u, kad gyventojai \u012f\u017evelgia papildomo darbo privalumus, ta\u010diau \u012fvairios prie\u017eastys juos nuo tokios veiklos stabdo. Apie papildomos veiklos galimyb\u0119 i\u0161 viso negalvoja 2 gyventojai i\u0161 10\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentuoja J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Tyrimas atskleid\u0117, kad trys gyventojai i\u0161 de\u0161imties papildomos veiklos ie\u0161ko paskatinti pandemijos \u2013 suma\u017e\u0117jus darbo u\u017emokes\u010diui ar atsiradus laisvo laiko. Papildomos veiklos besiimantys gyventojai vidutini\u0161kai u\u017edirba nup 100 iki 200 eur\u0173, per savait\u0119 papildomam darbui skirdami 5 val. &nbsp; <b>Kaip elgiasi Baltijos \u0161ali\u0173 kaimynai <\/b> &nbsp; Estijoje papildomos veiklos besiiman\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 nuo 2017-\u0173j\u0173 taip pat suma\u017e\u0117jo, nurodoma \u201eSwedbank\u201c i\u0161platintame prane\u0161ime spaudai. \u0160is skai\u010dius krito 17,5 procento, parod\u0117 tyrimas. Latvijoje reali\u0173 veiksm\u0173 imamasi da\u017eniau \u2013 papildomai u\u017esidirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius i\u0161augo 20 procent\u0173. &nbsp; \u201eToks ry\u0161kus papildomos veiklos pokytis Baltijos \u0161alyse gali b\u016bti susij\u0119s ir su vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio poky\u010diais. Latvijoje, kur papildomai dirbama da\u017eniau, vidutinio atlyginimo augimas ma\u017eiausias \u2013 per pastaruosius trejus metus jis pakilo beveik 100 eur\u0173 ir siekia 841 eur\u0105. Kai tuo tarpu Estijoje vidutinis atlyginimas sudaro 1200 eur\u0173\u201c, \u2013 sako J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Pasak ekspert\u0117s, Lietuvoje vidutinis darbo u\u017emokestis per pastaruosius kelerius metus kilo spar\u010diau nei Latvijoje \u2013 beveik 200 eur\u0173 ir \u0161iuo metu siekia 915 eur\u0173. &nbsp; \u201ePapildomos veiklos gyventojai da\u017eniausiai imasi b\u016btent d\u0117l didesni\u0173 pajam\u0173 \u2013 tai svarbu net 75 proc. respondent\u0173. Be to, gyventojams taip pat aktualu savirai\u0161kos galimyb\u0117 ir lankstesnis darbo grafikas bei vieta\u201c, \u2013 komentuoja \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. &nbsp; <b>Papildomam darbui \u2212 dvigubai ma\u017eiau laiko<\/b> &nbsp; Tyrimas atskleid\u0117, kad \u0161alies gyventojai da\u017eniausiai \u012fdarbina savo \u012fg\u016bd\u017eius \u2013 dirba laisvai samdomais specialistais, teikia nam\u0173 prie\u017ei\u016bros paslaugas, konsultuoja kitus. Taip pat neretai parduoda savo u\u017eaugintus ar pagamintus produktus, nuomoja patalpas. &nbsp; \u201eDid\u017eiausias pokytis fiksuotas nam\u0173 prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 srityje \u2212 jas teikian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo daugiau nei 40 proc., lyginant su 2017 m. Tik\u0117tina, kad \u010dia jau\u010diama didel\u0117 pandemijos \u012ftaka, nes karantino metu toki\u0173 paslaug\u0173 poreikis tiesiog buvo ma\u017eesnis. Be to, augant vidutiniam darbo u\u017emokes\u010diui, \u017emon\u0117s yra re\u010diau link\u0119 imtis papildom\u0173 fizini\u0173 darb\u0173\u201c, \u2013 sako J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Tyrimas taip pat atskleid\u0117, jog trump\u0117ja papildomai veiklai skiriamas laikas \u2013 da\u017eniausiai gyventojai dirba iki 5 val. per savait\u0119, kai anks\u010diau tai darydavo net dvigubai ilgiau \u2013 iki 10 val. per savait\u0119. &nbsp; <b>Pasitelkia socialinius tinklus<\/b> &nbsp; Socialini\u0173 tinkl\u0173 skvarba papildoma veikla u\u017esiimantiems gyventojams suteikia vis daugiau galimybi\u0173. Tyrimo duomenimis, nuo 2017 m. daugiau nei 50 proc. i\u0161augo \u017emoni\u0173, savo paslaugas si\u016blan\u010di\u0173 socialiniame tinkle \u201eFacebook\u201c, skai\u010dius. &nbsp; \u201eBendrai socialiniais tinklais reklamai ar pardavimui naudojasi 85 proc. daugiau \u017emoni\u0173. \u0160iemet \u012f antr\u0105j\u0105 populiariausi\u0173 platform\u0173 viet\u0105 \u012f\u0161oko platforma \u201eVinted\u201c, aplenkdama \u201eInstagram\u201c. \u0160ios lietuvi\u0173 sukurtos platformos fenomenas grei\u010diausiai susij\u0119s su tuo, kad daiktus parduoti ten ypa\u010d paprasta, o pirk\u0117j\u0173 srauto papildomai kurti nereikia, tad vartotojai gali sutaupyti\u201c, \u2013 ai\u0161kina J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Pasak ekspert\u0117s, nepaisant to, kad papildomam darbui laiko skiriama ma\u017eiau, gyventoj\u0173 pajamos i\u0161 papildomos veiklos auga \u2013 da\u017eniausiai u\u017edirbama 100\u2013200 eur\u0173. Palyginimui, 2017 m. \u0161i suma buvo perpus ma\u017eesn\u0117. &nbsp; \u0160altinis: lrt.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Nors d\u0117l pandemijos kai kurie gyventojai gal\u0117jo ie\u0161koti papildom\u0173 b\u016bd\u0173 u\u017esidirbti, \u201eSwedbank\u201c atliktas tyrimas rodo, kad dirban\u010di\u0173j\u0173 papildomai skai\u010dius Lietuvoje suma\u017e\u0117jo, lyginant su 2017 m.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5854","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5854","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5854"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5854\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5854"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5854"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5854"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}