\u017denkliai suma\u017e\u0117jo kas tre\u010dio Lietuvos gyventojo pajamos, beveik tiek pat sako gyvenantys pras\u010diau nei per pirm\u0105j\u012f karantin\u0105 \u2013 rodo nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 u\u017esakymu atlikta apklausa, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai. Lyginant su pirmuoju karantinu, 7 proc. gyventoj\u0173 finansin\u0117 pad\u0117tis pager\u0117jo, dviej\u0173 tre\u010ddali\u0173 (65 proc.) i\u0161liko pana\u0161i, ta\u010diau 28 proc. nurod\u0117, kad j\u0173 finans\u0173 b\u016bkl\u0117 per antr\u0105j\u012f karantin\u0105, lyginant su pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pavasariu, pablog\u0117jo. \u201eDauguma gyventoj\u0173 prisitaik\u0117, ka\u017ekas netgi i\u0161lo\u0161\u0117, ta\u010diau labai didel\u0117 dalis \u017emoni\u0173 teigia, kad nuo 2020 met\u0173 lapkri\u010dio Lietuvoje paskelbto antrojo karantino prad\u017eios iki dabar j\u0173 \u0161eimos nari\u0173 pajamos \u017eenkliai suma\u017e\u0117jo\u201c, \u2013 sako Nacionalinio skurdo ma\u017einimo organizacij\u0173 tinkl\u0173 vadov\u0117 Aist\u0117 Adomavi\u010dien\u0117. Labiausiai ken\u010dia tie, kuri\u0173 pajamos ma\u017eiausios<\/b> Anot skurdo ma\u017einimo srityje veikian\u010dio tinklo vadov\u0117s, pandemijos pasekmes ir toliau labiausiai junta ma\u017eiausias pajamas gaunantys asmenys: kas de\u0161imtam (11 proc.) tr\u016bksta pinig\u0173 maistui, kas septintam (14 proc.) \u2013 komunaliniams mokes\u010diams bei nuomai. \u201eJei procentus paversime \u012f skai\u010dius, pamatysime, kad ma\u017edaug 150 t\u016bkstan\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 tr\u016bksta pinig\u0173 maistui. Esame labai nepalankioje situacijoje: viena vertus, Lietuvos bankas skelbia apie rekordinius ind\u0117lius bankuose, kyla nekilnojamojo turto kainos, ta\u010diau tre\u010ddalis gyventoj\u0173 neturi pinig\u0173 duonai ar sumok\u0117ti u\u017e elektr\u0105. Gerov\u0117s valstybe, deja, net nekvepia\u201c, \u2013 sako Aist\u0117 Adomavi\u010dien\u0117. Jai antrina Vartotoj\u0173 aljanso viceprezidentas, Europos ekonomikos ir socialini\u0173 reikal\u0173 komiteto narys K\u0119stutis Kup\u0161ys. Anot jo, u\u017e kiekvieno statistinio skai\u010diaus stovi \u017emogaus ar \u0161eimos drama: negal\u0117jimas susimok\u0117ti u\u017e komunalinius mokes\u010dius rei\u0161kia, kad \u017emon\u0117s ma\u017eiau naudoja vandens, elektros, gyvena \u0161altai. \u201eSkai\u010diai da\u017enai neparodo pasl\u0117pto \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 skurdo, pavyzd\u017eiui, kai taupydami \u017emon\u0117s tiesiog nesinaudoja tokiu visuomeniniu g\u0117riu kaip elektra, jie patiria energetin\u012f skurd\u0105. Skurde gyvenantiems \u017emon\u0117ms neprieinamas ir kar\u0161tas vanduo, \u0161iltas b\u016bstas, kokybi\u0161kesnis maistas. Tai rei\u0161kia, kad blog\u0117ja \u017emoni\u0173 gyvenimo kokyb\u0117, sveikata, jie negali \u012fpirkti ir papildom\u0173 sveikatos paslaug\u0173\u201c, \u2013 teigia K.Kup\u0161ys. Karantinas smarkiai smog\u0117 smulkiajam verslui: kas penktas neteko darbo<\/b> Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad antrasis karantinas smarkiai smog\u0117 smulkiesiems verslininkams: kas antras \u0161ios grup\u0117s atstovas (50 proc.) nurod\u0117, kad