Daugiau nei pus\u0117 suaugusi\u0173 gyventoj\u0173 teigia pasitikrinantys sveikat\u0105 pagal nemokamas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 ir onkologini\u0173 susirgim\u0173 programas. Ta\u010diau daugiau nei ketvirtadalis apskritai ne\u017eino apie toki\u0173 program\u0173 egzistavim\u0105, nors b\u016btent kraujotakos sistemos ir onkologin\u0117s ligos lemia per 70 proc. mir\u010di\u0173 Lietuvoje, ra\u0161oma prane\u0161ime spaudai. Bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 59 proc. gyventoj\u0173 tikrinasi sveikat\u0105 pagal \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (\u0160KL) ir onkologini\u0173 susirgim\u0173 programas, likusieji to nedaro d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: ne\u017eino, kad tokios programos egzistuoja, vengia apsilankym\u0173 pas gydytojus arba mano, kad j\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117 yra puiki. \u201ePrevencijos programos yra esmin\u0117 priemon\u0117 siekiant i\u0161vengti lig\u0173. Kvie\u010diame pasitikrinti dar nesergan\u010dius \u017emones, net ir tuos, kurie neturi joki\u0173 skund\u0173, tad geras savo sveikatos b\u016bkl\u0117s vertinimas n\u0117ra prie\u017eastis nesitikrinti. \u0160KL prevencijos programos tikslin\u0117 grup\u0117 yra tie vidutinio am\u017eiaus \u017emon\u0117s \u2013 vyrai nuo 40 iki 55 met\u0173, moterys nuo 50 iki 65 met\u0173 \u2013 kurie da\u017eniausiai nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173. Jie \u012f \u0161eimos gydytojus kreipiasi d\u0117l visai kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 arba i\u0161 viso nesilanko, ar net ne\u017eino, kas j\u0173 \u0161eimos gydytojas bei kur j\u0173 poliklinika\u201c, \u2013 sako Lietuvos \u0161irdies asociacijos (L\u0160A) Vilniaus skyriaus vadov\u0117, Santaros klinik\u0173 gydytoja kardiolog\u0117 profesor\u0117 \u017daneta Petrulionien\u0117.
\nNe\u017eino, bet serga<\/b> 26 proc. apklaust\u0173j\u0173 n\u0117 ne\u017eino, kokiomis nemokamomis sveikatos prevencijos programomis gali naudotis, o 42 proc. yra apie tai gird\u0117j\u0119, ta\u010diau tiksliai ne\u017eino. \u201eM\u016bs\u0173 vis\u0173 tikslas, kad \u017emon\u0117s \u017einot\u0173, jog tokios programos yra. Visi \u0161eimos gydytojai, \u0161eimos centrai toki\u0105 paslaug\u0105 teikia, ta\u010diau reikia, kad ir patys gyventojai aktyviai ateit\u0173 pasitikrinti. Jei \u017emogus net ne\u017eino, kas jo gydytojas, jo pritraukti ne\u012fmanoma. Siekiame am\u017eiaus grup\u0119, kuriai skirta programa, patikrinti 100 proc., nes patikros metu aptinkame labai did\u017eiul\u012f rizikos veiksni\u0173 paplitim\u0105 \u2013 da\u017enas \u017emogus turi po kelet\u0105 veiksni\u0173. O jei \u0161eimoje buvo infarkt\u0173, insult\u0173, \u0161irdini\u0173 mir\u010di\u0173 \u2013 rizika susirgti 2-3 kartus didesn\u0117\u201c, \u2013 ai\u0161kina prof. \u017d. Petrulionien\u0117. Pasak kardiolog\u0117s, patikros metu pusei gyventoj\u0173 nustatoma arterin\u0117 hipertenzija arba auk\u0161tas kraujosp\u016bdis, 30-iai proc. nustatomas metabolinis sindromas, lemiantis nutukim\u0105, 10-11-ai proc. \u2013 cukrinis diabetas, 90-iai proc. \u2013 dislipidemija (cholesterolio nuokrypiai), ta\u010diau \u012f statistik\u0105 patenka net ir pa\u010dios lengviausios jos formos. Gydytojos radiolog\u0117s, Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto