Karantino s\u0105lygos laisv\u0117ja, vakcinacijos apimtys did\u0117ja, diegiamos tokios priemon\u0117s, kaip imuniteto arba galimybi\u0173 pasai. Atrodyt\u0173, kad visuomenei tai tur\u0117t\u0173 suteikti daugiau vilties d\u0117l laisv\u0117jan\u010dio gyvenimo, ger\u0117jan\u010di\u0173 sveikatos ir saugumo perspektyv\u0173. Ta\u010diau tyrimas rodo prie\u0161ingai \u2013 net ir laisv\u0117jant karantinui, visuomen\u0117s baimi\u0173 nema\u017e\u0117ja. Pasirodo, daugiau nei pus\u0117 Lietuvos gyventoj\u0173 nerimauja, kad dar ilgai nebus gr\u012f\u017etama \u012f \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105 \u2013 rodo \u201eSB draudimo\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta reprezentatyvi apklausa. Kad kils nauj\u0173 COVID-19 atmain\u0173 gr\u0117sm\u0117, baiminasi 48 proc. apklaust\u0173j\u0173, o tre\u010ddalis nuog\u0105stauja, kad \u0161iltuoju sezono metu vis dar bus kelioni\u0173 ribojimai ir jie negal\u0117s vykti kur panor\u0117j\u0119, ra\u0161oma atsi\u0173stame prane\u0161ime spaudai. Pana\u0161i dalis tautie\u010di\u0173 baiminasi ir \u0161alutini\u0173 COVID-19 vakcinos poveiki\u0173, o beveik ketvirtadalis nerimauja, kad teks nuolat vakcinuotis d\u0117l koronaviruso atmain\u0173. D\u0117l to da\u017eniau nerimauja vyresni \u2013 46 ir daugiau met\u0173, respondentai bei auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo atstovai, o \u0161tai d\u0117l skiep\u0173 \u0161alutinio poveikio da\u017eniausiai bijo moterys bei ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai. Taigi ateitis gal ir nusimato laisvesn\u0117, ta\u010diau su vis dar daug ne\u017einios ir abejoni\u0173. Anot gyvyb\u0117s draudimo bendrov\u0117s \u201eSB draudimas\u201c vadovo Sauliaus Jokubai\u010dio, nuo pirmojo karantino prad\u017eios pra\u0117jo jau daugiau nei metai ir vis\u0105 \u0161\u012f laik\u0105 nerimas ir stresas yra neatsiejami daugelio \u017emoni\u0173 palydovai. \u201e\u017dmon\u0117s tur\u0117jo apriboti socialinius kontaktus, buvo priversti dirbti i\u0161 nam\u0173, atsisakyti kelioni\u0173, o kai kurie neteko ne tik pastovi\u0173 pajam\u0173 ar mylimo darbo, bet ir artim\u0173j\u0173. Tod\u0117l nieko keisto, kad net 6 i\u0161 10 apklaust\u0173j\u0173 sako, jog j\u0173 nerimo lygis i\u0161augo b\u016btent d\u0117l koronaviruso pandemijos: gerokai i\u0161augusiu nerimo lygiu skund\u017eiasi 15 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 ir da\u017eniau taip teigia ma\u017eiausias pajamas gaunantys respondentai, o 48 proc. apklaust\u0173j\u0173 teigia, kad d\u0117l pandemijos \u012ftakos j\u0173 nerimo lygis i\u0161augo i\u0161 dalies\u201c, \u2013 sako S. Jokubaitis.