jo pajamos suma\u017e\u0117jo \u017eenkliai, beveik kas penktas (17 proc.) sako netek\u0119s darbo. Pinig\u0173 maistui da\u017eniau tr\u016bksta bedarbiams (23 proc.), smulkiesiems verslininkams (17 proc.). Taip pat \u0161ios dvi kategorijos da\u017eniau nei kit\u0173 grupi\u0173 respondentai nurod\u0117 stokojantys pinig\u0173 komunalin\u0117ms paslaugoms. \u201eDar pernai met\u0173 baland\u017eio prad\u017eioje atkreip\u0117me vald\u017eios d\u0117mes\u012f \u012f gr\u0117smes ir si\u016bl\u0117me daugiau d\u0117mesio skirti \u017emon\u0117ms, kurie labiausiai nukent\u0117s nuo karantino. Tam tikros priemon\u0117s buvo \u012fvestos, bet rezultatai rodo, kad j\u0173 akivaizd\u017eiai nepakanka. Valstyb\u0117s pareiga yra u\u017etikrinti adekva\u010dias pajamas ir paslaugas pa\u017eeid\u017eiamiausioms gyventoj\u0173 grup\u0117ms. Priemoni\u0173 susidariusiai situacijai spr\u0119sti turi b\u016bti ie\u0161koma nuolat\u201c, \u2013 teigia A.Adomavi\u010dien\u0117. \u012e \u017eemiausi\u0105 pajam\u0173 grup\u0119 (iki 300 eur\u0173 vienam \u0161eimos nariui) da\u017eniau patenka bedarbiai (65 proc.), darbininkai ir techniniai darbuotojai (28 proc.). Net 35 proc. priklausan\u010di\u0173 \u017eemiausiai pajam\u0173 grupei respondent\u0173 nurod\u0117, kad j\u0173 pajamos \u017eenkliai suma\u017e\u0117jo, palyginus su 12 proc. t\u0173 respondent\u0173, kuri\u0173 pajamos iki karantino buvo did\u017eiausios. \u201ePa\u010di\u0173 pa\u017eeid\u017eiamiausi\u0173 gyventoj\u0173 energetiniam skurdui spr\u0119sti reikalinga masin\u0117 renovacija su valstyb\u0117s finansine pagalba. Taip pat privaloma u\u017etikrinti \u017emon\u0117ms or\u0173 pragyvenimo lyg\u012f ir komfort\u0105, kad jie ne\u0161alt\u0173 \u017eiemomis, netaupyt\u0173 elektros savo sveikatos s\u0105skaita, savivaldyb\u0117s privalo imtis kompleksini\u0173 sprendim\u0173, kaip atsinaujinan\u010di\u0173 energijos \u0161altini\u0173 d\u0117ka u\u017etikrint\u0173 pigesn\u0119 elektr\u0105. Deja, kai kuriose savivaldyb\u0117se lyg ty\u010dia keliami socialinio b\u016bsto nuomos \u012fkainiai\u201c, \u2013 sako vartotoj\u0173 organizacij\u0173 atstovas K\u0119stutis Kup\u0161ys. Skurdas ir pajam\u0173 nelygyb\u0117 Lietuvoje i\u0161lieka vis dar vieni did\u017eiausi\u0173 Europos S\u0105jungoje. Europos Komisijos rekomendacijose ne pirmus metus ragin\u0105 Lietuv\u0105 u\u017etikrinti nepertraukiam\u0105 socialini\u0173 paslaug\u0173 tiekim\u0105 ir socialinio b\u016bsto prieinamum\u0105, didinti socialin\u0117s paramos prieinamum\u0105, dyd\u012f ir jos mok\u0117jimo trukm\u0119. Anot Europos Komisijos, tik\u0117tina, kad pandemija \u0161ias ilgalaikes \u0161alies problemas dar padidins. Apklaus\u0105 Nacionalinio skurdo ma\u017einimo organizacij\u0173 tinklo ir Lietuvos Vartotoj\u0173 aljanso u\u017esakymu atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c. \u0160altinis: 15min.lt 2021.04.20<\/b> \u017denkliai suma\u017e\u0117jo kas tre\u010dio Lietuvos gyventojo pajamos, beveik tiek pat sako gyvenantys pras\u010diau nei per pirm\u0105j\u012f karantin\u0105 \u2013 rodo nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 u\u017esakymu atlikta apklausa, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai. Lyginant su pirmuoju karantinu, 7 proc. gyventoj\u0173 