{"id":5847,"date":"2021-04-21T00:00:00","date_gmt":"2021-04-20T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/beprotiskai-ilgas-karantinas-nepraejo-be-pasekmiu-beveik-puse-lietuvos-gyventoju-ant-pavojingos-ribos\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:11","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:11","slug":"beprotiskai-ilgas-karantinas-nepraejo-be-pasekmiu-beveik-puse-lietuvos-gyventoju-ant-pavojingos-ribos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/beprotiskai-ilgas-karantinas-nepraejo-be-pasekmiu-beveik-puse-lietuvos-gyventoju-ant-pavojingos-ribos\/","title":{"rendered":"Beproti\u0161kai ilgas karantinas nepra\u0117jo be pasekmi\u0173: beveik pus\u0117 Lietuvos gyventoj\u0173 ant pavojingos ribos"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Beveik pus\u0117s Lietuvos gyventoj\u0173 psichologin\u0117 gerov\u0117 antrosios COVID-19 bangos metu yra tokia, kad jie patiria rizik\u0105 susirgti depresija, parod\u0117 pandemijos poveikio visuomen\u0117s psichikos sveikatai tyrimas. &nbsp; Specialistams nerim\u0105 kelia duomenys, kurie rodo, kad nema\u017ea dalis vyr\u0173 problemas sprend\u0117 alkoholiu, o moter\u0173 \u2013 raminamaisiais vaistais, suma\u017e\u0117jo didesn\u0117s dalies \u017emoni\u0173 fizinis aktyvumas. &nbsp; Sveikatos apsaugos ministerijos u\u017esakymu bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 vasar\u012f atlikta 18-75 met\u0173 am\u017eiaus gyventoj\u0173 apklausa parod\u0117, kad 46,5 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 psichologin\u0117 gerov\u0117 buvo prasta. &nbsp; Lyginant su laikotarpiu prie\u0161 pandemij\u0105 toki\u0173 gyventoj\u0173 dalis i\u0161augo. Tyrimo ataskaitoje atkreipiamas d\u0117mesys, kad 2013-2017 metais prasta psichologin\u0117 gerov\u0117 buvo nustatyta vidutini\u0161kai 38,8 proc. tyrimo dalyvi\u0173. &nbsp; Psichologas, Ekspert\u0173 tarybos narys Paulius Skruibis paai\u0161kino, kad psichologin\u0117s gerov\u0117s s\u0105voka yra apie pasitenkinim\u0105 gyvenimu. Jeigu pildant klausimyn\u0105 surenkama ma\u017eiau negu 50 bal\u0173, tuomet laikoma, kad yra depresijos rizika. &nbsp; \u201eKiek su kolegomis \u017ei\u016brime, tai ir prie\u0161 pandemij\u0105 tokios skal\u0117s rodydavo prastesnius rezultatus negu kitose \u0161alyse. O dabar beveik pus\u0117s Lietuvos gyventoj\u0173 gerov\u0117 yra tokia, kad galima sakyti, kad egzistuoja depresijos rizika. Tai yra didelis procentas\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; Specialistas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f kit\u0105 skal\u0119, kuri rodo, kiek \u017emoni\u0173 jau patiria depresijos ir nerimo sutrikimams b\u016bdingus po\u017eymius. 2021 m. vasar\u012f Lietuvoje toki\u0173 gyventoj\u0173 buvo 19,8 procento, tai yra ma\u017edaug kas penktas \u0161alies gyventojas. &nbsp; Palyginimui, Vokietijos gyventoj\u0173 reprezentatyvioje imtyje ne pandemijos laiku depresijai ar nerimo sutrikimui b\u016bding\u0173 po\u017eymi\u0173 tur\u0117jo tik 4,4 proc. gyventoj\u0173. &nbsp; <b>Pras\u010diau jau\u010diasi jaunesni \u017emon\u0117s ir moterys<\/b> &nbsp; Apibendrinant, ataskaitos i\u0161vadose pa\u017eymima, kad antroji COVID-19 banga nevienodai paveik\u0117 \u0161alies gyventojus. Pus\u0117s (49 proc.) apklaust\u0173j\u0173 emocin\u0117 b\u016bkl\u0117 pablog\u0117jo antrosios COVID-19 bangos metu (nuo 2020 m. rugs\u0117jo), lyginant su vasaros laikotarpiu: 13 proc. \u2013 \u017eymiai pablog\u0117jo, 36 proc. \u0161iek tiek pablog\u0117jo. 46 proc. teig\u0117, kad j\u0173 emocin\u0117 savijauta nepasikeit\u0117. 