\nKuo ma\u017eiau finansinio saugumo, tuo daugiau nerimo<\/b> Pra\u0117jus pusme\u010diui pakartotas Lietuvos nerimo indekso tyrimas parod\u0117, kad kasdien arba da\u017enai nerim\u0105 d\u0117l savo ar savo \u0161eimos gerov\u0117s jau\u010dia tre\u010ddalis \u0161alies gyventoj\u0173 ir \u0161is skai\u010dius labai pana\u0161us rudens laikotarpio nuotaikoms. Taip pat n\u0117ra dramati\u0161ko poky\u010dio ir tarp \u017emones da\u017eniausiai neraminan\u010di\u0173 veiksni\u0173. Vis dar did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f apklaust\u0173j\u0173 baugina sunkios ligos, nedarbingumas arba mirtis \u2013 taip sako 4 i\u0161 10 apklaust\u0173j\u0173. Kiek padaug\u0117jo nerimaujan\u010di\u0173 d\u0117l pastovi\u0173 pajam\u0173 praradimo arba nedarbo: pernai toki\u0173 buvo 19 proc., o \u0161iemet \u2013 26 proc. Ir nors \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo, ta\u010diau vis dar i\u0161lieka reik\u0161mingai didel\u0117 grup\u0117 nerimaujan\u010di\u0173 d\u0117l \u0161eimos nari\u0173 nelaimi\u0173 \u2013 \u0161iemet ji siekia 18 proc. apklaust\u0173j\u0173 (pernai \u2013 21 proc.). Ta\u010diau did\u017eiausias skirtumas, anot S. Jokubai\u010dio, kokius b\u016bdus apsisaugoti nuo neigiam\u0173 pasekmi\u0173 \u017emon\u0117s \u0161\u012fkart vardijo kaip efektyviausius. \u201ePandemija i\u0161 ties\u0173 \u012fne\u0161\u0117 labai daug ne\u017einios, situacija tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe gali keistis ne savait\u0117mis, o dienomis ar net valandomis. Galb\u016bt tod\u0117l did\u017eioji dalis \u017emoni\u0173 kaip geriausi\u0105 b\u016bd\u0105 apsisaugoti nuo neigiam\u0173 pasekmi\u0173 \u012fvardija nuolatini\u0173 pajam\u0173 tur\u0117jim\u0105. Taip mano net 75 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 \u2013 palyginimui, ruden\u012f \u0161is skai\u010dius siek\u0117 59 proc. ir buvo artimas 55 proc. manan\u010di\u0173j\u0173, kad tinkamiausias b\u016bdas apsisaugoti yra papildomos santaupos nelaimei arba senatvei. Beje, 6 i\u0161 10 apklaust\u0173j\u0173 vis dar mano, jog santaupos yra patikimas b\u016bdas jaustis saugiam i\u0161tikus nelaimei\u201c, \u2013 sako \u201eSB draudimo\u201c vadovas.
\nKarantino \u012ftaka psichinei b\u016bklei mil\u017eini\u0161ka<\/b> Karantinas pats savaime yra nerimo ir streso prie\u017eastis, nes jis riboja jau susiformavusius \u017emogaus socialinius \u012fg\u016bd\u017eius, \u012fsitikin\u0119s gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, Vilniaus universiteto docentas Eugenijus Laurinaitis. \u201ePirmiausia, karantinas riboja tiesiogin\u012f kontakt\u0105, bendravim\u0105 su svarbiais \u017emon\u0117mis, \u0161eimynini\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 \u0161ventim\u0105 pagal daugiametes tradicijas, kelioni\u0173 ir poilsio \u012fpro\u010dius. Taip pat nepamir\u0161kime, kad i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kelia ir neai\u0161ki situacija su darbu, kuomet karantino metu daug \u017emoni\u0173 turi dirbti i\u0161 nam\u0173: kartais jie abejoja, ar dirba pakankamai gerai, kartais persidirba. Tai rei\u0161kia, kad j\u0173 streso ir nerimo lygis kyla\u201c, \u2013 sako E. Laurinaitis. Jis pabr\u0117\u017eia, kad n\u0117ra ko steb\u0117tis, jog net laisv\u0117jant karantinui, atsiranda nauj\u0173 baimi\u0173 d\u0117l to, kaip reik\u0117s prisitaikyti prie