Nors situacija Lietuvoje d\u0117l COVID-19 pandemijos ger\u0117ja, \u0161alies gyventojai vis dar nerimauja d\u0117l ateities, pras\u010diau miega ir vis labiau susir\u016bpina d\u0117l savo emocin\u0117s savijautos \u2013 rodo reprezentatyvi bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa. Apklausos duomenimis, daugiau nei pusei apklaust\u0173j\u0173 pastaruoju metu padaug\u0117jo nerimo ir streso d\u0117l ateities. Nors nerimaujan\u010di\u0173, palyginti su pernai vykdytos apklausos duomenimis, suma\u017e\u0117jo nuo 58 proc. iki 53 proc., pasak draudimo bendrov\u0117s BTA Personalo skyriaus vadov\u0117s Egl\u0117s Radeckien\u0117s, pager\u0117jimas \u0161ioje srityje yra gerokai per ma\u017eas. \u201ePandemija buvo ir teb\u0117ra nemenkas i\u0161\u0161\u016bkis daugumai Lietuvos gyventoj\u0173. Neu\u017etikrintumas d\u0117l ateities rodo, kad \u017emon\u0117s jau\u010diasi nesaug\u016bs: vieni jaudinasi d\u0117l savo ir vyresni\u0173 artim\u0173j\u0173 sveikatos, kitiems kyla r\u016bpes\u010di\u0173 d\u0117l darbo. Nepaisant prasid\u0117jusios masin\u0117s vakcinacijos, u\u017eimtumo problemos taip greitai nepasitraukia \u2013 vien per metus bedarbi\u0173 skai\u010dius \u0161alyje i\u0161augo iki beveik 135 t\u016bkstan\u010di\u0173. Sunkum\u0173 patiria ir tie, kurie negali dirbti pilnu tempu, o buvimas prastovose tikrai neprideda u\u017etikrintumo d\u0117l ateities\u201c, \u2013 komentuoja E. Radeckien\u0117. D\u0117l ateities daugiausiai streso ir nerimo patiria moterys (56,4 proc.), vyresni nei 56 m. am\u017eiaus \u0161alies gyventojai (57,4 proc.) ir neturintys vidurinio i\u0161silavinimo (59,6 proc.). Nerimo d\u0117l ateities ma\u017eiau jau\u010dia vos 6 proc. respondent\u0173 \u2013 pernai toki\u0173 buvo 4 proc. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u0161alies gyventoj\u0173, patirian\u010di\u0173 ma\u017eiau nerimo, sudaro 26-35 met\u0173 am\u017eiaus respondentai (11,7 proc.).
\nDid\u0117jo trintis artimoje aplinkoje<\/b> U\u017esit\u0119s\u0119s nuotolinis darbas ar mokymasis namuose nepagerino ir tarpusavio santyki\u0173 \u2013 daugiau trinties ir \u012ftampos bendraujant su artimaisiais patiria 27 proc. apklaust\u0173j\u0173, vos 1 proc. punktu ma\u017eiau nei pernai. Sunkiausiai bendrauti su artimaisiais sekasi 18-25 met\u0173 \u0161alies gyventojams (35,7 proc.). Ilg\u0105 laik\u0105 b\u016bnant namuose ar bendraujant tik artim\u0173j\u0173 rate \u017emon\u0117ms auga poreikis pakeisti aplink\u0105, susitikti su bendraam\u017eiais ar bendramin\u010diais. Vis d\u0117lto, esame socialios b\u016btyb\u0117s, mums reikia kit\u0173 \u017emoni\u0173. \u0160iuo metu itin sud\u0117tinga studijuojantiems, nes ne visi universitetai atnaujino studijas kontaktiniu b\u016bdu: i\u0161 vienos pus\u0117s, studijos namuose suteikia savoti\u0161kos laisv\u0117s, i\u0161 kitos \u2013 stresas d\u0117l pasiruo\u0161imo egzaminams, baigiam\u0173j\u0173 darb\u0173 niekur nedingo. Taip pat prarandamas priklausymo bendruomenei jausmas, nes nuotolinis bendravimas negali \u0161imtu procent\u0173 pakeisti gyvo pokalbio\u201c, \u2013 teigia \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 specialist\u0117. Ma\u017eiau trinties ir \u012ftampos bendraujant su artimaisiais patiria tik 7 proc. apklaust\u0173j\u0173. Pra\u0117jusiais metais \u0161is rodiklis siek\u0117 8 proc.