finansin\u0117 pad\u0117tis pager\u0117jo, dviej\u0173 tre\u010ddali\u0173 (65 proc.) i\u0161liko pana\u0161i, ta\u010diau 28 proc. nurod\u0117, kad j\u0173 finans\u0173 b\u016bkl\u0117 per antr\u0105j\u012f karantin\u0105, lyginant su pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pavasariu, pablog\u0117jo. \u201eDauguma gyventoj\u0173 prisitaik\u0117, ka\u017ekas netgi i\u0161lo\u0161\u0117, ta\u010diau labai didel\u0117 dalis \u017emoni\u0173 teigia, kad nuo 2020 met\u0173 lapkri\u010dio Lietuvoje paskelbto antrojo karantino prad\u017eios iki dabar j\u0173 \u0161eimos nari\u0173 pajamos \u017eenkliai suma\u017e\u0117jo\u201c, \u2013 sako Nacionalinio skurdo ma\u017einimo organizacij\u0173 tinkl\u0173 vadov\u0117 Aist\u0117 Adomavi\u010dien\u0117. Labiausiai ken\u010dia tie, kuri\u0173 pajamos ma\u017eiausios<\/b> Anot skurdo ma\u017einimo srityje veikian\u010dio tinklo vadov\u0117s, pandemijos pasekmes ir toliau labiausiai junta ma\u017eiausias pajamas gaunantys asmenys: kas de\u0161imtam (11 proc.) tr\u016bksta pinig\u0173 maistui, kas septintam (14 proc.) \u2013 komunaliniams mokes\u010diams bei nuomai. \u201eJei procentus paversime \u012f skai\u010dius, pamatysime, kad ma\u017edaug 150 t\u016bkstan\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 tr\u016bksta pinig\u0173 maistui. Esame labai nepalankioje situacijoje: viena vertus, Lietuvos bankas skelbia apie rekordinius ind\u0117lius bankuose, kyla nekilnojamojo turto kainos, ta\u010diau tre\u010ddalis gyventoj\u0173 neturi pinig\u0173 duonai ar sumok\u0117ti u\u017e elektr\u0105. Gerov\u0117s valstybe, deja, net nekvepia\u201c, \u2013 sako Aist\u0117 Adomavi\u010dien\u0117. Jai antrina Vartotoj\u0173 aljanso viceprezidentas, Europos ekonomikos ir socialini\u0173 reikal\u0173 komiteto narys K\u0119stutis Kup\u0161ys. Anot jo, u\u017e kiekvieno statistinio skai\u010diaus stovi \u017emogaus ar \u0161eimos drama: negal\u0117jimas susimok\u0117ti u\u017e komunalinius mokes\u010dius rei\u0161kia, kad \u017emon\u0117s ma\u017eiau naudoja vandens, elektros, gyvena \u0161altai. \u201eSkai\u010diai da\u017enai neparodo pasl\u0117pto \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 skurdo, pavyzd\u017eiui, kai taupydami \u017emon\u0117s tiesiog nesinaudoja tokiu visuomeniniu g\u0117riu kaip elektra, jie patiria energetin\u012f skurd\u0105. Skurde gyvenantiems \u017emon\u0117ms neprieinamas ir kar\u0161tas vanduo, \u0161iltas b\u016bstas, kokybi\u0161kesnis maistas. Tai rei\u0161kia, kad blog\u0117ja \u017emoni\u0173 gyvenimo kokyb\u0117, sveikata, jie negali \u012fpirkti ir papildom\u0173 sveikatos paslaug\u0173\u201c, \u2013 teigia K.Kup\u0161ys. Karantinas smarkiai smog\u0117 smulkiajam verslui: kas penktas neteko darbo<\/b> Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad antrasis karantinas smarkiai smog\u0117 smulkiesiems verslininkams: kas antras \u0161ios grup\u0117s atstovas (50 proc.) nurod\u0117, kad jo pajamos suma\u017e\u0117jo \u017eenkliai, beveik kas penktas (17 proc.) sako netek\u0119s darbo. Pinig\u0173 maistui da\u017eniau tr\u016bksta bedarbiams (23 proc.), smulkiesiems verslininkams (17 proc.). Taip pat \u0161ios dvi kategorijos da\u017eniau nei kit\u0173 grupi\u0173 respondentai nurod\u0117 stokojantys pinig\u0173 komunalin\u0117ms paslaugoms. \u201eDar