pakitusio gyvenimo. Beje, docentas \u012fsitikin\u0119s, kad \u012f anks\u010diau \u012fprast\u0105 gyvenimo ritm\u0105 nebegr\u012f\u0161ime \u2013 su koronavirusu reik\u0117s i\u0161mokti gyventi ir tam prireiks keleri\u0173 met\u0173. \u201eIr virusas prie m\u016bs\u0173 taikosi, ir mes prie jo turime taikytis. \u0160iuo metu svarbiausia suprasti, kurios i\u0161 pandemijos pakenkt\u0173 ir karantino apribot\u0173 sfer\u0173 turi b\u016bti atstatytos, o kurias reikia modifikuoti. A\u0161 manau, kad pirmiausia turi b\u016bti atstatytas \u017emogi\u0161kas bendravimas. Ir tai galioja visoms am\u017eiaus grup\u0117ms, nors labiausiai nukent\u0117j\u0119 yra paaugliai, kuriems bendravimas yra pagrindinis mokymosi tapti suaugusiaisiais instrumentas, bei senjorai, kurie ne tik nebeturi reguliarios darbin\u0117s aplinkos, kurioje nors jau virtualiai gal\u0117t\u0173 susitikti su \u017emon\u0117mis, bet ir negali bendrauti su artimaisiais ir gimin\u0117mis\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia Vilniaus universiteto docentas E. Laurinaitis. Kad pandemija yra i\u0161skirtin\u0117 situacija, smarkiai paveikusi daugelio \u017emoni\u0173 psichikos sveikat\u0105, sutinka ir \u201eNerimo klinikos\u201c psicholog\u0117 Vaida Stankut\u0117. Ta\u010diau svarbu suprasti, jog jausti nerim\u0105 yra visi\u0161kai normalu, ir kad taip m\u016bs\u0173 k\u016bnas \u012fsp\u0117ja apie galim\u0105 ar numatom\u0105 pavoj\u0173. \u201eDa\u017enai nerimas rei\u0161kiasi nuog\u0105stavimu d\u0117l ateities, pavyzd\u017eiui ar tur\u0117siu darb\u0105, kada pasibaigs pandemija, kada vaikai gr\u012f\u0161 \u012f mokykl\u0105, kada saugiai gal\u0117siu aplankyti t\u0117vus ir pan. Tai rodo ir apklausos bei tyrimai. Taip pat nerimas gali stipriai reik\u0161tis ir k\u016bno poj\u016b\u010diais, ne tik mintimis: da\u017en\u0117ja \u0161irdies ritmas ir kv\u0117pavimas, gali sutrikti vir\u0161kinimas, svaigti galva, pada\u017en\u0117ti prakaitavimas, padid\u0117ti \u012ftampa raumenyse, mu\u0161ti \u0161al\u010dio ar kar\u0161\u010dio bangos. Kitaip tariant, nerimas mobilizuoja k\u016bn\u0105, paruo\u0161ia galimai gr\u0117smei\u201c, \u2013 ai\u0161kina psicholog\u0117 V. Stankut\u0117.
\nNerimo indeksas auk\u0161tas, ta\u010diau i\u0161eitis yra<\/b> Anot \u201eNerimo klinikos\u201c psicholog\u0117s, pandemijos metu gr\u0117sm\u0117 gali b\u016bti labai neapibr\u0117\u017eta ir daug dalyk\u0173 gali atrodyti nekontroliuojami, tod\u0117l nerimas galimai ir tampa nuolatine b\u016bsena ar bent reik\u0161mingai sustipr\u0117ja. \u201ePirmiausia ir svarbiausia yra atpa\u017einti bei \u012fvardyti, jog nerimauju. Tuomet reikia sav\u0119s paklausti, apie k\u0105 tas mano nerimas, pavyzd\u017eiui ar jis susij\u0119s su darbu, sveikata ar artimaisiais. Atpa\u017einus nerimo prie\u017eastis, galime svarstyti, k\u0105 toje situacijoje galima pakeisti: k\u0105 kontroliuoju a\u0161, o kas \u2013 ne mano rankose. Pirmuoju atveju galima imtis veiksm\u0173, o antruoju belieka tiesiog i\u0161b\u016bti\u201c, \u2013 sako V. Stankut\u0117 ir priduria, kad net ir tokiose situacijose galime sau pad\u0117ti: juk kai \u0161alta \u2013 apsirengiame, kai nerimaujame ir negalime nieko pakeisti \u2013 save raminame. \u201eSave raminti galime \u012fvairiausiais b\u016bdais ir tai gana individualu. Pad\u0117ti gali ir kv\u0117pavimo pratimai, kuriems nereikia