\nNuomon\u0117s nekei\u010dia tik kas de\u0161imtas<\/b> \u201eINK agency\u201c u\u017esakymu bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta reprezentatyvi apklausa parod\u0117, kad tik 9 proc. respondent\u0173 nekei\u010dia negatyvios nuostatos apie kriz\u0117n patekusi\u0105 organizacij\u0105. Tai rei\u0161kia, kad tik vienas i\u0161 de\u0161imties yra link\u0119s prisiri\u0161ti prie pirmin\u0117s nuomon\u0117s, nepaisant tolimesn\u0117s \u012fvyki\u0173 eigos ir paai\u0161kinim\u0173. \u201eKriz\u0117s prasideda nuo didelio negatyvi\u0173 naujien\u0173 srauto, kuris greitai \u201e\u012fr\u0117mina\u201c situacij\u0105 ir jos vertinimus, o jie ne visada b\u016bna tiksl\u016bs ar teisingi. \u012e kriz\u0119 patekusios organizacijos kartais nesijau\u010dia girdimos ar galin\u010dios k\u0105 nors pakeisti, tod\u0117l da\u017enai tiesiog nuleid\u017eia rankas. Visgi imtis valdyti komunikacij\u0105 visuomet apsimoka, mat tie \u201er\u0117mai\u201c n\u0117ra nepajudinami \u2500 \u017emon\u0117s link\u0119 koreguoti savo pirmin\u0119 negatyvi\u0105 nuomon\u0119\u201c, \u2500 prane\u0161ime \u017einiasklaidai teigia \u201eINK agency\u201c Speciali\u0173j\u0173 projekt\u0173 komandos vadovas Giedrius Galdikas. Duomenys rodo, kad ma\u017eiausiai koreguoti nuomon\u0119 link\u0119 jauniausi respondentai (18 \u2013 25 m.), kuri\u0173 informacijos vartojimo \u012fpro\u010diai ry\u0161kiai skiriasi nuo kit\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173. Tuo metu naujus faktus ar aplinkybes lanks\u010diau vertina auk\u0161tesnes pajamas gaunan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 grup\u0117, ypa\u010d \u2500 auk\u0161\u010diausio ir vidutinio lygio vadovai. \u201eTai \u2013 gera \u017einia, nes tarp vadov\u0173 yra ne vienas sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jas, kuris gali tiesiogiai ar netiesiogiai prisid\u0117ti prie greitesnio organizacijos atsigavimo po kriz\u0117s. Tad tikrai verta pasistengti b\u016bti i\u0161girstiems\u201c, \u2500 sako G. Galdikas.
\nKas svarbiau \u2013 argumentai ar emocijos?<\/b> Tyrimas rodo, kad visuomen\u0117 linkusi koreguoti nuomon\u0119, jeigu i\u0161girsta tinkamus argumentus. Net 70 proc. respondent\u0173 nurod\u0117, kad netinkamai pasielgusi organizacija j\u0173 \u201eatleidimo\u201c gali tik\u0117tis, jeigu pateikia stiprius, situacij\u0105 paai\u0161kinan\u010dius argumentus. 24 proc. nurod\u0117, kad \u201eatleist\u0173\u201c matydami nuo\u0161ird\u0173 organizacijos apgailestavim\u0105 ir atsipra\u0161ym\u0105. \u201eTyrimas atskleid\u0117 \u012fdomi\u0105 detal\u0119 \u2500 moterys da\u017eniau rinkosi variant\u0105 su argumentais, vyrai \u2013 nuo\u0161ird\u017eiu atsipra\u0161ymu, nors stereotipai si\u016blo galvoti prie\u0161ingai, kad moterys palankiau reaguoja \u012f rei\u0161kiamas emocijas, vyrai \u2013 argumentus.