prevencini\u0173 program\u0173 koordinator\u0117s dr. R\u016btos Briedien\u0117s teigimu, programose turi dalyvauti sveiki asmenys, kurie net neturi min\u010di\u0173 apie v\u0117\u017e\u012f. Jeigu jau jau\u010diami simptomai, tuomet metas pas specialist\u0105, o ne \u012f prevencin\u0119 program\u0105. \u201eTestai ne visada yra komforti\u0161ki \u2013 pavyzd\u017eiui, gimdos kaklelio tepin\u0117lis, mamograma. Ta\u010diau jie b\u016btini, \u017emogus turi tvarkingai kas du metus ateiti tirtis ir taip daryti 10-20 met\u0173. Tai darydamas reguliariai jis u\u017ekirs keliai v\u0117lyvai ligai, o tai rei\u0161kia, jog ma\u017e\u0117s mirtingumas nuo \u0161i\u0173 lig\u0173. Pavyzd\u017eiui, patikrin\u0119 1000 moter\u0173 d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio, i\u0161 j\u0173 vidutini\u0161kai nustatomi 5-6 kr\u016bties v\u0117\u017eio atvejai. Viena vertus, tai ma\u017eas skai\u010dius, 995 moter\u0173 tikrinosi tam, kad surastume tas penkias. Bet pastarosioms tai gyvyb\u0117s ir mirties klausimas\u201c, \u2013 akcentuoja dr. R. Briedien\u0117.
\nLigos jaun\u0117ja<\/b> Pasak gydytojos radiolog\u0117s, jos gydom\u0173 pacient\u0173 am\u017eius jaun\u0117ja \u2013 anks\u010diau onkologiniai ligoniai b\u016bdavo 50-60-ties met\u0173, dabar pas j\u0105 lankosi 25-30-ties met\u0173 gyventojai. \u201eV\u0117\u017eys tikrai jaun\u0117ja, galb\u016bt tai susij\u0119 ir su aplinkos veiksniais, \u017ealingais \u012fpro\u010diais, kasdiene m\u016bs\u0173 mityba. Maistui skirt\u0173 gyv\u016bn\u0173 auginimui naudojami hormonai, kiti preparatai, taip pat vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 tar\u0161a nitratais, pesticidais. \u012etakos turi ir ilgalaikis kontraceptik\u0173 naudojimas, partneri\u0173 kaita. I\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio \u017eymiai ma\u017eesnis nei Lietuvoje \u2013 tam neabejotin\u0105 \u012ftak\u0105 turi vakcinacija nuo \u017dPV bei organizuotai veikian\u010dios prevencin\u0117s patikros programos\u201c, \u2013 konstatuoja ji. Prevencijos programos leid\u017eia lig\u0105 nustatyti anksti, o kiekvienos onkologin\u0117s ligos gydymo garantas yra ankstyva diagnostika. Gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atveju galima nustatyti netgi iki v\u0117\u017einius pakitimus, o tai rei\u0161kia, kad ma\u017einamas ne tik mirtingumas, bet ir sergamumas \u0161ia liga. Storosios \u017earnos programoje galima nustatyti gerybinius auglius, kuriuos pa\u0161alinus suma\u017e\u0117ja tikimyb\u0117 i\u0161sivystyti v\u0117\u017eiui, prostatos v\u0117\u017e\u012f taip pat galima sustabdyti anksti. Prostatos, storosios \u017earnos, kr\u016bties v\u0117\u017eio programose kvie\u010diami tikrintis gyventojai nuo 50-ties met\u0173, o gimdos kaklelio \u2013 nuo 25-i\u0173. \u201eMoterys labai da\u017enai bijo tyrim\u0173 d\u0117l to, kad skaud\u0117s, bus nemalonu, taip pat vengia blogo atsakymo, o jei net ir ka\u017ek\u0105 u\u017e\u010diuopia, galvoja gal praeis. Ta\u010diau kai nieko blogo nerandame, pacient\u0117ms taip palengv\u0117ja, sako prie\u0161 tai b\u016bna du m\u0117nesius nemiegojusios ir gailisi, kad taip ilgai dels\u0117. Nat\u016bralu, kad niekas nenori i\u0161girsti blog\u0173 \u017eini\u0173. Bet kuo ilgiau gyveni su liga, ji \u012fsisen\u0117ja ir duoda apie save \u017einoti piktesne forma\u201c, \u2013 teigia dr. R. Briedien\u0117.
