{"id":5814,"date":"2021-07-19T00:00:00","date_gmt":"2021-07-18T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/lietuviu-empatijos-barometras-dauguma-sutiktu-padeti-skurstanciu-saliu-gyventojams\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:10","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:10","slug":"lietuviu-empatijos-barometras-dauguma-sutiktu-padeti-skurstanciu-saliu-gyventojams","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/lietuviu-empatijos-barometras-dauguma-sutiktu-padeti-skurstanciu-saliu-gyventojams\/","title":{"rendered":"Lietuvi\u0173 empatijos barometras: dauguma sutikt\u0173 pad\u0117ti skurstan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojams"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Gyventoj\u0173 nuotaikos, nors ir po truput\u012f, ta\u010diau \u201e\u017eal\u0117ja\u201c; be to, lietuviai vis tvir\u010diau pasisako u\u017e savitarpio pagalb\u0105 kit\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojams. &nbsp; Absoliuti dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 n\u0117ra nieko gird\u0117j\u0119 apie Jungtini\u0173 Taut\u0173 darnaus vystymosi tikslus ar vystom\u0105j\u012f bendradarbiavim\u0105. Tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0119 atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventoj\u0173 apklausos metu taip atsak\u0117 keturi i\u0161 penki\u0173 (80 proc.) lietuvi\u0173. Nepaisant to, net 70 proc. gyventoj\u0173 sutinka, kad verta pad\u0117ti \u017emon\u0117ms ekonomi\u0161kai silpniau i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse. &nbsp; \u201eEuropos S\u0105jungoje esame jau 17 met\u0173. Dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 per t\u0105 laik\u0105 sp\u0117jo pajusti, k\u0105 rei\u0161kia Europos S\u0105jungos fond\u0173 pinigai. Prad\u0117jome gyventi gra\u017eiau ir geriau. Pana\u0161u, kad solidarumo jausmas yra u\u017ekre\u010diamas \u2013 jei patys gyvename geriau, nebesame skurdi \u0161alis, kod\u0117l gi nepad\u0117ti kitiems\u201c, \u2013 bendr\u0105 lietuvi\u0173 jausen\u0105 komentavo Europos ekonomikos ir socialini\u0173 reikal\u0173 komiteto narys, Vartotoj\u0173 aljanso viceprezidentas K\u0119stutis Kup\u0161ys. &nbsp; <b><br \/>\nSkiriam\u0173 milijon\u0173 vis d\u0117lto nepakanka<\/b> &nbsp; Kas antras lietuvis (45 proc.) pritart\u0173, kad dalis jo sumok\u0117t\u0173 mokes\u010di\u0173 b\u016bt\u0173 skirta ma\u017einti skurd\u0105 labiau nepasiturin\u010diose pasaulio \u0161alyse. Vystomojo bendradarbiavimo politikai vykdyti i\u0161 valstyb\u0117s biud\u017eeto kasmet skiriama apie 0,12 proc. bendrojo nacionalinio produkto (BNP). &nbsp; \u201eTas nulis kablelis vienas procento sudaro vidutini\u0161kai apie 50 milijon\u0173 eur\u0173 kasmet. Tai tik \u0161iek tiek daugiau, negu dabar valstyb\u0117 surado Lietuvos pasienio su Baltarusija tvorai tverti. U\u017e toki\u0105 sum\u0105 stebukl\u0173 nenuveiksi, ta\u010diau net ir \u0161ie pinigai yra reik\u0161mingi itin skurd\u017ei\u0173 \u0161ali\u0173 ar konfliktin\u0117se karo zonose gyvenantiesiems\u201c, \u2013 \u0161iandien surengtoje spaudos konferencijoje sak\u0117 Nacionalin\u0117s nevyriausybini\u0173 vystomojo bendradarbiavimo organizacij\u0173 platformos direktor\u0117 Ugn\u0117 Kumparskait\u0117. &nbsp; U. Kumparskait\u0117s teigimu, finansavimas skiriamas labai \u012fvairiems projektams \u2013 nuo saul\u0117s elektrini\u0173 \u012frengimo, IT sektoriaus stiprinimo, \u0161vietimo, \u017eem\u0117s \u016bkio iki humanitarin\u0117s pagalbos Ukrainai, Moldovai, Sirijai, Jemenui ir daugybei kit\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173. Palyginti su kitomis \u0161alimis, Lietuva