ypating\u0173 s\u0105lyg\u0173: galime sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f kv\u0117pavim\u0105 ir skai\u010diuoti, per kiek \u012fkvepiame ir i\u0161kvepiame: i\u0161kv\u0117pimas turi b\u016bti dvigubai ilgesnis nei \u012fkv\u0117pimas \u2013 tarkime, per 4 \u012fkvepiame, per 8 i\u0161kvepiame\u201c, \u2013 patarimu dalijasi psicholog\u0117. Stipraus nerimo metu galite pasinaudoti program\u0117le \u201eRamu\u201c \u2013 joje rasite \u012fvairi\u0173 pratim\u0173, padedan\u010di\u0173 nusiraminti. Taip pat nerim\u0105 suma\u017einti gali pad\u0117ti fizinis aktyvumas, pokalbis ar m\u0117gstama veikla, \u012f kuri\u0105 pasineriate. \u0160altinis: delfi.lt 2021.05.13<\/b> Karantino s\u0105lygos laisv\u0117ja, vakcinacijos apimtys did\u0117ja, diegiamos tokios priemon\u0117s, kaip imuniteto arba galimybi\u0173 pasai. Atrodyt\u0173, kad visuomenei tai tur\u0117t\u0173 suteikti daugiau vilties d\u0117l laisv\u0117jan\u010dio gyvenimo, ger\u0117jan\u010di\u0173 sveikatos ir saugumo perspektyv\u0173. Ta\u010diau tyrimas rodo prie\u0161ingai \u2013 net ir laisv\u0117jant karantinui, visuomen\u0117s baimi\u0173 nema\u017e\u0117ja. Pasirodo, daugiau nei pus\u0117 Lietuvos gyventoj\u0173 nerimauja, kad dar ilgai nebus gr\u012f\u017etama \u012f \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105 \u2013 rodo \u201eSB draudimo\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta reprezentatyvi apklausa. Kad kils nauj\u0173 COVID-19 atmain\u0173 gr\u0117sm\u0117, baiminasi 48 proc. apklaust\u0173j\u0173, o tre\u010ddalis nuog\u0105stauja, kad \u0161iltuoju sezono metu vis dar bus kelioni\u0173 ribojimai ir jie negal\u0117s vykti kur panor\u0117j\u0119, ra\u0161oma atsi\u0173stame prane\u0161ime spaudai. Pana\u0161i dalis tautie\u010di\u0173 baiminasi ir \u0161alutini\u0173 COVID-19 vakcinos poveiki\u0173, o beveik ketvirtadalis nerimauja, kad teks nuolat vakcinuotis d\u0117l koronaviruso atmain\u0173. D\u0117l to da\u017eniau nerimauja vyresni \u2013 46 ir daugiau met\u0173, respondentai bei auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo atstovai, o \u0161tai d\u0117l skiep\u0173 \u0161alutinio poveikio da\u017eniausiai bijo moterys bei ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai. Taigi ateitis gal ir nusimato laisvesn\u0117, ta\u010diau su vis dar daug ne\u017einios ir abejoni\u0173. Anot gyvyb\u0117s draudimo bendrov\u0117s \u201eSB draudimas\u201c vadovo Sauliaus Jokubai\u010dio, nuo pirmojo karantino prad\u017eios pra\u0117jo jau daugiau nei metai ir vis\u0105 \u0161\u012f laik\u0105 nerimas ir stresas yra neatsiejami daugelio \u017emoni\u0173 palydovai. \u201e\u017dmon\u0117s tur\u0117jo apriboti socialinius kontaktus, buvo priversti dirbti i\u0161 nam\u0173, atsisakyti kelioni\u0173, o kai kurie neteko ne tik pastovi\u0173 pajam\u0173 ar mylimo darbo, bet ir artim\u0173j\u0173. Tod\u0117l nieko keisto, kad net 6 i\u0161 10 apklaust\u0173j\u0173 sako, jog j\u0173 nerimo lygis i\u0161augo b\u016btent d\u0117l koronaviruso pandemijos: gerokai i\u0161augusiu nerimo lygiu skund\u017eiasi 15 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 ir da\u017eniau taip teigia ma\u017eiausias pajamas gaunantys respondentai, o 48 proc. apklaust\u0173j\u0173 teigia, kad d\u0117l pandemijos \u012ftakos j\u0173 nerimo lygis i\u0161augo i\u0161 dalies\u201c, \u2013 sako S. Jokubaitis.