![\"Tyrimas:](\"https:\/\/g1.dcdn.lt\/images\/pix\/790x438\/XFpVgUlOUnI\/tyrimas-87667385.jpg\")
Rezultatai rodo, kad argumentus palankiausiai vertina vyriausi gyventojai, nuo\u0161ird\u0173 atsipra\u0161ym\u0105 \u2500 auk\u0161\u010diausio lygio vadovai. Visgi, nepriklausomai nuo turimo organizacijos kliento paveikslo, privalu pasirinkti tinkam\u0105 argument\u0173 kalb\u0105 ir nuo\u0161ird\u0173 ton\u0105, kadangi da\u017enai kriz\u0117s palie\u010dia daug platesn\u0119 visuomen\u0117s auditorij\u0105\u201c, \u2500 komentuoja G. Galdikas. \nSuprasti ir atleisti<\/b> \u201eNors dauguma \u017emoni\u0173 nurodo, kad jiems svarbiausi argumentai, atsipra\u0161ymas niekuomet nepakenks. Tinkami argumentai leid\u017eia suprasti \u012fmon\u0117s situacij\u0105, ta\u010diau kriz\u0117je atsid\u016brusios organizacijos tikslas \u2013 atstatyti pasitik\u0117jim\u0105, o tam jau reikia atleidimo\u201c, \u2013 sako G. Galdikas. Pasak jo, jei kriz\u0117 rimtesn\u0117, tuomet reik\u0117s ne tik atsipra\u0161ymo, bet ir atgailos. Tai rei\u0161kia, kad \u0161alia \u017eod\u017ei\u0173 b\u016btini tinkami veiksmai. G. Galdikas teigia, kad atgaila n\u0117ra tik apie praeit\u012f, t. y. ne tik kriz\u0119 suk\u0117lusio \u012fvykio pripa\u017einimas ir paai\u0161kinimas, bet ir apie ateit\u012f \u2013 tai pa\u017eadas, kad toks \u012fvykis daugiau nepasikartos ir \u017ealos padariniai bus suvaldyti. \u0160is pa\u017eadas yra kaip kreditas \u2013 \u012f priek\u012f suteikiamas pasitik\u0117jimas, kad b\u016bsimi veiksmai atitiks dabartinius \u017eod\u017eius. Taigi, ateitis yra dar viena vieta, kurioje kriz\u0117je atsid\u016brusi organizacija gali m\u0117ginti gauti taip reikalingo pasitik\u0117jimo. Tik reikia nepamir\u0161ti \u2013 kaip kreditas turi b\u016bti gr\u0105\u017einamas, taip ir pa\u017eadas turi b\u016bti i\u0161pildomas\u201c, \u2500 sako G. Galdikas. Jo teigimu, daugelis \u017emoni\u0173 supranta, kad organizacija gali patekti \u012f sud\u0117tingas situacijas, tod\u0117l da\u017eniausiai \u012fmon\u0117 bus vertinama ne tik d\u0117l kriz\u0119 suk\u0117lusio \u012fvykio, bet ir d\u0117l to, kaip ji elg\u0117si ir laik\u0117si \u0161ioje situacijoje. Min\u0117tas tyrimas atliktas 2021 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f. Apklausti 10-ies did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventojai, kuri\u0173 am\u017eius yra 18-65 m. Apklausoje i\u0161 viso dalyvavo 525 respondentai. \u0160altinis: delfi.lt 2021.07.09<\/b> Kriz\u0117 sukre\u010dia vis\u0105 organizacij\u0105 \u2500 naikindama pasitik\u0117jim\u0105 ji griauna nusistov\u0117jusius santykius su klientais, partneriais ir darbuotojais. Ta\u010diau tai \u012fmanoma pataisyti. Komunikacijos agent\u016bros \u201eINK agency\u201c u\u017esakymu atliktas tyrimas rodo, kad \u017emon\u0117s link\u0119 koreguoti pirmin\u0119 neigiam\u0105 nuomon\u0119 \u2500 t\u0105 jie daryt\u0173 i\u0161gird\u0119 priimtinus paai\u0161kinimus arba matydami nuo\u0161ird\u0173 apgailestavim\u0105 d\u0117l kriz\u0119 suk\u0117lusio \u012fvykio.
\nNuomon\u0117s nekei\u010dia tik kas de\u0161imtas<\/b> \u201eINK agency\u201c u\u017esakymu bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta reprezentatyvi apklausa parod\u0117, kad tik 9 proc. respondent\u0173 nekei\u010dia negatyvios nuostatos apie kriz\u0117n patekusi\u0105 organizacij\u0105. Tai rei\u0161kia, kad tik vienas i\u0161 de\u0161imties yra link\u0119s prisiri\u0161ti prie pirmin\u0117s nuomon\u0117s, nepaisant tolimesn\u0117s \u012fvyki\u0173 eigos ir paai\u0161kinim\u0173. \u201eKriz\u0117s prasideda nuo didelio negatyvi\u0173 naujien\u0173 srauto, kuris greitai \u201e\u012fr\u0117mina\u201c situacij\u0105 ir jos vertinimus, o jie ne visada b\u016bna tiksl\u016bs ar teisingi. \u012e kriz\u0119 patekusios organizacijos kartais nesijau\u010dia girdimos ar galin\u010dios k\u0105 nors pakeisti, tod\u0117l da\u017enai tiesiog nuleid\u017eia rankas. Visgi imtis valdyti komunikacij\u0105 visuomet apsimoka, mat tie \u201er\u0117mai\u201c n\u0117ra nepajudinami \u2500 \u017emon\u0117s link\u0119 koreguoti savo pirmin\u0119 negatyvi\u0105 nuomon\u0119\u201c, \u2500 prane\u0161ime \u017einiasklaidai teigia \u201eINK agency\u201c Speciali\u0173j\u0173 projekt\u0173 komandos vadovas Giedrius Galdikas. Duomenys rodo, kad ma\u017eiausiai koreguoti nuomon\u0119 link\u0119 jauniausi respondentai (18 \u2013 25 m.), kuri\u0173 informacijos vartojimo \u012fpro\u010diai ry\u0161kiai skiriasi nuo kit\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173. Tuo metu naujus faktus ar aplinkybes lanks\u010diau vertina auk\u0161tesnes pajamas gaunan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 grup\u0117, ypa\u010d \u2500 auk\u0161\u010diausio ir vidutinio lygio vadovai. \u201eTai \u2013 gera \u017einia, nes tarp vadov\u0173 yra ne vienas sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jas, kuris gali tiesiogiai ar netiesiogiai prisid\u0117ti prie greitesnio organizacijos atsigavimo po kriz\u0117s. Tad tikrai verta pasistengti b\u016bti i\u0161girstiems\u201c, \u2500 sako G. Galdikas.
