Nepaisant vis spart\u0117jan\u010dios vakcinacijos, COVID-19 pandemija dar nesitraukia, tuo pa\u010diu nenyksta ir stresas d\u0117l savo bei artim\u0173j\u0173 sveikatos. Gyventojai labiausiai nerimauja d\u0117l sveikatos, darbo ir finansini\u0173 reikal\u0173 \u2013 rodo \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u017eio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa. Palyginti su pra\u0117jusiais metais tuo pa\u010diu laikotarpiu darytu tyrimu, r\u016bpestis d\u0117l sveikatos \u0161iemet gerokai i\u0161augo ir net pralenk\u0117 stres\u0105 d\u0117l darbo \u2013 pernai d\u0117l sveikatos nerimavo 41 proc. gyventoj\u0173, \u0161iemet toki\u0173 yra 45 proc. Stres\u0105 d\u0117l darbo r\u016bpes\u010di\u0173 pernai nurod\u0117 jau\u010diantys 43 proc., o \u0161iais metais \u2013 42 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u201eToki\u0173 rezultat\u0173 prie\u017eastis gali b\u016bti ta, kad pernai \u017emon\u0117s da\u017eniau galvojo apie tai, kaip i\u0161saugoti savo darbo viet\u0105, kai kurie labiau pab\u016bgo ekonominio nestabilumo nei i\u0161\u0161\u016bki\u0173 sveikatos sistemai. \u0160iemet, kai m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s BVP ir toliau auga, o kai kurios \u012fmon\u0117s darbuotoj\u0173 ie\u0161ko aktyviau nei bet kada anks\u010diau, nerimas d\u0117l darbo kiek sumenko. Tuo tarpu d\u0117l sveikatos atsirado daugiau baim\u0117s, nes pamat\u0117me, kad net ir vakcinos nuo COVID-19 atsiradimas dar nerei\u0161kia, jog galime atsisveikinti su pandemija\u201c, \u2013 komentuoja draudimo bendrov\u0117s BTA \u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo skyriaus vadov\u0117 Egl\u0117 Radeckien\u0117.
\nFinansiniai r\u016bpes\u010diai laikosi tre\u010dioje vietoje<\/b> Remiantis tyrimo duomenimis, finansiniai r\u016bpes\u010diai stres\u0105 kelia ma\u017eesniam procentui gyventoj\u0173, ta\u010diau vis dar i\u0161lieka did\u017eiausi\u0173 stresori\u0173 trejetuke \u2013 atitinkamai 40 proc. ir 36 proc. \u201eTai nat\u016bralu, kadangi norint u\u017etikrinti pamatinius \u017emogaus poreikius pagal \u017eymi\u0105j\u0105 Abrahamo Maslow \u017emogaus poreiki\u0173 hierarchijos piramid\u0119, reikia b\u016bti finansi\u0161kai apsir\u016bpinusiems \u2013 tada vir\u0161 galvos bus stogas, ant stalo maistas ir t.t. Neabejoju, kad finansiniai klausimai kelia stres\u0105 bet kuriuo laikotarpiu \u2013 ar prie\u0161, ar per, ar po pandemijos. Ne\u017eymus pokytis grei\u010diausiai \u012fvyko d\u0117l tos pa\u010dios prie\u017easties, d\u0117l kurios suma\u017e\u0117jo stres\u0105 patirian\u010di\u0173 d\u0117l darbo \u2013 po pirminio pandemijos sukelto \u0161oko ekonomin\u0117 situacija kiek stabilizavusi\u201c, \u2013 sako E. Radeckien\u0117. Kad \u0161eimos r\u016bpes\u010diai jiems kelia stres\u0105 \u0161iemet nurod\u0117 33 proc. apklaust\u0173j\u0173, kai pernai toki\u0173 buvo 34 proc. Jie stabiliai laikosi ketvirtoje stresori\u0173 s\u0105ra\u0161o vietoje. \u201e\u0160eimos problemos taip pat gana \u012fprastas stres\u0105 keliantis veiksnys. Palyginti su pra\u0117jusiais metais, kuomet daugelis skund\u0117si d\u0117l priverstinio s\u0117d\u0117jimo namuose ir atsiradusios trinties tarp \u0161eimos nari\u0173, \u0161iemet toki\u0173 skund\u0173 kiek suma\u017e\u0117jo. Ta\u010diau vienas procentinis punktas yra ne\u017eymus pokytis \u2013 tai rei\u0161kia, kad \u0161eimos r\u016bpes\u010diai tre\u010ddaliui \u0161alies gyventoj\u0173 vis dar kelia \u012ftamp\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina personalo valdymo specialist\u0117.