4 proc. \u2013 emocin\u0117 sveikata pablog\u0117jo. &nbsp; \u201eTie rezultatai yra pana\u0161\u016bs ir \u012f kitose \u0161alyse darytus tyrimus. Jie rodo, kad psichologin\u0117 savijauta yra blogesn\u0117. Jie yra pana\u0161\u016bs ir kitais at\u017evilgiais, kad moter\u0173 ir jaunesni\u0173 \u017emoni\u0173 savijauta yra blogesn\u0117\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; &nbsp; I\u0161 apklausos, kur analizuojami duomenys apie \u017emoni\u0173 u\u017esi\u0117mim\u0105, matosi, kad ma\u017eiausias depresijos ir nerimo lygis buvo tarp pensinink\u0173. Atrodyt\u0173 \u2013 paradoksas, nes jiems viruso keliama gr\u0117sm\u0117 yra pati did\u017eiausia. &nbsp; Ta\u010diau, pasak psichologo, t\u0105 i\u0161 dalies gali paai\u0161kinti \u017einios apie \u017emogaus raidos etapus. Jis pats asmeni\u0161kai nesutinka su interpretacija, kad jaunimas yra i\u0161lep\u0119s, \u201evargo nemat\u0119s\u201c. &nbsp; \u201ePavyzd\u017eiui, jeigu kalb\u0117tume apie paauglius, tai yra nat\u016bralus raidos dalykas, kad paauglyst\u0117s metu ma\u017eiau pradedi bendrauti su t\u0117vais, ir daugiau praleisti laiko su bendraam\u017eiais, kad suprastum apie save, apie kitus, apie bendravim\u0105. Pasakykite man, kokiu b\u016bdu karantino metu \u012fgyvendinti t\u0105 nat\u016bral\u0173 raidos aspekt\u0105? \u0160it\u0173 klausim\u0173 pensininkai, pagal j\u0173 raidos etap\u0105, neturi spr\u0119sti. Galb\u016bt vis d\u0117lto tai yra labiau ne apie i\u0161te\u017eim\u0105, o apie skirtingus i\u0161\u0161\u016bkius, su kuriais tu susiduri\u201c, \u2013 komentavo P. Skruibis. &nbsp; <b>Nema\u017eai daliai \u017emoni\u0173 tur\u0117jo \u012ftakos ir santykiams<\/b> &nbsp; Karantinas daliai \u017emoni\u0173 tur\u0117jo \u012ftakos ir santykiams. Apklausos duomenimis, 8 proc. teig\u0117, kad j\u0173 santykiai pager\u0117jo, 18 proc. \u2013 kad su vienais santykiai pager\u0117jo, su kitais pablog\u0117jo, 12 proc. santykiai pablog\u0117jo, 11 proc. gyveno vienas arba viena. &nbsp; \u201eVienas aspektas, kod\u0117l santykiuose padaug\u0117jo \u012ftamp\u0173, yra susij\u0119s su tuo, kad n\u0117ra b\u016bd\u0173 t\u0173 \u012ftamp\u0173 i\u0161leisti ka\u017ekur kitur, tai yra tiesiog daugiau laiko praleisti su kitais \u017emon\u0117mis. Galb\u016bt ma\u017e\u0117jant ribojim\u0173 ir tos \u012ftampos kai kam gali susibalansuoti\u201c, \u2013 nedramatizavo psichologas. &nbsp; Kartu P. Skruibis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad per karantin\u0105 ypa\u010d poroms, kurios turi ma\u017e\u0173 vaik\u0173, \u017eymiai aktualesni pasidar\u0117 kr\u016bvio pasidalinimo klausimai. &nbsp; \u201e\u010cia yra ir viena i\u0161 versij\u0173, kuri\u0105 kelia kolegos i\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173, kod\u0117l moter\u0173 savijauta yra prastesn\u0117 ir labiau suprast\u0117jusi, \u2013 kad tai yra d\u0117l kr\u016bvio pasiskirstymo netolygum\u0173. Jeigu moteris namuose turi ir vaik\u0173 mokslais r\u016bpintis, ir savo darbais, tai gal ir neverta labai steb\u0117tis, kad savijauta yra prastesn\u0117. K\u0105 tai rei\u0161kia santyki\u0173 prasme? Ar tai rei\u0161kia, kad viskam gr\u012f\u017eus daugiau ma\u017eiau \u012f prie\u0161 tai buvusias v\u0117\u017ees viskas susid\u0117lios, ir bus kaip anks\u010diau? Galb\u016bt kai kuriais atvejais taip ir bus, bet kai kuriais atvejais tai gali reik\u0161ti ir krizi\u0173 santykiuose\u201c, \u2013 kalb\u0117jo specialistas. &nbsp; Pasak pa\u0161nekovo, daugiausiai nerimo kyla d\u0117l situacij\u0173, kur yra bet kokios r\u016b\u0161ies smurto. &nbsp; \u201eTokiais atvejais situacija yra \u017eymiai sud\u0117tingesn\u0117, tod\u0117l, kad ka\u017ekur i\u0161 to smurto rato i\u0161tr\u016bkti, papra\u0161yti pagalbos yra dar sud\u0117tingiau\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; <b>Dalis sunkumus sprend\u0117 sveikatai kenksmingais