Ma\u017edaug pus\u0117 Lietuvos gyventoj\u0173 specialiai atostogoms netaupo, rodo \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atliktas \u0161alies gyventoj\u0173 tyrimas. Prie i\u0161siderinusio finansinio pasiruo\u0161imo vasaros atostogoms prisideda ir pandemijos neapibr\u0117\u017etumas, ir i\u0161augusios gyventoj\u0173 santaupos. Tyrimas taip pat rodo, kad didesni\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 turintys lietuviai atostogas yra link\u0119 nukelti.
\nPandemija i\u0161mok\u0117 gyventi \u0161ia diena<\/b> \u201eSwedbank\u201d Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117 sako, kad per kelerius metus atostogoms netaupan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 padaug\u0117jo. \u201ePrie\u0161 trejus metus gyventoj\u0173, kurie nurod\u0117 atostogoms atsided\u0105 dal\u012f savo pajam\u0173, buvo daugiau. Tyrimas rodo, kad netaupan\u010di\u0173j\u0173 gyventoj\u0173 dalis padid\u0117jo nuo 45 proc. iki 49 proc. Ie\u0161kodami tam paai\u0161kinimo, galime daryti prielaid\u0105, kad didel\u0119 \u012ftak\u0105 visgi daro itin neapibr\u0117\u017eta pandemijos situacija. D\u0117l \u012fvairi\u0173 apribojim\u0173 atostogos ir kelion\u0117s \u0161iuo metu tampa da\u017eniau spontani\u0161ku sprendimu, tod\u0117l l\u0117\u0161os joms i\u0161 anksto atidedamos daug re\u010diau\u201c, \u2212 sako J. Cvilikien\u0117. Pasak jos, taip pat reikia nepamir\u0161ti ir to, kad \u0161alies gyventojai karantino metu i\u0161leido ma\u017eiau pinig\u0173 kasdien\u0117ms prek\u0117ms bei pramogoms. Tod\u0117l nam\u0173 \u016bkiai turi sukaup\u0119 daugiau santaup\u0173, kurias prireikus gal\u0117t\u0173 panaudoti atostog\u0173 i\u0161laidoms.
\nMoterys taupo da\u017eniau<\/b> J. Cvilikien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad nors bendra tendencija taupyti atostogoms ma\u017e\u0117ja, dalis gyventoj\u0173 savo \u012fpro\u010di\u0173 nekei\u010dia ir atostogoms taupo ilgesn\u012f laik\u0105. \u201eKaip rodo tyrimo rezultatai, nuo 12 proc. iki 19 proc. i\u0161augo grup\u0117 t\u0173 gyventoj\u0173, kurie itin kantriai taupo atostogoms, tai jie daro pusmet\u012f, metus ar dar ilgiau. Taip pat pana\u0161us skai\u010dius \u017emoni\u0173 \u2013 ma\u017edaug 2 i\u0161 10 gyventoj\u0173 \u2013 sako atostogoms praded\u0105 taupyti prie\u0161 2-3 m\u0117nesius. Vadinasi, jie vasaros atostogoms pinigus pradeda kaupti dar pavasar\u012f\u201d, \u2013 teigia \u201eSwedbank\u201d Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Tyrimo duomenimis, da\u017eniau atostogoms ir kelion\u0117ms taupo moterys, taip pat gyventojai iki 45 met\u0173 ir ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 bei kaimo vietovi\u0173 gyventojai.
\nTurintys skol\u0173 keliones atid\u0117t\u0173<\/b> Tyrimas atskleid\u0117, kad did\u017eiosios dalies Lietuvos gyventoj\u0173 atostog\u0173 planams \u012ftakos turi esami finansiniai \u012fsipareigojimai. Pasak J. Cvilikien\u0117s, toks gyventoj\u0173 elgesys yra itin atsakingas ir sektinas. \u201eKuo didesn\u0117 turim\u0173 \u012fsiskolinim\u0173 suma, tuo daugiau gyventoj\u0173 b\u016bt\u0173 link\u0119 atid\u0117ti atostogas. Pavyzd\u017eiui, jei \u017emogus b\u016bt\u0173 skolingas nedaug pinig\u0173, atostog\u0173 atsisakyt\u0173 72 proc. apklaust\u0173j\u0173. Tokiu atveju, jei suma vir\u0161yt\u0173 keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 u\u017edarb\u012f \u2013 \u012f keliones ir atostogas nevykt\u0173 89 proc. respondent\u0173\u201c, \u2212 tyrimo rezultatus komentuoja \u201eSwedbank\u201d Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Ta\u010diau, pasak finans\u0173 ekspert\u0117s, yra viena i\u0161imtis \u2212 gyventojai re\u010diau b\u016bt\u0173 link\u0119 atsisakyti ar atid\u0117ti atostogas d\u0117l turimos vartojimo paskolos, tai nurodo 59 proc. apklaust\u0173j\u0173. Ankstesn\u0117se apklausose \u0161is skai\u010dius vir\u0161ydavo 70 procent\u0173. Tad pana\u0161u, kad augant pajamoms turima vartojimo paskola vis ma\u017eiau koreguoja gyventoj\u0173 atostog\u0173 planus. Apklaus\u0105 baland\u017eio 19 \u2013 28 dienomis \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201d, apklaususi per 1 t\u016bkst. Lietuvos gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus.<\/i> \u0160altinis: delfi.lt 2021.05.26<\/b> Ma\u017edaug pus\u0117 Lietuvos gyventoj\u0173 specialiai atostogoms netaupo, rodo \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atliktas \u0161alies gyventoj\u0173 tyrimas. Prie i\u0161siderinusio finansinio pasiruo\u0161imo vasaros atostogoms prisideda ir pandemijos neapibr\u0117\u017etumas, ir i\u0161augusios gyventoj\u0173 santaupos. Tyrimas taip pat rodo, kad didesni\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 turintys lietuviai atostogas yra link\u0119 nukelti.