\nKuo ma\u017eiau finansinio saugumo, tuo daugiau nerimo<\/b> Pra\u0117jus pusme\u010diui pakartotas Lietuvos nerimo indekso tyrimas parod\u0117, kad kasdien arba da\u017enai nerim\u0105 d\u0117l savo ar savo \u0161eimos gerov\u0117s jau\u010dia tre\u010ddalis \u0161alies gyventoj\u0173 ir \u0161is skai\u010dius labai pana\u0161us rudens laikotarpio nuotaikoms. Taip pat n\u0117ra dramati\u0161ko poky\u010dio ir tarp \u017emones da\u017eniausiai neraminan\u010di\u0173 veiksni\u0173. Vis dar did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f apklaust\u0173j\u0173 baugina sunkios ligos, nedarbingumas arba mirtis \u2013 taip sako 4 i\u0161 10 apklaust\u0173j\u0173. Kiek padaug\u0117jo nerimaujan\u010di\u0173 d\u0117l pastovi\u0173 pajam\u0173 praradimo arba nedarbo: pernai toki\u0173 buvo 19 proc., o \u0161iemet \u2013 26 proc. Ir nors \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo, ta\u010diau vis dar i\u0161lieka reik\u0161mingai didel\u0117 grup\u0117 nerimaujan\u010di\u0173 d\u0117l \u0161eimos nari\u0173 nelaimi\u0173 \u2013 \u0161iemet ji siekia 18 proc. apklaust\u0173j\u0173 (pernai \u2013 21 proc.). Ta\u010diau did\u017eiausias skirtumas, anot S. Jokubai\u010dio, kokius b\u016bdus apsisaugoti nuo neigiam\u0173 pasekmi\u0173 \u017emon\u0117s \u0161\u012fkart vardijo kaip efektyviausius. \u201ePandemija i\u0161 ties\u0173 \u012fne\u0161\u0117 labai daug ne\u017einios, situacija tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe gali keistis ne savait\u0117mis, o dienomis ar net valandomis. Galb\u016bt tod\u0117l did\u017eioji dalis \u017emoni\u0173 kaip geriausi\u0105 b\u016bd\u0105 apsisaugoti nuo neigiam\u0173 pasekmi\u0173 \u012fvardija nuolatini\u0173 pajam\u0173 tur\u0117jim\u0105. Taip mano net 75 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 \u2013 palyginimui, ruden\u012f \u0161is skai\u010dius siek\u0117 59 proc. ir buvo artimas 55 proc. manan\u010di\u0173j\u0173, kad tinkamiausias b\u016bdas apsisaugoti yra papildomos santaupos nelaimei arba senatvei. Beje, 6 i\u0161 10 apklaust\u0173j\u0173 vis dar mano, jog santaupos yra patikimas b\u016bdas jaustis saugiam i\u0161tikus nelaimei\u201c, \u2013 sako \u201eSB draudimo\u201c vadovas.
\nKarantino \u012ftaka psichinei b\u016bklei mil\u017eini\u0161ka<\/b> Karantinas pats savaime yra nerimo ir streso prie\u017eastis, nes jis riboja jau susiformavusius \u017emogaus socialinius \u012fg\u016bd\u017eius, \u012fsitikin\u0119s gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, Vilniaus universiteto docentas Eugenijus Laurinaitis. \u201ePirmiausia, karantinas riboja tiesiogin\u012f kontakt\u0105, bendravim\u0105 su svarbiais \u017emon\u0117mis, \u0161eimynini\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 \u0161ventim\u0105 pagal daugiametes tradicijas, kelioni\u0173 ir poilsio \u012fpro\u010dius. Taip pat nepamir\u0161kime, kad i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kelia ir neai\u0161ki situacija su darbu, kuomet karantino metu daug \u017emoni\u0173 turi dirbti i\u0161 nam\u0173: kartais jie abejoja, ar dirba pakankamai gerai, kartais persidirba. Tai rei\u0161kia, kad j\u0173 streso ir nerimo lygis kyla\u201c, \u2013 sako E. Laurinaitis. Jis pabr\u0117\u017eia, kad n\u0117ra ko steb\u0117tis, jog net laisv\u0117jant karantinui, atsiranda nauj\u0173 baimi\u0173 d\u0117l to, kaip reik\u0117s prisitaikyti prie pakitusio gyvenimo. Beje, docentas \u012fsitikin\u0119s, kad \u012f anks\u010diau \u012fprast\u0105 gyvenimo ritm\u0105 nebegr\u012f\u0161ime \u2013 su koronavirusu reik\u0117s i\u0161mokti gyventi ir tam prireiks keleri\u0173 met\u0173. \u201eIr virusas prie m\u016bs\u0173 taikosi, ir mes prie jo turime taikytis. \u0160iuo metu svarbiausia suprasti, kurios i\u0161 pandemijos pakenkt\u0173 ir karantino apribot\u0173 sfer\u0173 turi b\u016bti atstatytos, o kurias reikia modifikuoti. A\u0161 manau, kad pirmiausia turi b\u016bti atstatytas \u017emogi\u0161kas bendravimas. Ir tai galioja visoms am\u017eiaus grup\u0117ms, nors labiausiai nukent\u0117j\u0119 yra