\nRizikos veiksniai nebyl\u016bs<\/b> Anot \u017d. Petrulionien\u0117s, kur kas svarbesn\u0117 yra pirmin\u0117 prevencija nei antrin\u0117, kuri pradedama jau susirgus \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 liga. Pirmin\u0117s prevencijos programos tikslas \u2013 nustatyti asmenis, kurie turi rizikos veiksnius, ir juos suma\u017einti tam, kad pacientas b\u016bt\u0173 apsaugotas nuo pirmojo infarkto, insulto, operacij\u0173, proced\u016br\u0173 ar ne\u012fgalumo. Mir\u010di\u0173 nuo \u0160KL Lietuvoje fiksuojama daugiausiai \u2013 56 proc. \u201eRizikos veiksniai \u2013 tai padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis, cholesterolio ir gliukoz\u0117s kiekis, r\u016bkymas, padid\u0117jusi k\u016bno mas\u0117, liemens apimtis, ma\u017eas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba. Da\u017enai \u017emon\u0117s kalba \u2013 buvo sveikas ir staiga i\u0161tiko infarktas. Jis nebuvo sveikas. Jis tur\u0117jo ateroskleroz\u0119, vis\u0105 rizikos veiksni\u0173 rinkin\u012f, bet gyveno intensyv\u0173 gyvenim\u0105 ir nekreip\u0117 d\u0117mesio \u012f organizmo siun\u010diamus signalus. Nejaut\u0117 padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio, toliau r\u016bk\u0117, neatkreip\u0117 d\u0117mesio \u012f nutukim\u0105, nejud\u0117jo, netinkamai valg\u0117. Prevencijos programa skirta tam, kad dar nesergantiems \u017emon\u0117ms suteiktume informacij\u0105 apie min\u0117tus veiksnius\u201c, \u2013 vardija kardiolog\u0117. Ji priduria, kad b\u016btina profilakti\u0161kai sekti savo sveikatos rodiklius. \u201eKiekvienas turi \u017einoti savo kraujosp\u016bd\u012f, kur\u012f galima pasimatuoti neb\u016btinai namie. K\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 galima lengvai apskai\u010diuoti pagal formul\u0119, taip pat nesud\u0117tinga i\u0161simatuoti liemens apimt\u012f. Der\u0117t\u0173 pagalvoti apie savo fizin\u012f aktyvum\u0105 \u2013 pa\u017ei\u016br\u0117ti, kiek \u017eingsni\u0173 per dien\u0105 nueinama. Mityba \u2013 kertinis akmuo, apie pagrindinius jos principus galima pasiskaityti. Ko \u017emogus negali namie pasidaryti \u2013 tai kraujo tyrimas, kur\u012f atlieka \u0161eimos gydytojas pagal program\u0105 rizikos veiksniams nustatyti\u201c, \u2013 rekomenduoja \u017d. Petrulionien\u0117. Daugiau nei 700 \u0161alies vaistini\u0173, priklausan\u010di\u0173 Lietuvos vaistini\u0173 asociacijai, \u012fvairiomis priemon\u0117mis skatina gyventojai registruotis pas gydytojus prevencin\u0117ms sveikatos patikroms. \u201eKadangi viena did\u017eiausi\u0173 problem\u0173 yra tai, jog gyventojams tr\u016bksta informacijos apie nemokam\u0105 sveikatos patikr\u0105, \u012f \u0161alies vaistines u\u017esukusiems ir pasidom\u0117jusiems tokiomis prevencijos programomis gyventojams vaistininkai visada suteiks reikiam\u0105 informacij\u0105. Vaistininkai i\u0161samiai atsako tiek \u012f sveikatos prevencijos, aktyvaus gyvenimo b\u016bdo ir sveikos mitybos klausimus \u2013 esminiai sveiko gyvenimo akcentai, ta\u010diau d\u0117l lig\u0173 prevencijos pirmiausia reikia kreiptis \u012f gydytojus\u201c, \u2013 sako Lietuvos vaistini\u0173 asociacijos pirminink\u0117 Kristina Nemani\u016bt\u0117-Gag\u0117. \u0160altinis: delfi.lt 2021.07.16<\/b> Daugiau nei pus\u0117 suaugusi\u0173 gyventoj\u0173 teigia pasitikrinantys sveikat\u0105 pagal nemokamas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 ir onkologini\u0173 susirgim\u0173 programas. Ta\u010diau daugiau nei ketvirtadalis apskritai ne\u017eino apie toki\u0173 program\u0173 egzistavim\u0105, nors b\u016btent kraujotakos sistemos ir onkologin\u0117s ligos lemia per 70 proc. mir\u010di\u0173 Lietuvoje, ra\u0161oma prane\u0161ime spaudai. Bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 59 proc. gyventoj\u0173 tikrinasi sveikat\u0105 pagal \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (\u0160KL) ir