\nMiegas ir savijauta<\/b> D\u0117l patiriamo streso prast\u0117ja ir miego kokyb\u0117 \u2013 tik 17 proc. respondent\u0173 tvirtina \u0161iuo metu miegantys ilgiau ir pailsintys geriau nei anks\u010diau, kai pernai geru miegu gal\u0117jo pasigirti ketvirtadalis apklaust\u0173j\u0173. Miegan\u010di\u0173 trumpiau nuo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 padaug\u0117jo iki 17 proc. \u2013 pernai prastesniu miegu skund\u0117si 13 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u201eStresas ir nerimas yra stipr\u016bs dirgikliai, veikiantys m\u016bs\u0173 savijaut\u0105 ir miego kokyb\u0119. Streso metu organizmas pereina \u012f i\u0161likimo b\u016bsen\u0105, visas k\u016bnas \u012fsitempia, tad po neramios dienos sunkiau atsipalaiduoti, poilsis b\u016bna fragmenti\u0161kas, nekokybi\u0161kas. T\u0105 rodo ir i\u0161aug\u0119s \u017emoni\u0173, re\u010diau atsipalaiduojan\u010di\u0173 nuo r\u016bpes\u010di\u0173, skai\u010dius\u201c, \u2013 sako E. Radeckien\u0117. Apklausos duomenimis, 14 proc. respondent\u0173 ma\u017eiau r\u016bpinasi psichologine savijauta, jiems re\u010diau pavyksta atsipalaiduoti nuo r\u016bpes\u010di\u0173. Pra\u0117jusiais metais su \u0161iuo teiginiu sutiko tik 8 proc. apklaust\u0173j\u0173. Labiau besir\u016bpinan\u010di\u0173 psichologine b\u016bsena padaug\u0117jo nuo 13 proc. pernai vykdytos apklausos metu iki 16 proc. dabar \u2013 \u0161iems respondentams taip pat da\u017eniau pavyksta atsipalaiduoti nuo r\u016bpes\u010di\u0173. \u201eApklausa parod\u0117, kad susir\u016bpinimas savo psichologine savijauta yra aktualus daugumai respondent\u0173. Net \u012fvardinimas, kad ja r\u016bpinamasi ma\u017eiau, rodo, jog \u017emon\u0117s supranta, kas tai yra, kod\u0117l svarbu gerai jaustis. Vien situacijos suvokimas yra pirmas \u017eingsnis \u012f teigiamus poky\u010dius. Prie \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 gali prisid\u0117ti ir verslas \u2013 vis daugiau \u017emoni\u0173 gr\u012f\u017etant \u012f darbus ir \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105, didel\u012f ind\u0117l\u012f tur\u0117s \u012fd\u0117ti darbdaviai, kad j\u0173 darbuotojai jaust\u0173si gerai ir dirbt\u0173 be streso\u201c, \u2013 tvirtina E. Radeckien\u0117. Bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c baland\u017eio 19\u201328 dienomis apklaus\u0117 1006 \u0161alies gyventoj\u0173, kuri\u0173 am\u017eius \u2013 18-75 metai. \u0160altinis: delfi.lt 2021.06.11<\/b> Nors situacija Lietuvoje d\u0117l COVID-19 pandemijos ger\u0117ja, \u0161alies gyventojai vis dar nerimauja d\u0117l ateities, pras\u010diau miega ir vis labiau susir\u016bpina d\u0117l savo emocin\u0117s savijautos \u2013 rodo reprezentatyvi bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa. Apklausos duomenimis, daugiau nei pusei apklaust\u0173j\u0173 pastaruoju metu padaug\u0117jo nerimo ir streso d\u0117l ateities. Nors