b\u016bdais<\/b> &nbsp; Apklausoje buvo analizuojama ir tai, kaip gyventojai kovojo su stresu pandemijos s\u0105lygomis. Did\u017eioji dalis, 44 proc., apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad nuotoliniu arba tiesioginiu b\u016bdu bendravo su artimaisiais, draugais, kolegomis, 37 proc. nar\u0161\u0117 internete, 33 proc. u\u017esi\u0117m\u0117 m\u0117gstama veikla, 31 proc. leido laik\u0105 gamtoje. &nbsp; &nbsp; 25 proc. teig\u0117 daugiau miegantys, 19 proc. \u2013 daugiau valgantys, 13 proc. \u2013 daugiau sportuojantys, 11 proc. vartojo alkohol\u012f, 10 proc. r\u016bk\u0117, 7 proc. vartojo raminamuosius, 4 proc. meditavo, 1 proc. vartojo kitas psichoaktyvias med\u017eiagas, o 5 proc. tur\u0117jo dar koki\u0173 nors kitoki\u0173 kovos su stresu strategij\u0173. &nbsp; Tyrimo rezultatai parod\u0117, kad net 61 proc. apklaust\u0173j\u0173 fizinis aktyvumas pandemijos metu suma\u017e\u0117jo. &nbsp; &nbsp; \u201eDid\u017eioji dalis gyventoj\u0173 pasirinkdavo labai gerus b\u016bdus sunkumams \u012fveikti. O nerim\u0105 tur\u0117t\u0173 kelti didelis fizinio aktyvumo suma\u017e\u0117jimas. Tai yra susij\u0119 tiek su fizine, tiek su emocine sveikata. Kitas dalykas, jeigu pasi\u017ei\u016br\u0117tume, \u012f tai, kiek vartojo alkohol\u012f, raminamuosius vaistus, tai tas procentas irgi n\u0117ra ma\u017eas. Daugiausiai vyrai vartojo alkohol\u012f, o raminamuosius \u2013 daugiausiai moterys. Abu \u0161ie dalykai gali sukelti priklausomyb\u0119 ir turi negatyvi\u0173 pasekmi\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; <b>Did\u017eiajai daliai pagalbos susidoroti su sunkumais neprireiks<\/b> &nbsp; Tyrimas rodo, kad psichologin\u0117s pagalbos svarst\u0117 kreiptis 11 proc. apklaust\u0173j\u0173, o 3 proc. j\u0105 gauna. I\u0161 t\u0173, kurie svarst\u0117 kreiptis pagalbos, 25 proc. kreip\u0117si. &nbsp; \u201eDid\u017eiajai daugumai t\u0173, kuri\u0173 psichologin\u0117 gerov\u0117 nebuvo gera, nereik\u0117s pagalbos, ir tie sunkumai praeis. Ypa\u010d, kai lyginame praeit\u0173 met\u0173 vasar\u0105 su \u0161i\u0173 met\u0173 \u017eiema, reikia tur\u0117ti mintyje ne tik karantino suvar\u017eymus, bet ir tai, kad apskritai vasar\u0105 ir \u017eiem\u0105 \u017emon\u0117s kitaip jau\u010diasi. Tad did\u017eiajai daugumai \u017emoni\u0173 nereik\u0117s pagalbos. &nbsp; Net \u017ei\u016brint \u012f tuos 20 procent\u0173, kur yra depresijos ir nerimo po\u017eymiai, irgi didesn\u0117 dauguma \u012fveiks juos savo ruo\u017etu, bet ka\u017ekuriai daliai gali b\u016bti reikalinga psichologo arba psichiatro pagalba\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; Psichologas paai\u0161kino, kad pasikonsultuoti su psichologu arba psichiatru vert\u0117t\u0173, jeigu, pavyzd\u017eiui, yra pablog\u0117j\u0119s miegas, jei \u017emogus jau kur\u012f laik\u0105 jau\u010dia, kad jo nuotaika yra prisl\u0117gta ir apskritai vis ma\u017eiau ka\u017eko norisi, jei apetitas yra pasikeit\u0119s. &nbsp; \u201eTas pasikonsultavimas gi nerei\u0161kia, kad vaistus tur\u0117si vartoti, arba, kad b\u016btinai teks psichoterapij\u0105 prad\u0117ti, tiesiog galima pasi\u017ei\u016br\u0117ti, kiek \u010dia yra nat\u016brali reakcija \u012f sunkias gyvenimo aplinkybes, o kiek ka\u017ekas, kas yra apie didesnes problemas\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; I\u0161 apklausos matosi, kad miego kokyb\u0117 pablog\u0117jo 29 proc. gyventoj\u0173, 61 proc. ji nepasikeit\u0117, o 10 proc. pager\u0117jo. Pablog\u0117jusi\u0105 miego kokyb\u0119 da\u017eniau nurod\u0117 moterys, ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai. Vyrai da\u017eniau nurod\u0117, kad niekas nepasikeit\u0117. &nbsp; &nbsp; <b>Pad\u0117t\u0173 sportas ir mokykl\u0173 atv\u0117rimas<\/b> &nbsp; Pats