onkologini\u0173 susirgim\u0173 programas, likusieji to nedaro d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: ne\u017eino, kad tokios programos egzistuoja, vengia apsilankym\u0173 pas gydytojus arba mano, kad j\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117 yra puiki. \u201ePrevencijos programos yra esmin\u0117 priemon\u0117 siekiant i\u0161vengti lig\u0173. Kvie\u010diame pasitikrinti dar nesergan\u010dius \u017emones, net ir tuos, kurie neturi joki\u0173 skund\u0173, tad geras savo sveikatos b\u016bkl\u0117s vertinimas n\u0117ra prie\u017eastis nesitikrinti. \u0160KL prevencijos programos tikslin\u0117 grup\u0117 yra tie vidutinio am\u017eiaus \u017emon\u0117s \u2013 vyrai nuo 40 iki 55 met\u0173, moterys nuo 50 iki 65 met\u0173 \u2013 kurie da\u017eniausiai nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173. Jie \u012f \u0161eimos gydytojus kreipiasi d\u0117l visai kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 arba i\u0161 viso nesilanko, ar net ne\u017eino, kas j\u0173 \u0161eimos gydytojas bei kur j\u0173 poliklinika\u201c, \u2013 sako Lietuvos \u0161irdies asociacijos (L\u0160A) Vilniaus skyriaus vadov\u0117, Santaros klinik\u0173 gydytoja kardiolog\u0117 profesor\u0117 \u017daneta Petrulionien\u0117.
\nNe\u017eino, bet serga<\/b> 26 proc. apklaust\u0173j\u0173 n\u0117 ne\u017eino, kokiomis nemokamomis sveikatos prevencijos programomis gali naudotis, o 42 proc. yra apie tai gird\u0117j\u0119, ta\u010diau tiksliai ne\u017eino. \u201eM\u016bs\u0173 vis\u0173 tikslas, kad \u017emon\u0117s \u017einot\u0173, jog tokios programos yra. Visi \u0161eimos gydytojai, \u0161eimos centrai toki\u0105 paslaug\u0105 teikia, ta\u010diau reikia, kad ir patys gyventojai aktyviai ateit\u0173 pasitikrinti. Jei \u017emogus net ne\u017eino, kas jo gydytojas, jo pritraukti ne\u012fmanoma. Siekiame am\u017eiaus grup\u0119, kuriai skirta programa, patikrinti 100 proc., nes patikros metu aptinkame labai did\u017eiul\u012f rizikos veiksni\u0173 paplitim\u0105 \u2013 da\u017enas \u017emogus turi po kelet\u0105 veiksni\u0173. O jei \u0161eimoje buvo infarkt\u0173, insult\u0173, \u0161irdini\u0173 mir\u010di\u0173 \u2013 rizika susirgti 2-3 kartus didesn\u0117\u201c, \u2013 ai\u0161kina prof. \u017d. Petrulionien\u0117. Pasak kardiolog\u0117s, patikros metu pusei gyventoj\u0173 nustatoma arterin\u0117 hipertenzija arba auk\u0161tas kraujosp\u016bdis, 30-iai proc. nustatomas metabolinis sindromas, lemiantis nutukim\u0105, 10-11-ai proc. \u2013 cukrinis diabetas, 90-iai proc. \u2013 dislipidemija (cholesterolio nuokrypiai), ta\u010diau \u012f statistik\u0105 patenka net ir pa\u010dios lengviausios jos formos. Gydytojos radiolog\u0117s, Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto prevencini\u0173 program\u0173 koordinator\u0117s dr. R\u016btos Briedien\u0117s teigimu, programose turi dalyvauti sveiki asmenys, kurie net neturi min\u010di\u0173 apie v\u0117\u017e\u012f. Jeigu jau jau\u010diami simptomai, tuomet metas pas specialist\u0105, o ne \u012f prevencin\u0119 program\u0105. \u201eTestai ne visada yra komforti\u0161ki \u2013 pavyzd\u017eiui, gimdos kaklelio tepin\u0117lis, mamograma. Ta\u010diau jie b\u016btini, \u017emogus turi tvarkingai kas du metus ateiti tirtis ir taip daryti 10-20 met\u0173. Tai darydamas reguliariai jis u\u017ekirs keliai v\u0117lyvai ligai, o tai rei\u0161kia, jog ma\u017e\u0117s mirtingumas nuo \u0161i\u0173 lig\u0173. Pavyzd\u017eiui, patikrin\u0119 1000 moter\u0173 d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio, i\u0161 j\u0173 vidutini\u0161kai nustatomi 5-6 kr\u016bties v\u0117\u017eio atvejai. Viena vertus, tai ma\u017eas skai\u010dius, 995 moter\u0173 tikrinosi tam, kad surastume tas penkias. Bet pastarosioms tai gyvyb\u0117s ir mirties klausimas\u201c, \u2013 akcentuoja dr. R. Briedien\u0117.