nerimaujan\u010di\u0173, palyginti su pernai vykdytos apklausos duomenimis, suma\u017e\u0117jo nuo 58 proc. iki 53 proc., pasak draudimo bendrov\u0117s BTA Personalo skyriaus vadov\u0117s Egl\u0117s Radeckien\u0117s, pager\u0117jimas \u0161ioje srityje yra gerokai per ma\u017eas. \u201ePandemija buvo ir teb\u0117ra nemenkas i\u0161\u0161\u016bkis daugumai Lietuvos gyventoj\u0173. Neu\u017etikrintumas d\u0117l ateities rodo, kad \u017emon\u0117s jau\u010diasi nesaug\u016bs: vieni jaudinasi d\u0117l savo ir vyresni\u0173 artim\u0173j\u0173 sveikatos, kitiems kyla r\u016bpes\u010di\u0173 d\u0117l darbo. Nepaisant prasid\u0117jusios masin\u0117s vakcinacijos, u\u017eimtumo problemos taip greitai nepasitraukia \u2013 vien per metus bedarbi\u0173 skai\u010dius \u0161alyje i\u0161augo iki beveik 135 t\u016bkstan\u010di\u0173. Sunkum\u0173 patiria ir tie, kurie negali dirbti pilnu tempu, o buvimas prastovose tikrai neprideda u\u017etikrintumo d\u0117l ateities\u201c, \u2013 komentuoja E. Radeckien\u0117. D\u0117l ateities daugiausiai streso ir nerimo patiria moterys (56,4 proc.), vyresni nei 56 m. am\u017eiaus \u0161alies gyventojai (57,4 proc.) ir neturintys vidurinio i\u0161silavinimo (59,6 proc.). Nerimo d\u0117l ateities ma\u017eiau jau\u010dia vos 6 proc. respondent\u0173 \u2013 pernai toki\u0173 buvo 4 proc. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u0161alies gyventoj\u0173, patirian\u010di\u0173 ma\u017eiau nerimo, sudaro 26-35 met\u0173 am\u017eiaus respondentai (11,7 proc.).
\nDid\u0117jo trintis artimoje aplinkoje<\/b> U\u017esit\u0119s\u0119s nuotolinis darbas ar mokymasis namuose nepagerino ir tarpusavio santyki\u0173 \u2013 daugiau trinties ir \u012ftampos bendraujant su artimaisiais patiria 27 proc. apklaust\u0173j\u0173, vos 1 proc. punktu ma\u017eiau nei pernai. Sunkiausiai bendrauti su artimaisiais sekasi 18-25 met\u0173 \u0161alies gyventojams (35,7 proc.). Ilg\u0105 laik\u0105 b\u016bnant namuose ar bendraujant tik artim\u0173j\u0173 rate \u017emon\u0117ms auga poreikis pakeisti aplink\u0105, susitikti su bendraam\u017eiais ar bendramin\u010diais. Vis d\u0117lto, esame socialios b\u016btyb\u0117s, mums reikia kit\u0173 \u017emoni\u0173. \u0160iuo metu itin sud\u0117tinga studijuojantiems, nes ne visi universitetai atnaujino studijas kontaktiniu b\u016bdu: i\u0161 vienos pus\u0117s, studijos namuose suteikia savoti\u0161kos laisv\u0117s, i\u0161 kitos \u2013 stresas d\u0117l pasiruo\u0161imo egzaminams, baigiam\u0173j\u0173 darb\u0173 niekur nedingo. Taip pat prarandamas priklausymo bendruomenei jausmas, nes nuotolinis bendravimas negali \u0161imtu procent\u0173 pakeisti gyvo pokalbio\u201c, \u2013 teigia \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 specialist\u0117. Ma\u017eiau trinties ir \u012ftampos bendraujant su artimaisiais patiria tik 7 proc. apklaust\u0173j\u0173. Pra\u0117jusiais metais \u0161is rodiklis siek\u0117 8 proc.