yra ma\u017e\u0105 savo biud\u017eeto dal\u012f vystomajam bendradarbiavimui skirian\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 tarpe ir kol kas nevykdo savo \u012fsipareigojimo skirti 0,33 procento BNP. &nbsp; <b><br \/>\nGeri darbai gr\u012f\u017eta bumerangu<\/b> &nbsp; Apklausa parod\u0117, kad penktadalis gyventoj\u0173 (22 proc.) \u017eino ar yra ka\u017ek\u0105 gird\u0117j\u0119 apie septyniolika darnaus vystymosi tiksl\u0173. Da\u017eniausiai tai yra auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo ir did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s gyventojai. &nbsp; \u201eMatyt, nat\u016bralu, kad dauguma gyventoj\u0173 neseka \u201esunki\u0173 tem\u0173\u201c. Nacionalin\u0117se \u017einiasklaidos priemon\u0117se taip pat n\u0117ra daug informacijos \u0161ia tema. Vis d\u0117lto u\u017esienio politikos formuotojams reikt\u0173 susir\u016bpinti, kaip geriau informuoti visuomen\u0119, kam ir kur panaudojami mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 pinigai\u201c, \u2013 sako Ugn\u0117 Kumparskait\u0117. Ji prid\u016br\u0117, kad didesnis visuomen\u0117s \u012ftraukimas taps itin aktualus, nes per artimiausi\u0105 de\u0161imtmet\u012f i\u0161 Lietuvos biud\u017eeto vystomajam bendradarbiavimui skiriama suma patrigub\u0117s. &nbsp; Gyventojai turi \u017einoti, kad j\u0173 pinigais prisidedama ir prie kit\u0173 \u0161ali\u0173, ir prie Lietuvos gyventoj\u0173 gerb\u016bvio k\u016brimo. Pati Lietuva dalyvauja \u012fgyvendinant darnaus vystymosi tikslus ne tik kitose pasaulio valstyb\u0117se, bet ir \u0161alies viduje. Pavyzd\u017eiui, prisid\u0117dama prie pirmojo tikslo \u201eKova su skurdu\u201c \u012fgyvendinimo, Lietuva ne tik turi pad\u0117ti kitoms \u0161alims, bet spr\u0119sti skurdo problem\u0105 ir savo viduje. &nbsp; \u201eLietuva jau daro pa\u017eang\u0105 biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimo, \u0161varaus vandens, \u201e\u017ealiosios\u201c energetikos ir kitose su darniu vystymusi susijusiose srityse. Ir tai itin aktualu, juk visa Europa keliauja \u017daliojo  kurso keliu, o su juo ateinan\u010dios pertvarkos palies kiekvieno gyventojo nam\u0173 \u016bk\u012f. Gyventojai turi \u017einoti, kokios permainos j\u0173 laukia, kod\u0117l j\u0173 reikia, kuo jos naudingos\u201c, \u2013 \u012fsitikinusi Vystomojo bendradarbiavimo organizacij\u0173 platformos vadov\u0117. &nbsp; <b><br \/>\nAtsisakyt\u0173 dalies asmeninio pelno<\/b> &nbsp; Lietuvos gyventoj\u0173 tvarumo nuotaikas atspinti j\u0173 noras atsisakyti dalies pelno vardan planetos ateities i\u0161saugojimo. 75 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 \u012fvardijo, kad jiems svarbu, jog investicinio fondo l\u0117\u0161os b\u016bt\u0173 investuojamos laikantis \u201etvari\u0173 investicij\u0173\u201c principo, t. y. b\u016bt\u0173 investuojamos \u012f skaidriai valdomus, socialiai atsakingus ir aplinkai draugi\u0161kus verslus. Taip manan\u010di\u0173, palyginti su 2019-aisiais, padaug\u0117jo 4 proc. punktais. &nbsp; \u201eToks gyventoj\u0173 po\u017ei\u016bris rodo, kad \u017emon\u0117s supranta, nuo ko priklauso poky\u010diai: jei nebus tvariai investuojama, nebus i\u0161 norimo efekto. Esame priprat\u0119 gird\u0117ti, kad vis\u0173 pirma \u2013 finansin\u0117 nauda. Ta\u010diau \u017daliojo kurso poky\u010diai rodo jau vykstan\u010dius poky\u010dius visuomen\u0117s m\u0105styme \u2013 neb\u0117ra taip svarbu finansin\u0117 nauda, svarbiau \u2013 moraliniai principai: socialinis teisingumas, klimato kriz\u0117s suvaldymas\u201c, \u2013 teigia K\u0119stutis Kup\u0161ys. &nbsp; Jis pabr\u0117\u017e\u0117, jog daug\u0117ja ir \u017emoni\u0173, kurie net