\nLigos jaun\u0117ja<\/b> Pasak gydytojos radiolog\u0117s, jos gydom\u0173 pacient\u0173 am\u017eius jaun\u0117ja \u2013 anks\u010diau onkologiniai ligoniai b\u016bdavo 50-60-ties met\u0173, dabar pas j\u0105 lankosi 25-30-ties met\u0173 gyventojai. \u201eV\u0117\u017eys tikrai jaun\u0117ja, galb\u016bt tai susij\u0119 ir su aplinkos veiksniais, \u017ealingais \u012fpro\u010diais, kasdiene m\u016bs\u0173 mityba. Maistui skirt\u0173 gyv\u016bn\u0173 auginimui naudojami hormonai, kiti preparatai, taip pat vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 tar\u0161a nitratais, pesticidais. \u012etakos turi ir ilgalaikis kontraceptik\u0173 naudojimas, partneri\u0173 kaita. I\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio \u017eymiai ma\u017eesnis nei Lietuvoje \u2013 tam neabejotin\u0105 \u012ftak\u0105 turi vakcinacija nuo \u017dPV bei organizuotai veikian\u010dios prevencin\u0117s patikros programos\u201c, \u2013 konstatuoja ji. Prevencijos programos leid\u017eia lig\u0105 nustatyti anksti, o kiekvienos onkologin\u0117s ligos gydymo garantas yra ankstyva diagnostika. Gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atveju galima nustatyti netgi iki v\u0117\u017einius pakitimus, o tai rei\u0161kia, kad ma\u017einamas ne tik mirtingumas, bet ir sergamumas \u0161ia liga. Storosios \u017earnos programoje galima nustatyti gerybinius auglius, kuriuos pa\u0161alinus suma\u017e\u0117ja tikimyb\u0117 i\u0161sivystyti v\u0117\u017eiui, prostatos v\u0117\u017e\u012f taip pat galima sustabdyti anksti. Prostatos, storosios \u017earnos, kr\u016bties v\u0117\u017eio programose kvie\u010diami tikrintis gyventojai nuo 50-ties met\u0173, o gimdos kaklelio \u2013 nuo 25-i\u0173. \u201eMoterys labai da\u017enai bijo tyrim\u0173 d\u0117l to, kad skaud\u0117s, bus nemalonu, taip pat vengia blogo atsakymo, o jei net ir ka\u017ek\u0105 u\u017e\u010diuopia, galvoja gal praeis. Ta\u010diau kai nieko blogo nerandame, pacient\u0117ms taip palengv\u0117ja, sako prie\u0161 tai b\u016bna du m\u0117nesius nemiegojusios ir gailisi, kad taip ilgai dels\u0117. Nat\u016bralu, kad niekas nenori i\u0161girsti blog\u0173 \u017eini\u0173. Bet kuo ilgiau gyveni su liga, ji \u012fsisen\u0117ja ir duoda apie save \u017einoti piktesne forma\u201c, \u2013 teigia dr. R. Briedien\u0117.