paaugliai, kuriems bendravimas yra pagrindinis mokymosi tapti suaugusiaisiais instrumentas, bei senjorai, kurie ne tik nebeturi reguliarios darbin\u0117s aplinkos, kurioje nors jau virtualiai gal\u0117t\u0173 susitikti su \u017emon\u0117mis, bet ir negali bendrauti su artimaisiais ir gimin\u0117mis\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia Vilniaus universiteto docentas E. Laurinaitis. Kad pandemija yra i\u0161skirtin\u0117 situacija, smarkiai paveikusi daugelio \u017emoni\u0173 psichikos sveikat\u0105, sutinka ir \u201eNerimo klinikos\u201c psicholog\u0117 Vaida Stankut\u0117. Ta\u010diau svarbu suprasti, jog jausti nerim\u0105 yra visi\u0161kai normalu, ir kad taip m\u016bs\u0173 k\u016bnas \u012fsp\u0117ja apie galim\u0105 ar numatom\u0105 pavoj\u0173. \u201eDa\u017enai nerimas rei\u0161kiasi nuog\u0105stavimu d\u0117l ateities, pavyzd\u017eiui ar tur\u0117siu darb\u0105, kada pasibaigs pandemija, kada vaikai gr\u012f\u0161 \u012f mokykl\u0105, kada saugiai gal\u0117siu aplankyti t\u0117vus ir pan. Tai rodo ir apklausos bei tyrimai. Taip pat nerimas gali stipriai reik\u0161tis ir k\u016bno poj\u016b\u010diais, ne tik mintimis: da\u017en\u0117ja \u0161irdies ritmas ir kv\u0117pavimas, gali sutrikti vir\u0161kinimas, svaigti galva, pada\u017en\u0117ti prakaitavimas, padid\u0117ti \u012ftampa raumenyse, mu\u0161ti \u0161al\u010dio ar kar\u0161\u010dio bangos. Kitaip tariant, nerimas mobilizuoja k\u016bn\u0105, paruo\u0161ia galimai gr\u0117smei\u201c, \u2013 ai\u0161kina psicholog\u0117 V. Stankut\u0117.
\nNerimo indeksas auk\u0161tas, ta\u010diau i\u0161eitis yra<\/b> Anot \u201eNerimo klinikos\u201c psicholog\u0117s, pandemijos metu gr\u0117sm\u0117 gali b\u016bti labai neapibr\u0117\u017eta ir daug dalyk\u0173 gali atrodyti nekontroliuojami, tod\u0117l nerimas galimai ir tampa nuolatine b\u016bsena ar bent reik\u0161mingai sustipr\u0117ja. \u201ePirmiausia ir svarbiausia yra atpa\u017einti bei \u012fvardyti, jog nerimauju. Tuomet reikia sav\u0119s paklausti, apie k\u0105 tas mano nerimas, pavyzd\u017eiui ar jis susij\u0119s su darbu, sveikata ar artimaisiais. Atpa\u017einus nerimo prie\u017eastis, galime svarstyti, k\u0105 toje situacijoje galima pakeisti: k\u0105 kontroliuoju a\u0161, o kas \u2013 ne mano rankose. Pirmuoju atveju galima imtis veiksm\u0173, o antruoju belieka tiesiog i\u0161b\u016bti\u201c, \u2013 sako V. Stankut\u0117 ir priduria, kad net ir tokiose situacijose galime sau pad\u0117ti: juk kai \u0161alta \u2013 apsirengiame, kai nerimaujame ir negalime nieko pakeisti \u2013 save raminame. \u201eSave raminti galime \u012fvairiausiais b\u016bdais ir tai gana individualu. Pad\u0117ti gali ir kv\u0117pavimo pratimai, kuriems nereikia ypating\u0173 s\u0105lyg\u0173: galime sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f kv\u0117pavim\u0105 ir skai\u010diuoti, per kiek \u012fkvepiame ir i\u0161kvepiame: i\u0161kv\u0117pimas turi b\u016bti dvigubai ilgesnis nei \u012fkv\u0117pimas \u2013 tarkime, per 4 \u012fkvepiame, per 8 i\u0161kvepiame\u201c, \u2013 patarimu dalijasi psicholog\u0117. Stipraus nerimo metu galite pasinaudoti program\u0117le \u201eRamu\u201c \u2013 joje rasite \u012fvairi\u0173 pratim\u0173, padedan\u010di\u0173 nusiraminti. Taip pat nerim\u0105 suma\u017einti gali pad\u0117ti fizinis aktyvumas, pokalbis ar m\u0117gstama veikla, \u012f kuri\u0105 pasineriate. \u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Karantino s\u0105lygos laisv\u0117ja, vakcinacijos apimtys did\u0117ja, diegiamos tokios priemon\u0117s, kaip imuniteto arba galimybi\u0173 pasai.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5838","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5838","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5838"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5838\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5838"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5838"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5838"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}