\nAtspari\u0173 stresui beveik n\u0117ra<\/b> 7-iems procentams gyventoj\u0173 \u0161iemet stres\u0105 kelia su mokslu susijusios problemos, pernai toki\u0173 buvo 9 proc. Pasak E. Radeckien\u0117s, jau\u010dian\u010di\u0173 \u012ftamp\u0105 d\u0117l moksl\u0173 \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo d\u0117l pripratimo prie nuotolinio mokymosi, visgi jis vyksta jau ilgiau nei metus. Dalis gyventoj\u0173 nurod\u0117 esantys visi\u0161kai atspar\u016bs stresui \u2013 j\u0173 gretos net i\u0161augo. \u0160iemet toki\u0173 respondent\u0173 yra 10 proc., pernai j\u0173 buvo 7 proc. \u201eSkai\u010diuojama, kad l\u0117tinis stresas sukelia daugiau kaip 60 proc. vis\u0173 \u017emonij\u0105 kamuojan\u010di\u0173 lig\u0173. Taip m\u0105stant atrodyt\u0173, kad kuo gausesn\u0117s stresui atsparesni\u0173 gyventoj\u0173 gretos, tuo sveikesn\u0117 bus m\u016bs\u0173 visuomen\u0117. Ta\u010diau reikia nepamir\u0161ti, kad stresas yra visi\u0161kai nat\u016brali reakcija \u012f fizinius ir psichologinius aplinkos veiksnius, vadinamuosius stresorius. Pandemijos ir karantino aplinkyb\u0117mis tai nei\u0161vengiama. Stresas mus savoti\u0161kai mobilizuoja saugotis viruso ir paisyti karantino taisykli\u0173\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f ji. Personalo valdymo specialist\u0117 priduria, kad \u0161iomis aplinkyb\u0117mis darbdaviai taip pat gali prisid\u0117ti prie savo darbuotoj\u0173 emocin\u0117s b\u016bkl\u0117s gerinimo \u2013 \u012fvairiomis komandi\u0161kum\u0105 skatinan\u010diomis veiklomis, kad darbuotojas nesijaust\u0173 paliktas vienas, da\u017enesni\u0173 prog\u0173 pabendrauti suk\u016brimu, sporto i\u0161\u0161\u016bkiais, skatinan\u010diais daugiau jud\u0117ti, ar net psichologo konsultacijomis. Bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c baland\u017eio 19\u201328 dienomis apklaus\u0117 1006 \u0161alies gyventoj\u0173, kuri\u0173 am\u017eius \u2013 18-75 metai. Apie BTA:<\/b> AAS \u201eBTA Baltic Insurance Company\u201c (BTA) priklauso Vidurio ir Ryt\u0173 Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos \u201eVienna Insurance Group AG\u201c (VIG) ir yra did\u017eiausia VIG bendrov\u0117 Baltijos regione. Beveik 200 met\u0173 veikianti, per 50 \u012fmoni\u0173 25-iose \u0161alyse valdanti VIG pirmauja Baltijos \u0161alyse, kur grup\u0117s \u012fmon\u0117s 2020 m. u\u017eima ketvirtadal\u012f ne gyvyb\u0117s draudimo rinkos. 2020 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 t\u016bkst. priva\u010di\u0173 bei verslo klient\u0173, su kuriais pasira\u0161yta apie 1 mln. draudimo sutar\u010di\u0173, atlyginta per 58 mln. eur\u0173 \u017eal\u0173.<\/i> \u0160altinis: sc.bns.lt 2021.05.12<\/b> Nepaisant vis spart\u0117jan\u010dios vakcinacijos, COVID-19 pandemija dar nesitraukia, tuo pa\u010diu nenyksta ir stresas d\u0117l savo bei artim\u0173j\u0173 sveikatos. Gyventojai labiausiai nerimauja d\u0117l sveikatos, darbo ir finansini\u0173 reikal\u0173 \u2013 rodo \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u017eio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa. Palyginti su pra\u0117jusiais metais tuo pa\u010diu