papras\u010diausias ir lengviausiai \u012fgyvendinamas b\u016bdas pagerinti savo psichologin\u0119 gerov\u0119, pasak specialisto, yra fizinis jud\u0117jimas, ko labai suma\u017e\u0117jo per pandemij\u0105. Tas, pasak psichologo, turi \u012ftakos ir fizinei, ir psichikos sveikatai. &nbsp; \u201eTam neb\u016btini sporto klubai, nors \u017einoma, kad jie yra gerai, bet kalbu, kad ir apie pasivaik\u0161\u010diojimus. Neb\u016btinai reikia raumen\u0173 augintis arba form\u0105 gerinti, bet koks jud\u0117jimas yra gerai\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; Taip pat specialistas pabr\u0117\u017e\u0117, kad yra labai svarbus \u0161vietimo klausimas. &nbsp; \u201eJis, viena vertus, paskelbtas prioritetiniu, bet, kita vertus, nedaug apie tai girdime. \u0160neka, kad bus laisvinami prekybos centrai, kitos veiklos, bet net pradinukai ne visur yra sugr\u012f\u017e\u0119 \u012f klases. \u0160iame tyrime nebuvo tirta vaik\u0173 emocin\u0117 sveikata, bet, jeigu pasi\u017ei\u016br\u0117sime \u012f duomenis pagal am\u017ei\u0173, kieno buvo prastesn\u0117 psichologin\u0117 sveikata, tai yra b\u016btent tie \u017emon\u0117s, kurie turi ma\u017e\u0173 vaik\u0173 arba pradinuk\u0173. Tai dar kart\u0105 parodo, kad \u0161vietimas yra ne tik apie ugdym\u0105, bet ir apie vaik\u0173 ir t\u0117v\u0173 emocin\u0119 gerov\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; Psichologas stebisi, kad ir pati visuomen\u0117 taip ramiai ir abejingai reaguoja \u012f \u0161vietimo klausimus. &nbsp; \u201eTurb\u016bt net da\u017eniau sporto klubai ar prekybos centrai girdisi, negu tai, kad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 esame tarp \u0161ali\u0173, kur \u0161vietimas yra labiausiai ir ilgiausiai u\u017edarytas pandemijos metu\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; <b>Sunk\u0117ja vaik\u0173 ir paaugli\u0173 emocin\u0117 b\u016bkl\u0117<\/b> &nbsp; Kitas tyrimas, \u201eNorstat\u201c vasar\u012f atlikta t\u0117v\u0173 apklausa, parod\u0117, kad sunk\u0117ja vaik\u0173 ir abiturient\u0173 emocin\u0117 b\u016bkl\u0117. &nbsp; T\u0117vai daugiausia akcentuoja, kad vaikas tapo piktesnis (39 proc.), ma\u017eiau bendrauja (33 proc.), yra labiau i\u0161sibla\u0161k\u0119s (29 proc.). Net 50 proc. moksleivi\u0173 t\u0117v\u0173 vertina, jog vaikai daugiau dirba savaranki\u0161kai, apie 40 proc. vyresni\u0173j\u0173 klasi\u0173 moksleivi\u0173 t\u0117v\u0173 pa\u017eym\u0117jo i\u0161augus\u012f savaranki\u0161ko darbo laik\u0105. Pa\u017eymimas smarkus nam\u0173 darb\u0173 i\u0161augimas lyginant su ankstesniu karantino periodu \u2013 apie 50 proc. t\u0117v\u0173 teigia, jog vaikams u\u017eduodama daugiau nam\u0173 darb\u0173, ypa\u010d Vilniaus mokyklose, rodo apklausos duomenys, kuriuos savo feisbuko paskyroje pavie\u0161ino \u017eurnalas \u201eReitingai\u201c. &nbsp; Net 55 proc. t\u0117v\u0173 pastebi padid\u0117jus\u012f mokymosi kr\u016bv\u012f lyginant su pavasario karantino laikotarpiu ir dar 30 proc. respondent\u0173 vertina pana\u0161iai. Smarkiausiai kr\u016bvis i\u0161augo progimnazijos ir gimnazijos moksleiviams (taip teigia apie 66 proc. t\u0117v\u0173). &nbsp; Tyrimas atskleid\u0117 ir dar vien\u0105 li\u016bdn\u0105 fakt\u0105: pasirodo, kad reikaling\u0105 psichologo konsultacij\u0105 gauna vos 12 proc. moksleivi\u0173. Tuo tarpu net 52 proc. moksleivi\u0173 t\u0117v\u0173 teigia, jog j\u0173 vaikai negauna reikalingos psichologo pagalbos, pana\u0161iai atsiliepiama ir apie tr\u016bkstam\u0105 socialini\u0173 pedagog\u0173 pagalb\u0105. Labiausiai psichologin\u0117s pagalbos pasigendama Panev\u0117\u017eio mieste, o pagal mokini\u0173 am\u017ei\u0173 jos daugiausiai tr\u016bksta dvyliktokams \u2013 taip mano net 60 proc. t\u0117v\u0173. &nbsp; \u0160altinis: delfi.lt <b>2021.04.21<\/b> &nbsp; Beveik pus\u0117s Lietuvos gyventoj\u0173 psichologin\u0117 gerov\u0117 antrosios COVID-19 bangos metu yra tokia, kad jie patiria rizik\u0105 susirgti depresija, parod\u0117 pandemijos poveikio visuomen\u0117s psichikos sveikatai tyrimas. &nbsp; Specialistams nerim\u0105 kelia duomenys, kurie rodo, kad nema\u017ea dalis vyr\u0173 problemas sprend\u0117 alkoholiu, o moter\u0173 \u2013 raminamaisiais vaistais, suma\u017e\u0117jo didesn\u0117s dalies \u017emoni\u0173 fizinis aktyvumas. &nbsp; Sveikatos apsaugos ministerijos u\u017esakymu bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 vasar\u012f atlikta 18-75 met\u0173 am\u017eiaus gyventoj\u0173 apklausa parod\u0117, kad 46,5 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 psichologin\u0117 gerov\u0117 buvo prasta. &nbsp; Lyginant su laikotarpiu prie\u0161 pandemij\u0105 toki\u0173 gyventoj\u0173 dalis i\u0161augo. Tyrimo ataskaitoje atkreipiamas d\u0117mesys, kad 2013-2017 metais prasta psichologin\u0117 gerov\u0117 buvo nustatyta vidutini\u0161kai 38,8 proc. tyrimo dalyvi\u0173. &nbsp; Psichologas, Ekspert\u0173 tarybos narys Paulius Skruibis paai\u0161kino, kad psichologin\u0117s gerov\u0117s s\u0105voka yra apie pasitenkinim\u0105 gyvenimu. Jeigu pildant klausimyn\u0105 surenkama ma\u017eiau negu 50 bal\u0173, tuomet laikoma, kad yra depresijos rizika. &nbsp; \u201eKiek su kolegomis \u017ei\u016brime, tai ir prie\u0161 pandemij\u0105 tokios skal\u0117s rodydavo prastesnius rezultatus negu kitose \u0161alyse. O dabar beveik pus\u0117s Lietuvos gyventoj\u0173 gerov\u0117 yra tokia, kad galima sakyti, kad egzistuoja depresijos rizika. Tai yra didelis procentas\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; Specialistas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f kit\u0105 skal\u0119, kuri rodo, kiek \u017emoni\u0173 jau patiria depresijos ir nerimo sutrikimams b\u016bdingus po\u017eymius. 2021 m. vasar\u012f Lietuvoje toki\u0173 gyventoj\u0173 buvo 19,8 procento, tai yra ma\u017edaug kas penktas \u0161alies gyventojas. &nbsp; Palyginimui, Vokietijos gyventoj\u0173 reprezentatyvioje imtyje ne pandemijos laiku depresijai ar nerimo sutrikimui b\u016bding\u0173 po\u017eymi\u0173 tur\u0117jo tik 4,4 proc. gyventoj\u0173. &nbsp; <b>Pras\u010diau jau\u010diasi jaunesni \u017emon\u0117s ir moterys<\/b> &nbsp; Apibendrinant, ataskaitos i\u0161vadose pa\u017eymima, kad antroji COVID-19 banga nevienodai paveik\u0117 \u0161alies gyventojus. Pus\u0117s (49 proc.) apklaust\u0173j\u0173 emocin\u0117 b\u016bkl\u0117 pablog\u0117jo antrosios COVID-19 bangos metu (nuo 2020 m. rugs\u0117jo), lyginant su vasaros laikotarpiu: 13 proc. \u2013 \u017eymiai pablog\u0117jo, 36 proc. \u0161iek tiek pablog\u0117jo. 46 proc. teig\u0117, kad j\u0173 emocin\u0117 savijauta nepasikeit\u0117. 4 proc. \u2013 emocin\u0117 sveikata pablog\u0117jo. &nbsp; \u201eTie rezultatai yra pana\u0161\u016bs ir \u012f kitose \u0161alyse darytus tyrimus. Jie rodo, kad psichologin\u0117 savijauta yra blogesn\u0117. Jie yra pana\u0161\u016bs ir kitais at\u017evilgiais, kad moter\u0173 ir jaunesni\u0173 \u017emoni\u0173 savijauta yra blogesn\u0117\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; &nbsp; I\u0161 apklausos, kur analizuojami duomenys apie \u017emoni\u0173 u\u017esi\u0117mim\u0105, matosi, kad ma\u017eiausias depresijos ir nerimo lygis buvo tarp pensinink\u0173. Atrodyt\u0173 \u2013 paradoksas, nes jiems viruso keliama gr\u0117sm\u0117 yra pati did\u017eiausia. &nbsp; Ta\u010diau, pasak psichologo, t\u0105 i\u0161 dalies gali paai\u0161kinti \u017einios apie \u017emogaus raidos etapus. Jis pats asmeni\u0161kai nesutinka su interpretacija, kad jaunimas yra i\u0161lep\u0119s, \u201evargo