\nRizikos veiksniai nebyl\u016bs<\/b> Anot \u017d. Petrulionien\u0117s, kur kas svarbesn\u0117 yra pirmin\u0117 prevencija nei antrin\u0117, kuri pradedama jau susirgus \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 liga. Pirmin\u0117s prevencijos programos tikslas \u2013 nustatyti asmenis, kurie turi rizikos veiksnius, ir juos suma\u017einti tam, kad pacientas b\u016bt\u0173 apsaugotas nuo pirmojo infarkto, insulto, operacij\u0173, proced\u016br\u0173 ar ne\u012fgalumo. Mir\u010di\u0173 nuo \u0160KL Lietuvoje fiksuojama daugiausiai \u2013 56 proc. \u201eRizikos veiksniai \u2013 tai padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis, cholesterolio ir gliukoz\u0117s kiekis, r\u016bkymas, padid\u0117jusi k\u016bno mas\u0117, liemens apimtis, ma\u017eas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba. Da\u017enai \u017emon\u0117s kalba \u2013 buvo sveikas ir staiga i\u0161tiko infarktas. Jis nebuvo sveikas. Jis tur\u0117jo ateroskleroz\u0119, vis\u0105 rizikos veiksni\u0173 rinkin\u012f, bet gyveno intensyv\u0173 gyvenim\u0105 ir nekreip\u0117 d\u0117mesio \u012f organizmo siun\u010diamus signalus. Nejaut\u0117 padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio, toliau r\u016bk\u0117, neatkreip\u0117 d\u0117mesio \u012f nutukim\u0105, nejud\u0117jo, netinkamai valg\u0117. Prevencijos programa skirta tam, kad dar nesergantiems \u017emon\u0117ms suteiktume informacij\u0105 apie min\u0117tus veiksnius\u201c, \u2013 vardija kardiolog\u0117. Ji priduria, kad b\u016btina profilakti\u0161kai sekti savo sveikatos rodiklius. \u201eKiekvienas turi \u017einoti savo kraujosp\u016bd\u012f, kur\u012f galima pasimatuoti neb\u016btinai namie. K\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 galima lengvai apskai\u010diuoti pagal formul\u0119, taip pat nesud\u0117tinga i\u0161simatuoti liemens apimt\u012f. Der\u0117t\u0173 pagalvoti apie savo fizin\u012f aktyvum\u0105 \u2013 pa\u017ei\u016br\u0117ti, kiek \u017eingsni\u0173 per dien\u0105 nueinama. Mityba \u2013 kertinis akmuo, apie pagrindinius jos principus galima pasiskaityti. Ko \u017emogus negali namie pasidaryti \u2013 tai kraujo tyrimas, kur\u012f atlieka \u0161eimos gydytojas pagal program\u0105 rizikos veiksniams nustatyti\u201c, \u2013 rekomenduoja \u017d. Petrulionien\u0117. Daugiau nei 700 \u0161alies vaistini\u0173, priklausan\u010di\u0173 Lietuvos vaistini\u0173 asociacijai, \u012fvairiomis priemon\u0117mis skatina gyventojai registruotis pas gydytojus prevencin\u0117ms sveikatos patikroms. \u201eKadangi viena did\u017eiausi\u0173 problem\u0173 yra tai, jog gyventojams tr\u016bksta informacijos apie nemokam\u0105 sveikatos patikr\u0105, \u012f \u0161alies vaistines u\u017esukusiems ir pasidom\u0117jusiems tokiomis prevencijos programomis gyventojams vaistininkai visada suteiks reikiam\u0105 informacij\u0105. Vaistininkai i\u0161samiai atsako tiek \u012f sveikatos prevencijos, aktyvaus gyvenimo b\u016bdo ir sveikos mitybos klausimus \u2013 esminiai sveiko gyvenimo akcentai, ta\u010diau d\u0117l lig\u0173 prevencijos pirmiausia reikia kreiptis \u012f gydytojus\u201c, \u2013 sako Lietuvos vaistini\u0173 asociacijos pirminink\u0117 Kristina Nemani\u016bt\u0117-Gag\u0117. \u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Daugiau nei pus\u0117 suaugusi\u0173 gyventoj\u0173 teigia pasitikrinantys sveikat\u0105 pagal nemokamas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 ir onkologini\u0173 susirgim\u0173 programas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5815","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5815","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5815"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5815\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5815"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5815"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5815"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}