laikotarpiu darytu tyrimu, r\u016bpestis d\u0117l sveikatos \u0161iemet gerokai i\u0161augo ir net pralenk\u0117 stres\u0105 d\u0117l darbo \u2013 pernai d\u0117l sveikatos nerimavo 41 proc. gyventoj\u0173, \u0161iemet toki\u0173 yra 45 proc. Stres\u0105 d\u0117l darbo r\u016bpes\u010di\u0173 pernai nurod\u0117 jau\u010diantys 43 proc., o \u0161iais metais \u2013 42 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u201eToki\u0173 rezultat\u0173 prie\u017eastis gali b\u016bti ta, kad pernai \u017emon\u0117s da\u017eniau galvojo apie tai, kaip i\u0161saugoti savo darbo viet\u0105, kai kurie labiau pab\u016bgo ekonominio nestabilumo nei i\u0161\u0161\u016bki\u0173 sveikatos sistemai. \u0160iemet, kai m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s BVP ir toliau auga, o kai kurios \u012fmon\u0117s darbuotoj\u0173 ie\u0161ko aktyviau nei bet kada anks\u010diau, nerimas d\u0117l darbo kiek sumenko. Tuo tarpu d\u0117l sveikatos atsirado daugiau baim\u0117s, nes pamat\u0117me, kad net ir vakcinos nuo COVID-19 atsiradimas dar nerei\u0161kia, jog galime atsisveikinti su pandemija\u201c, \u2013 komentuoja draudimo bendrov\u0117s BTA \u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo skyriaus vadov\u0117 Egl\u0117 Radeckien\u0117.
\nFinansiniai r\u016bpes\u010diai laikosi tre\u010dioje vietoje<\/b> Remiantis tyrimo duomenimis, finansiniai r\u016bpes\u010diai stres\u0105 kelia ma\u017eesniam procentui gyventoj\u0173, ta\u010diau vis dar i\u0161lieka did\u017eiausi\u0173 stresori\u0173 trejetuke \u2013 atitinkamai 40 proc. ir 36 proc. \u201eTai nat\u016bralu, kadangi norint u\u017etikrinti pamatinius \u017emogaus poreikius pagal \u017eymi\u0105j\u0105 Abrahamo Maslow \u017emogaus poreiki\u0173 hierarchijos piramid\u0119, reikia b\u016bti finansi\u0161kai apsir\u016bpinusiems \u2013 tada vir\u0161 galvos bus stogas, ant stalo maistas ir t.t. Neabejoju, kad finansiniai klausimai kelia stres\u0105 bet kuriuo laikotarpiu \u2013 ar prie\u0161, ar per, ar po pandemijos. Ne\u017eymus pokytis grei\u010diausiai \u012fvyko d\u0117l tos pa\u010dios prie\u017easties, d\u0117l kurios suma\u017e\u0117jo stres\u0105 patirian\u010di\u0173 d\u0117l darbo \u2013 po pirminio pandemijos sukelto \u0161oko ekonomin\u0117 situacija kiek stabilizavusi\u201c, \u2013 sako E. Radeckien\u0117. Kad \u0161eimos r\u016bpes\u010diai jiems kelia stres\u0105 \u0161iemet nurod\u0117 33 proc. apklaust\u0173j\u0173, kai pernai toki\u0173 buvo 34 proc. Jie stabiliai laikosi ketvirtoje stresori\u0173 s\u0105ra\u0161o vietoje. \u201e\u0160eimos problemos taip pat gana \u012fprastas stres\u0105 keliantis veiksnys. Palyginti su pra\u0117jusiais metais, kuomet daugelis skund\u0117si d\u0117l priverstinio s\u0117d\u0117jimo namuose ir atsiradusios trinties tarp \u0161eimos nari\u0173, \u0161iemet toki\u0173 skund\u0173 kiek suma\u017e\u0117jo. Ta\u010diau vienas procentinis punktas yra ne\u017eymus pokytis \u2013 tai rei\u0161kia, kad \u0161eimos r\u016bpes\u010diai tre\u010ddaliui \u0161alies gyventoj\u0173 vis dar kelia \u012ftamp\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina personalo valdymo specialist\u0117.