nemat\u0119s\u201c. &nbsp; \u201ePavyzd\u017eiui, jeigu kalb\u0117tume apie paauglius, tai yra nat\u016bralus raidos dalykas, kad paauglyst\u0117s metu ma\u017eiau pradedi bendrauti su t\u0117vais, ir daugiau praleisti laiko su bendraam\u017eiais, kad suprastum apie save, apie kitus, apie bendravim\u0105. Pasakykite man, kokiu b\u016bdu karantino metu \u012fgyvendinti t\u0105 nat\u016bral\u0173 raidos aspekt\u0105? \u0160it\u0173 klausim\u0173 pensininkai, pagal j\u0173 raidos etap\u0105, neturi spr\u0119sti. Galb\u016bt vis d\u0117lto tai yra labiau ne apie i\u0161te\u017eim\u0105, o apie skirtingus i\u0161\u0161\u016bkius, su kuriais tu susiduri\u201c, \u2013 komentavo P. Skruibis. &nbsp; <b>Nema\u017eai daliai \u017emoni\u0173 tur\u0117jo \u012ftakos ir santykiams<\/b> &nbsp; Karantinas daliai \u017emoni\u0173 tur\u0117jo \u012ftakos ir santykiams. Apklausos duomenimis, 8 proc. teig\u0117, kad j\u0173 santykiai pager\u0117jo, 18 proc. \u2013 kad su vienais santykiai pager\u0117jo, su kitais pablog\u0117jo, 12 proc. santykiai pablog\u0117jo, 11 proc. gyveno vienas arba viena. &nbsp; \u201eVienas aspektas, kod\u0117l santykiuose padaug\u0117jo \u012ftamp\u0173, yra susij\u0119s su tuo, kad n\u0117ra b\u016bd\u0173 t\u0173 \u012ftamp\u0173 i\u0161leisti ka\u017ekur kitur, tai yra tiesiog daugiau laiko praleisti su kitais \u017emon\u0117mis. Galb\u016bt ma\u017e\u0117jant ribojim\u0173 ir tos \u012ftampos kai kam gali susibalansuoti\u201c, \u2013 nedramatizavo psichologas. &nbsp; Kartu P. Skruibis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad per karantin\u0105 ypa\u010d poroms, kurios turi ma\u017e\u0173 vaik\u0173, \u017eymiai aktualesni pasidar\u0117 kr\u016bvio pasidalinimo klausimai. &nbsp; \u201e\u010cia yra ir viena i\u0161 versij\u0173, kuri\u0105 kelia kolegos i\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173, kod\u0117l moter\u0173 savijauta yra prastesn\u0117 ir labiau suprast\u0117jusi, \u2013 kad tai yra d\u0117l kr\u016bvio pasiskirstymo netolygum\u0173. Jeigu moteris namuose turi ir vaik\u0173 mokslais r\u016bpintis, ir savo darbais, tai gal ir neverta labai steb\u0117tis, kad savijauta yra prastesn\u0117. K\u0105 tai rei\u0161kia santyki\u0173 prasme? Ar tai rei\u0161kia, kad viskam gr\u012f\u017eus daugiau ma\u017eiau \u012f prie\u0161 tai buvusias v\u0117\u017ees viskas susid\u0117lios, ir bus kaip anks\u010diau? Galb\u016bt kai kuriais atvejais taip ir bus, bet kai kuriais atvejais tai gali reik\u0161ti ir krizi\u0173 santykiuose\u201c, \u2013 kalb\u0117jo specialistas. &nbsp; Pasak pa\u0161nekovo, daugiausiai nerimo kyla d\u0117l situacij\u0173, kur yra bet kokios r\u016b\u0161ies smurto. &nbsp; \u201eTokiais atvejais situacija yra \u017eymiai sud\u0117tingesn\u0117, tod\u0117l, kad ka\u017ekur i\u0161 to smurto rato i\u0161tr\u016bkti, papra\u0161yti pagalbos yra dar sud\u0117tingiau\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; <b>Dalis sunkumus sprend\u0117 sveikatai kenksmingais b\u016bdais<\/b> &nbsp; Apklausoje buvo analizuojama ir tai, kaip gyventojai kovojo su stresu pandemijos s\u0105lygomis. Did\u017eioji dalis, 44 proc., apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad nuotoliniu arba tiesioginiu b\u016bdu bendravo su artimaisiais, draugais, kolegomis, 37 proc. nar\u0161\u0117 internete, 33 proc. u\u017esi\u0117m\u0117 m\u0117gstama veikla, 31 proc. leido laik\u0105 gamtoje. &nbsp; &nbsp; 25 proc. teig\u0117 daugiau miegantys, 19 proc. \u2013 daugiau valgantys, 13 proc. \u2013 daugiau sportuojantys, 11 proc. vartojo alkohol\u012f, 10 proc. r\u016bk\u0117, 7 proc. vartojo raminamuosius, 4 proc. meditavo, 1 proc. vartojo kitas psichoaktyvias med\u017eiagas, o 5 proc. tur\u0117jo dar koki\u0173 nors kitoki\u0173 kovos su