s\u0105moningai sutikt\u0173 gauti ma\u017eesn\u012f peln\u0105 su s\u0105lyga, kad j\u0173 pinigai b\u016bt\u0173 investuojami \u012f tvarius, aplinkai draugi\u0161kus ir skaidrius verslus. Tik ma\u017edaug 40 procent\u0173 nesutikt\u0173 atsisakyti net dalies pelno vardan \u201eauk\u0161tesni\u0173\u201c tiksl\u0173, tuo tarpu likusi dalis gyventoj\u0173 s\u0105lyginai sutikt\u0173 vidutini\u0161kai atsisakyti net penktadalio pelno prieaugio vardan tvarumo. &nbsp; \u201eTai svarbi \u017einut\u0117 bankams ir investiciniams fondams. Gyventojai pasiry\u017e\u0119 atsisakyti dalies pelno vardan planetos gerov\u0117s. Tokio gyventoj\u0173 noro nebegalima ignoruoti ir nebegalima dangstytis atsikalbin\u0117jimais, neva tvariai investuoti neapsimoka\u201c, \u2013 \u012fsitikin\u0119s K. Kup\u0161ys. &nbsp; <b><br \/>\nTr\u016bksta gyventoj\u0173 \u0161vietimo<\/b> &nbsp; Vystomojo bendradarbiavimo organizacij\u0173 platformos ir Vartotoj\u0173 aljanso atstovai teigia, kad ypatingai tr\u016bksta gyventoj\u0173 \u0161vietimo aplinkos apsaugos, klimato kaitos, tvarumo, darnaus vystymosi, tvari\u0173 finans\u0173, energijos taupymo ir kitais klausimais. &nbsp; \u201eMes matome, kad visuomen\u0117 vidujai yra pribrendusi tiems poky\u010diams, kuriuos atne\u0161a Europos S\u0105jungos \u017daliasis kursas. Ta\u010diau matome, kaip smarkiai tr\u016bksta gyventoj\u0173 informavimo ir \u0161vietimo priemoni\u0173. Poky\u010dius, kurie laukia ateinan\u010diais de\u0161imtme\u010diais, gali \u012fgyvendinti tik i\u0161silavinusi ir informuota visuomen\u0117\u201c, \u2013 sutartinai kalb\u0117jo spaudos konferencijos dalyviai K. Kup\u0161ys ir U. Kumparskait\u0117. &nbsp; Nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 atstov\u0173 \u012fsitikinimu, nors apklausa ir buvo atlikta prie\u0161 Lietuv\u0105 i\u0161tikusi\u0105 migrant\u0173 kriz\u0119, jei apklausa vykt\u0173 dabar, jos rezultatai b\u016bt\u0173 pana\u0161\u016bs. &nbsp; <i><br \/>\nGyventoj\u0173 apklaus\u0105 UAB \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko 2021 m. gegu\u017e\u0117s pabaigoje. Tyrimo metu buvo apklausti 1010 Lietuvos gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus. Apklausos tikslas \u2013 i\u0161siai\u0161kinti gyventoj\u0173 nuomon\u0119 apie investicij\u0173  panaudojim\u0105.<br \/>\n<\/i> &nbsp; <i><br \/>\nNacionalin\u0117 nevyriausybini\u0173 vystomojo bendradarbiavimo organizacij\u0173 platforma \u2013 tai vystomojo bendradarbiavimo, globalaus \u0161vietimo, darnaus vystymosi tiksl\u0173, humanitarinio veiksmo srityje dirban\u010dias organizacijas i\u0161 Lietuvos vienijanti asociacija. Platforma \u012fsteigta 2007 m., \u0161iuo metu ji jungia 21 organizacij\u0105.<\/i> &nbsp; \u0160altinis: sc.bns.lt <b>2021.07.19<\/b> &nbsp; Gyventoj\u0173 nuotaikos, nors ir po truput\u012f, ta\u010diau \u201e\u017eal\u0117ja\u201c; be to, lietuviai vis tvir\u010diau pasisako u\u017e savitarpio pagalb\u0105 kit\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojams. &nbsp; Absoliuti dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 n\u0117ra nieko gird\u0117j\u0119 apie Jungtini\u0173 Taut\u0173 darnaus vystymosi tikslus ar vystom\u0105j\u012f bendradarbiavim\u0105. Tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0119 atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventoj\u0173 apklausos metu taip atsak\u0117 keturi i\u0161 penki\u0173 (80 proc.) lietuvi\u0173. Nepaisant to, net 70 proc. gyventoj\u0173 sutinka, kad verta pad\u0117ti \u017emon\u0117ms ekonomi\u0161kai silpniau i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse. &nbsp; \u201eEuropos S\u0105jungoje esame jau 17 