\nKas svarbiau \u2013 argumentai ar emocijos?<\/b> Tyrimas rodo, kad visuomen\u0117 linkusi koreguoti nuomon\u0119, jeigu i\u0161girsta tinkamus argumentus. Net 70 proc. respondent\u0173 nurod\u0117, kad netinkamai pasielgusi organizacija j\u0173 \u201eatleidimo\u201c gali tik\u0117tis, jeigu pateikia stiprius, situacij\u0105 paai\u0161kinan\u010dius argumentus. 24 proc. nurod\u0117, kad \u201eatleist\u0173\u201c matydami nuo\u0161ird\u0173 organizacijos apgailestavim\u0105 ir atsipra\u0161ym\u0105. \u201eTyrimas atskleid\u0117 \u012fdomi\u0105 detal\u0119 \u2500 moterys da\u017eniau rinkosi variant\u0105 su argumentais, vyrai \u2013 nuo\u0161ird\u017eiu atsipra\u0161ymu, nors stereotipai si\u016blo galvoti prie\u0161ingai, kad moterys palankiau reaguoja \u012f rei\u0161kiamas emocijas, vyrai \u2013 argumentus.
Rezultatai rodo, kad argumentus palankiausiai vertina vyriausi gyventojai, nuo\u0161ird\u0173 atsipra\u0161ym\u0105 \u2500 auk\u0161\u010diausio lygio vadovai. Visgi, nepriklausomai nuo turimo organizacijos kliento paveikslo, privalu pasirinkti tinkam\u0105 argument\u0173 kalb\u0105 ir nuo\u0161ird\u0173 ton\u0105, kadangi da\u017enai kriz\u0117s palie\u010dia daug platesn\u0119 visuomen\u0117s auditorij\u0105\u201c, \u2500 komentuoja G. Galdikas. \nSuprasti ir atleisti<\/b> \u201eNors dauguma \u017emoni\u0173 nurodo, kad jiems svarbiausi argumentai, atsipra\u0161ymas niekuomet nepakenks. Tinkami argumentai leid\u017eia suprasti \u012fmon\u0117s situacij\u0105, ta\u010diau kriz\u0117je atsid\u016brusios organizacijos tikslas \u2013 atstatyti pasitik\u0117jim\u0105, o tam jau reikia atleidimo\u201c, \u2013 sako G. Galdikas. Pasak jo, jei kriz\u0117 rimtesn\u0117, tuomet reik\u0117s ne tik atsipra\u0161ymo, bet ir atgailos. Tai rei\u0161kia, kad \u0161alia \u017eod\u017ei\u0173 b\u016btini tinkami veiksmai. G. Galdikas teigia, kad atgaila n\u0117ra tik apie praeit\u012f, t. y. ne tik kriz\u0119 suk\u0117lusio \u012fvykio pripa\u017einimas ir paai\u0161kinimas, bet ir apie ateit\u012f \u2013 tai pa\u017eadas, kad toks \u012fvykis daugiau nepasikartos ir \u017ealos padariniai bus suvaldyti. \u0160is pa\u017eadas yra kaip kreditas \u2013 \u012f priek\u012f suteikiamas pasitik\u0117jimas, kad b\u016bsimi veiksmai atitiks dabartinius \u017eod\u017eius. Taigi, ateitis yra dar viena vieta, kurioje kriz\u0117je atsid\u016brusi organizacija gali m\u0117ginti gauti taip reikalingo pasitik\u0117jimo. Tik reikia nepamir\u0161ti \u2013 kaip kreditas turi b\u016bti gr\u0105\u017einamas, taip ir pa\u017eadas turi b\u016bti i\u0161pildomas\u201c, \u2500 sako G. Galdikas. Jo teigimu, daugelis \u017emoni\u0173 supranta, kad organizacija gali patekti \u012f sud\u0117tingas situacijas, tod\u0117l da\u017eniausiai \u012fmon\u0117 bus vertinama ne tik d\u0117l kriz\u0119 suk\u0117lusio \u012fvykio, bet ir d\u0117l to, kaip ji elg\u0117si ir laik\u0117si \u0161ioje situacijoje. Min\u0117tas tyrimas atliktas 2021 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f. Apklausti 10-ies did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventojai, kuri\u0173 am\u017eius yra 18-65 m. Apklausoje i\u0161 viso dalyvavo 525 respondentai. \u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"