stresu strategij\u0173. &nbsp; Tyrimo rezultatai parod\u0117, kad net 61 proc. apklaust\u0173j\u0173 fizinis aktyvumas pandemijos metu suma\u017e\u0117jo. &nbsp; &nbsp; \u201eDid\u017eioji dalis gyventoj\u0173 pasirinkdavo labai gerus b\u016bdus sunkumams \u012fveikti. O nerim\u0105 tur\u0117t\u0173 kelti didelis fizinio aktyvumo suma\u017e\u0117jimas. Tai yra susij\u0119 tiek su fizine, tiek su emocine sveikata. Kitas dalykas, jeigu pasi\u017ei\u016br\u0117tume, \u012f tai, kiek vartojo alkohol\u012f, raminamuosius vaistus, tai tas procentas irgi n\u0117ra ma\u017eas. Daugiausiai vyrai vartojo alkohol\u012f, o raminamuosius \u2013 daugiausiai moterys. Abu \u0161ie dalykai gali sukelti priklausomyb\u0119 ir turi negatyvi\u0173 pasekmi\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; <b>Did\u017eiajai daliai pagalbos susidoroti su sunkumais neprireiks<\/b> &nbsp; Tyrimas rodo, kad psichologin\u0117s pagalbos svarst\u0117 kreiptis 11 proc. apklaust\u0173j\u0173, o 3 proc. j\u0105 gauna. I\u0161 t\u0173, kurie svarst\u0117 kreiptis pagalbos, 25 proc. kreip\u0117si. &nbsp; \u201eDid\u017eiajai daugumai t\u0173, kuri\u0173 psichologin\u0117 gerov\u0117 nebuvo gera, nereik\u0117s pagalbos, ir tie sunkumai praeis. Ypa\u010d, kai lyginame praeit\u0173 met\u0173 vasar\u0105 su \u0161i\u0173 met\u0173 \u017eiema, reikia tur\u0117ti mintyje ne tik karantino suvar\u017eymus, bet ir tai, kad apskritai vasar\u0105 ir \u017eiem\u0105 \u017emon\u0117s kitaip jau\u010diasi. Tad did\u017eiajai daugumai \u017emoni\u0173 nereik\u0117s pagalbos. &nbsp; Net \u017ei\u016brint \u012f tuos 20 procent\u0173, kur yra depresijos ir nerimo po\u017eymiai, irgi didesn\u0117 dauguma \u012fveiks juos savo ruo\u017etu, bet ka\u017ekuriai daliai gali b\u016bti reikalinga psichologo arba psichiatro pagalba\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; Psichologas paai\u0161kino, kad pasikonsultuoti su psichologu arba psichiatru vert\u0117t\u0173, jeigu, pavyzd\u017eiui, yra pablog\u0117j\u0119s miegas, jei \u017emogus jau kur\u012f laik\u0105 jau\u010dia, kad jo nuotaika yra prisl\u0117gta ir apskritai vis ma\u017eiau ka\u017eko norisi, jei apetitas yra pasikeit\u0119s. &nbsp; \u201eTas pasikonsultavimas gi nerei\u0161kia, kad vaistus tur\u0117si vartoti, arba, kad b\u016btinai teks psichoterapij\u0105 prad\u0117ti, tiesiog galima pasi\u017ei\u016br\u0117ti, kiek \u010dia yra nat\u016brali reakcija \u012f sunkias gyvenimo aplinkybes, o kiek ka\u017ekas, kas yra apie didesnes problemas\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; I\u0161 apklausos matosi, kad miego kokyb\u0117 pablog\u0117jo 29 proc. gyventoj\u0173, 61 proc. ji nepasikeit\u0117, o 10 proc. pager\u0117jo. Pablog\u0117jusi\u0105 miego kokyb\u0119 da\u017eniau nurod\u0117 moterys, ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai. Vyrai da\u017eniau nurod\u0117, kad niekas nepasikeit\u0117. &nbsp; &nbsp; <b>Pad\u0117t\u0173 sportas ir mokykl\u0173 atv\u0117rimas<\/b> &nbsp; Pats papras\u010diausias ir lengviausiai \u012fgyvendinamas b\u016bdas pagerinti savo psichologin\u0119 gerov\u0119, pasak specialisto, yra fizinis jud\u0117jimas, ko labai suma\u017e\u0117jo per pandemij\u0105. Tas, pasak psichologo, turi \u012ftakos ir fizinei, ir psichikos sveikatai. &nbsp; \u201eTam neb\u016btini sporto klubai, nors \u017einoma, kad jie yra gerai, bet kalbu, kad ir apie pasivaik\u0161\u010diojimus. Neb\u016btinai reikia raumen\u0173 augintis arba form\u0105 gerinti, bet koks jud\u0117jimas yra gerai\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; Taip pat specialistas pabr\u0117\u017e\u0117, kad yra labai svarbus \u0161vietimo klausimas. &nbsp; \u201eJis, viena vertus, paskelbtas prioritetiniu, bet, kita vertus, nedaug apie