pernai met\u0173 baland\u017eio prad\u017eioje atkreip\u0117me vald\u017eios d\u0117mes\u012f \u012f gr\u0117smes ir si\u016bl\u0117me daugiau d\u0117mesio skirti \u017emon\u0117ms, kurie labiausiai nukent\u0117s nuo karantino. Tam tikros priemon\u0117s buvo \u012fvestos, bet rezultatai rodo, kad j\u0173 akivaizd\u017eiai nepakanka. Valstyb\u0117s pareiga yra u\u017etikrinti adekva\u010dias pajamas ir paslaugas pa\u017eeid\u017eiamiausioms gyventoj\u0173 grup\u0117ms. Priemoni\u0173 susidariusiai situacijai spr\u0119sti turi b\u016bti ie\u0161koma nuolat\u201c, \u2013 teigia A.Adomavi\u010dien\u0117. \u012e \u017eemiausi\u0105 pajam\u0173 grup\u0119 (iki 300 eur\u0173 vienam \u0161eimos nariui) da\u017eniau patenka bedarbiai (65 proc.), darbininkai ir techniniai darbuotojai (28 proc.). Net 35 proc. priklausan\u010di\u0173 \u017eemiausiai pajam\u0173 grupei respondent\u0173 nurod\u0117, kad j\u0173 pajamos \u017eenkliai suma\u017e\u0117jo, palyginus su 12 proc. t\u0173 respondent\u0173, kuri\u0173 pajamos iki karantino buvo did\u017eiausios. \u201ePa\u010di\u0173 pa\u017eeid\u017eiamiausi\u0173 gyventoj\u0173 energetiniam skurdui spr\u0119sti reikalinga masin\u0117 renovacija su valstyb\u0117s finansine pagalba. Taip pat privaloma u\u017etikrinti \u017emon\u0117ms or\u0173 pragyvenimo lyg\u012f ir komfort\u0105, kad jie ne\u0161alt\u0173 \u017eiemomis, netaupyt\u0173 elektros savo sveikatos s\u0105skaita, savivaldyb\u0117s privalo imtis kompleksini\u0173 sprendim\u0173, kaip atsinaujinan\u010di\u0173 energijos \u0161altini\u0173 d\u0117ka u\u017etikrint\u0173 pigesn\u0119 elektr\u0105. Deja, kai kuriose savivaldyb\u0117se lyg ty\u010dia keliami socialinio b\u016bsto nuomos \u012fkainiai\u201c, \u2013 sako vartotoj\u0173 organizacij\u0173 atstovas K\u0119stutis Kup\u0161ys. Skurdas ir pajam\u0173 nelygyb\u0117 Lietuvoje i\u0161lieka vis dar vieni did\u017eiausi\u0173 Europos S\u0105jungoje. Europos Komisijos rekomendacijose ne pirmus metus ragin\u0105 Lietuv\u0105 u\u017etikrinti nepertraukiam\u0105 socialini\u0173 paslaug\u0173 tiekim\u0105 ir socialinio b\u016bsto prieinamum\u0105, didinti socialin\u0117s paramos prieinamum\u0105, dyd\u012f ir jos mok\u0117jimo trukm\u0119. Anot Europos Komisijos, tik\u0117tina, kad pandemija \u0161ias ilgalaikes \u0161alies problemas dar padidins. Apklaus\u0105 Nacionalinio skurdo ma\u017einimo organizacij\u0173 tinklo ir Lietuvos Vartotoj\u0173 aljanso u\u017esakymu atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c. \u0160altinis: 15min.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u017denkliai suma\u017e\u0117jo kas tre\u010dio Lietuvos gyventojo pajamos, beveik tiek pat sako gyvenantys pras\u010diau nei per pirm\u0105j\u012f karantin\u0105 \u2013 rodo nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 u\u017esakymu atlikta apklausa, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5850","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5850","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5850"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5850\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5850"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5850"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5850"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}