\nMiegas ir savijauta<\/b> D\u0117l patiriamo streso prast\u0117ja ir miego kokyb\u0117 \u2013 tik 17 proc. respondent\u0173 tvirtina \u0161iuo metu miegantys ilgiau ir pailsintys geriau nei anks\u010diau, kai pernai geru miegu gal\u0117jo pasigirti ketvirtadalis apklaust\u0173j\u0173. Miegan\u010di\u0173 trumpiau nuo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 padaug\u0117jo iki 17 proc. \u2013 pernai prastesniu miegu skund\u0117si 13 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u201eStresas ir nerimas yra stipr\u016bs dirgikliai, veikiantys m\u016bs\u0173 savijaut\u0105 ir miego kokyb\u0119. Streso metu organizmas pereina \u012f i\u0161likimo b\u016bsen\u0105, visas k\u016bnas \u012fsitempia, tad po neramios dienos sunkiau atsipalaiduoti, poilsis b\u016bna fragmenti\u0161kas, nekokybi\u0161kas. T\u0105 rodo ir i\u0161aug\u0119s \u017emoni\u0173, re\u010diau atsipalaiduojan\u010di\u0173 nuo r\u016bpes\u010di\u0173, skai\u010dius\u201c, \u2013 sako E. Radeckien\u0117. Apklausos duomenimis, 14 proc. respondent\u0173 ma\u017eiau r\u016bpinasi psichologine savijauta, jiems re\u010diau pavyksta atsipalaiduoti nuo r\u016bpes\u010di\u0173. Pra\u0117jusiais metais su \u0161iuo teiginiu sutiko tik 8 proc. apklaust\u0173j\u0173. Labiau besir\u016bpinan\u010di\u0173 psichologine b\u016bsena padaug\u0117jo nuo 13 proc. pernai vykdytos apklausos metu iki 16 proc. dabar \u2013 \u0161iems respondentams taip pat da\u017eniau pavyksta atsipalaiduoti nuo r\u016bpes\u010di\u0173. \u201eApklausa parod\u0117, kad susir\u016bpinimas savo psichologine savijauta yra aktualus daugumai respondent\u0173. Net \u012fvardinimas, kad ja r\u016bpinamasi ma\u017eiau, rodo, jog \u017emon\u0117s supranta, kas tai yra, kod\u0117l svarbu gerai jaustis. Vien situacijos suvokimas yra pirmas \u017eingsnis \u012f teigiamus poky\u010dius. Prie \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 gali prisid\u0117ti ir verslas \u2013 vis daugiau \u017emoni\u0173 gr\u012f\u017etant \u012f darbus ir \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105, didel\u012f ind\u0117l\u012f tur\u0117s \u012fd\u0117ti darbdaviai, kad j\u0173 darbuotojai jaust\u0173si gerai ir dirbt\u0173 be streso\u201c, \u2013 tvirtina E. Radeckien\u0117. Bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c baland\u017eio 19\u201328 dienomis apklaus\u0117 1006 \u0161alies gyventoj\u0173, kuri\u0173 am\u017eius \u2013 18-75 metai. \u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nors situacija Lietuvoje d\u0117l COVID-19 pandemijos ger\u0117ja, \u0161alies gyventojai vis dar nerimauja d\u0117l ateities, pras\u010diau miega ir vis labiau susir\u016bpina d\u0117l savo emocin\u0117s savijautos \u2013 rodo reprezentatyvi bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5828","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5828","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5828"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5828\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5828"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5828"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5828"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}