\nPandemija i\u0161mok\u0117 gyventi \u0161ia diena<\/b> \u201eSwedbank\u201d Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117 sako, kad per kelerius metus atostogoms netaupan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 padaug\u0117jo. \u201ePrie\u0161 trejus metus gyventoj\u0173, kurie nurod\u0117 atostogoms atsided\u0105 dal\u012f savo pajam\u0173, buvo daugiau. Tyrimas rodo, kad netaupan\u010di\u0173j\u0173 gyventoj\u0173 dalis padid\u0117jo nuo 45 proc. iki 49 proc. Ie\u0161kodami tam paai\u0161kinimo, galime daryti prielaid\u0105, kad didel\u0119 \u012ftak\u0105 visgi daro itin neapibr\u0117\u017eta pandemijos situacija. D\u0117l \u012fvairi\u0173 apribojim\u0173 atostogos ir kelion\u0117s \u0161iuo metu tampa da\u017eniau spontani\u0161ku sprendimu, tod\u0117l l\u0117\u0161os joms i\u0161 anksto atidedamos daug re\u010diau\u201c, \u2212 sako J. Cvilikien\u0117. Pasak jos, taip pat reikia nepamir\u0161ti ir to, kad \u0161alies gyventojai karantino metu i\u0161leido ma\u017eiau pinig\u0173 kasdien\u0117ms prek\u0117ms bei pramogoms. Tod\u0117l nam\u0173 \u016bkiai turi sukaup\u0119 daugiau santaup\u0173, kurias prireikus gal\u0117t\u0173 panaudoti atostog\u0173 i\u0161laidoms.
\nMoterys taupo da\u017eniau<\/b> J. Cvilikien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad nors bendra tendencija taupyti atostogoms ma\u017e\u0117ja, dalis gyventoj\u0173 savo \u012fpro\u010di\u0173 nekei\u010dia ir atostogoms taupo ilgesn\u012f laik\u0105. \u201eKaip rodo tyrimo rezultatai, nuo 12 proc. iki 19 proc. i\u0161augo grup\u0117 t\u0173 gyventoj\u0173, kurie itin kantriai taupo atostogoms, tai jie daro pusmet\u012f, metus ar dar ilgiau. Taip pat pana\u0161us skai\u010dius \u017emoni\u0173 \u2013 ma\u017edaug 2 i\u0161 10 gyventoj\u0173 \u2013 sako atostogoms praded\u0105 taupyti prie\u0161 2-3 m\u0117nesius. Vadinasi, jie vasaros atostogoms pinigus pradeda kaupti dar pavasar\u012f\u201d, \u2013 teigia \u201eSwedbank\u201d Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Tyrimo duomenimis, da\u017eniau atostogoms ir kelion\u0117ms taupo moterys, taip pat gyventojai iki 45 met\u0173 ir ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 bei kaimo vietovi\u0173 gyventojai.
\nTurintys skol\u0173 keliones atid\u0117t\u0173<\/b> Tyrimas atskleid\u0117, kad did\u017eiosios dalies Lietuvos gyventoj\u0173 atostog\u0173 planams \u012ftakos turi esami finansiniai \u012fsipareigojimai. Pasak J. Cvilikien\u0117s, toks gyventoj\u0173 elgesys yra itin atsakingas ir sektinas. \u201eKuo didesn\u0117 turim\u0173 \u012fsiskolinim\u0173 suma, tuo daugiau gyventoj\u0173 b\u016bt\u0173 link\u0119 atid\u0117ti atostogas. Pavyzd\u017eiui, jei \u017emogus b\u016bt\u0173 skolingas nedaug pinig\u0173, atostog\u0173 atsisakyt\u0173 72 proc. apklaust\u0173j\u0173. Tokiu atveju, jei suma vir\u0161yt\u0173 keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 u\u017edarb\u012f \u2013 \u012f keliones ir atostogas nevykt\u0173 89 proc. respondent\u0173\u201c, \u2212 tyrimo rezultatus komentuoja \u201eSwedbank\u201d Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Ta\u010diau, pasak finans\u0173 ekspert\u0117s, yra viena i\u0161imtis \u2212 gyventojai re\u010diau b\u016bt\u0173 link\u0119 atsisakyti ar atid\u0117ti atostogas d\u0117l turimos vartojimo paskolos, tai nurodo 59 proc. apklaust\u0173j\u0173. Ankstesn\u0117se apklausose \u0161is skai\u010dius vir\u0161ydavo 70 procent\u0173. Tad pana\u0161u, kad augant pajamoms turima vartojimo paskola vis ma\u017eiau koreguoja gyventoj\u0173 atostog\u0173 planus. Apklaus\u0105 baland\u017eio 19 \u2013 28 dienomis \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201d, apklaususi per 1 t\u016bkst. Lietuvos gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus.<\/i> \u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ma\u017edaug pus\u0117 Lietuvos gyventoj\u0173 specialiai atostogoms netaupo, rodo \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atliktas \u0161alies gyventoj\u0173 tyrimas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5833","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5833","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5833"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5833\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5833"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5833"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5833"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}