tai girdime. \u0160neka, kad bus laisvinami prekybos centrai, kitos veiklos, bet net pradinukai ne visur yra sugr\u012f\u017e\u0119 \u012f klases. \u0160iame tyrime nebuvo tirta vaik\u0173 emocin\u0117 sveikata, bet, jeigu pasi\u017ei\u016br\u0117sime \u012f duomenis pagal am\u017ei\u0173, kieno buvo prastesn\u0117 psichologin\u0117 sveikata, tai yra b\u016btent tie \u017emon\u0117s, kurie turi ma\u017e\u0173 vaik\u0173 arba pradinuk\u0173. Tai dar kart\u0105 parodo, kad \u0161vietimas yra ne tik apie ugdym\u0105, bet ir apie vaik\u0173 ir t\u0117v\u0173 emocin\u0119 gerov\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; Psichologas stebisi, kad ir pati visuomen\u0117 taip ramiai ir abejingai reaguoja \u012f \u0161vietimo klausimus. &nbsp; \u201eTurb\u016bt net da\u017eniau sporto klubai ar prekybos centrai girdisi, negu tai, kad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 esame tarp \u0161ali\u0173, kur \u0161vietimas yra labiausiai ir ilgiausiai u\u017edarytas pandemijos metu\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. &nbsp; <b>Sunk\u0117ja vaik\u0173 ir paaugli\u0173 emocin\u0117 b\u016bkl\u0117<\/b> &nbsp; Kitas tyrimas, \u201eNorstat\u201c vasar\u012f atlikta t\u0117v\u0173 apklausa, parod\u0117, kad sunk\u0117ja vaik\u0173 ir abiturient\u0173 emocin\u0117 b\u016bkl\u0117. &nbsp; T\u0117vai daugiausia akcentuoja, kad vaikas tapo piktesnis (39 proc.), ma\u017eiau bendrauja (33 proc.), yra labiau i\u0161sibla\u0161k\u0119s (29 proc.). Net 50 proc. moksleivi\u0173 t\u0117v\u0173 vertina, jog vaikai daugiau dirba savaranki\u0161kai, apie 40 proc. vyresni\u0173j\u0173 klasi\u0173 moksleivi\u0173 t\u0117v\u0173 pa\u017eym\u0117jo i\u0161augus\u012f savaranki\u0161ko darbo laik\u0105. Pa\u017eymimas smarkus nam\u0173 darb\u0173 i\u0161augimas lyginant su ankstesniu karantino periodu \u2013 apie 50 proc. t\u0117v\u0173 teigia, jog vaikams u\u017eduodama daugiau nam\u0173 darb\u0173, ypa\u010d Vilniaus mokyklose, rodo apklausos duomenys, kuriuos savo feisbuko paskyroje pavie\u0161ino \u017eurnalas \u201eReitingai\u201c. &nbsp; Net 55 proc. t\u0117v\u0173 pastebi padid\u0117jus\u012f mokymosi kr\u016bv\u012f lyginant su pavasario karantino laikotarpiu ir dar 30 proc. respondent\u0173 vertina pana\u0161iai. Smarkiausiai kr\u016bvis i\u0161augo progimnazijos ir gimnazijos moksleiviams (taip teigia apie 66 proc. t\u0117v\u0173). &nbsp; Tyrimas atskleid\u0117 ir dar vien\u0105 li\u016bdn\u0105 fakt\u0105: pasirodo, kad reikaling\u0105 psichologo konsultacij\u0105 gauna vos 12 proc. moksleivi\u0173. Tuo tarpu net 52 proc. moksleivi\u0173 t\u0117v\u0173 teigia, jog j\u0173 vaikai negauna reikalingos psichologo pagalbos, pana\u0161iai atsiliepiama ir apie tr\u016bkstam\u0105 socialini\u0173 pedagog\u0173 pagalb\u0105. Labiausiai psichologin\u0117s pagalbos pasigendama Panev\u0117\u017eio mieste, o pagal mokini\u0173 am\u017ei\u0173 jos daugiausiai tr\u016bksta dvyliktokams \u2013 taip mano net 60 proc. t\u0117v\u0173. &nbsp; \u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Beveik pus\u0117s Lietuvos gyventoj\u0173 psichologin\u0117 gerov\u0117 antrosios COVID-19 bangos metu yra tokia, kad jie patiria rizik\u0105 susirgti depresija, parod\u0117 pandemijos poveikio visuomen\u0117s psichikos sveikatai tyrimas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5847","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5847","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5847"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5847\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5847"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5847"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5847"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}