\nAtspari\u0173 stresui beveik n\u0117ra<\/b> 7-iems procentams gyventoj\u0173 \u0161iemet stres\u0105 kelia su mokslu susijusios problemos, pernai toki\u0173 buvo 9 proc. Pasak E. Radeckien\u0117s, jau\u010dian\u010di\u0173 \u012ftamp\u0105 d\u0117l moksl\u0173 \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo d\u0117l pripratimo prie nuotolinio mokymosi, visgi jis vyksta jau ilgiau nei metus. Dalis gyventoj\u0173 nurod\u0117 esantys visi\u0161kai atspar\u016bs stresui \u2013 j\u0173 gretos net i\u0161augo. \u0160iemet toki\u0173 respondent\u0173 yra 10 proc., pernai j\u0173 buvo 7 proc. \u201eSkai\u010diuojama, kad l\u0117tinis stresas sukelia daugiau kaip 60 proc. vis\u0173 \u017emonij\u0105 kamuojan\u010di\u0173 lig\u0173. Taip m\u0105stant atrodyt\u0173, kad kuo gausesn\u0117s stresui atsparesni\u0173 gyventoj\u0173 gretos, tuo sveikesn\u0117 bus m\u016bs\u0173 visuomen\u0117. Ta\u010diau reikia nepamir\u0161ti, kad stresas yra visi\u0161kai nat\u016brali reakcija \u012f fizinius ir psichologinius aplinkos veiksnius, vadinamuosius stresorius. Pandemijos ir karantino aplinkyb\u0117mis tai nei\u0161vengiama. Stresas mus savoti\u0161kai mobilizuoja saugotis viruso ir paisyti karantino taisykli\u0173\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f ji. Personalo valdymo specialist\u0117 priduria, kad \u0161iomis aplinkyb\u0117mis darbdaviai taip pat gali prisid\u0117ti prie savo darbuotoj\u0173 emocin\u0117s b\u016bkl\u0117s gerinimo \u2013 \u012fvairiomis komandi\u0161kum\u0105 skatinan\u010diomis veiklomis, kad darbuotojas nesijaust\u0173 paliktas vienas, da\u017enesni\u0173 prog\u0173 pabendrauti suk\u016brimu, sporto i\u0161\u0161\u016bkiais, skatinan\u010diais daugiau jud\u0117ti, ar net psichologo konsultacijomis. Bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c baland\u017eio 19\u201328 dienomis apklaus\u0117 1006 \u0161alies gyventoj\u0173, kuri\u0173 am\u017eius \u2013 18-75 metai. Apie BTA:<\/b> AAS \u201eBTA Baltic Insurance Company\u201c (BTA) priklauso Vidurio ir Ryt\u0173 Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos \u201eVienna Insurance Group AG\u201c (VIG) ir yra did\u017eiausia VIG bendrov\u0117 Baltijos regione. Beveik 200 met\u0173 veikianti, per 50 \u012fmoni\u0173 25-iose \u0161alyse valdanti VIG pirmauja Baltijos \u0161alyse, kur grup\u0117s \u012fmon\u0117s 2020 m. u\u017eima ketvirtadal\u012f ne gyvyb\u0117s draudimo rinkos. 2020 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 t\u016bkst. priva\u010di\u0173 bei verslo klient\u0173, su kuriais pasira\u0161yta apie 1 mln. draudimo sutar\u010di\u0173, atlyginta per 58 mln. eur\u0173 \u017eal\u0173.<\/i> \u0160altinis: sc.bns.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nepaisant vis spart\u0117jan\u010dios vakcinacijos, COVID-19 pandemija dar nesitraukia, tuo pa\u010diu nenyksta ir stresas d\u0117l savo bei artim\u0173j\u0173 sveikatos.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5840","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5840","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5840"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5840\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5840"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5840"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5840"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}