met\u0173. Dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 per t\u0105 laik\u0105 sp\u0117jo pajusti, k\u0105 rei\u0161kia Europos S\u0105jungos fond\u0173 pinigai. Prad\u0117jome gyventi gra\u017eiau ir geriau. Pana\u0161u, kad solidarumo jausmas yra u\u017ekre\u010diamas \u2013 jei patys gyvename geriau, nebesame skurdi \u0161alis, kod\u0117l gi nepad\u0117ti kitiems\u201c, \u2013 bendr\u0105 lietuvi\u0173 jausen\u0105 komentavo Europos ekonomikos ir socialini\u0173 reikal\u0173 komiteto narys, Vartotoj\u0173 aljanso viceprezidentas K\u0119stutis Kup\u0161ys. &nbsp; <b><br \/>\nSkiriam\u0173 milijon\u0173 vis d\u0117lto nepakanka<\/b> &nbsp; Kas antras lietuvis (45 proc.) pritart\u0173, kad dalis jo sumok\u0117t\u0173 mokes\u010di\u0173 b\u016bt\u0173 skirta ma\u017einti skurd\u0105 labiau nepasiturin\u010diose pasaulio \u0161alyse. Vystomojo bendradarbiavimo politikai vykdyti i\u0161 valstyb\u0117s biud\u017eeto kasmet skiriama apie 0,12 proc. bendrojo nacionalinio produkto (BNP). &nbsp; \u201eTas nulis kablelis vienas procento sudaro vidutini\u0161kai apie 50 milijon\u0173 eur\u0173 kasmet. Tai tik \u0161iek tiek daugiau, negu dabar valstyb\u0117 surado Lietuvos pasienio su Baltarusija tvorai tverti. U\u017e toki\u0105 sum\u0105 stebukl\u0173 nenuveiksi, ta\u010diau net ir \u0161ie pinigai yra reik\u0161mingi itin skurd\u017ei\u0173 \u0161ali\u0173 ar konfliktin\u0117se karo zonose gyvenantiesiems\u201c, \u2013 \u0161iandien surengtoje spaudos konferencijoje sak\u0117 Nacionalin\u0117s nevyriausybini\u0173 vystomojo bendradarbiavimo organizacij\u0173 platformos direktor\u0117 Ugn\u0117 Kumparskait\u0117. &nbsp; U. Kumparskait\u0117s teigimu, finansavimas skiriamas labai \u012fvairiems projektams \u2013 nuo saul\u0117s elektrini\u0173 \u012frengimo, IT sektoriaus stiprinimo, \u0161vietimo, \u017eem\u0117s \u016bkio iki humanitarin\u0117s pagalbos Ukrainai, Moldovai, Sirijai, Jemenui ir daugybei kit\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173. Palyginti su kitomis \u0161alimis, Lietuva yra ma\u017e\u0105 savo biud\u017eeto dal\u012f vystomajam bendradarbiavimui skirian\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 tarpe ir kol kas nevykdo savo \u012fsipareigojimo skirti 0,33 procento BNP. &nbsp; <b><br \/>\nGeri darbai gr\u012f\u017eta bumerangu<\/b> &nbsp; Apklausa parod\u0117, kad penktadalis gyventoj\u0173 (22 proc.) \u017eino ar yra ka\u017ek\u0105 gird\u0117j\u0119 apie septyniolika darnaus vystymosi tiksl\u0173. Da\u017eniausiai tai yra auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo ir did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s gyventojai. &nbsp; \u201eMatyt, nat\u016bralu, kad dauguma gyventoj\u0173 neseka \u201esunki\u0173 tem\u0173\u201c. Nacionalin\u0117se \u017einiasklaidos priemon\u0117se taip pat n\u0117ra daug informacijos \u0161ia tema. Vis d\u0117lto u\u017esienio politikos formuotojams reikt\u0173 susir\u016bpinti, kaip geriau informuoti visuomen\u0119, kam ir kur panaudojami mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 pinigai\u201c, \u2013 sako Ugn\u0117 Kumparskait\u0117. Ji prid\u016br\u0117, kad didesnis visuomen\u0117s \u012ftraukimas taps itin aktualus, nes per artimiausi\u0105 de\u0161imtmet\u012f i\u0161 Lietuvos biud\u017eeto vystomajam bendradarbiavimui skiriama suma patrigub\u0117s. &nbsp; Gyventojai turi \u017einoti, kad j\u0173 pinigais prisidedama ir prie kit\u0173 \u0161ali\u0173, ir prie Lietuvos gyventoj\u0173 gerb\u016bvio k\u016brimo. Pati Lietuva dalyvauja \u012fgyvendinant darnaus vystymosi tikslus ne tik kitose pasaulio valstyb\u0117se, bet ir \u0161alies viduje. Pavyzd\u017eiui, prisid\u0117dama prie pirmojo tikslo \u201eKova su skurdu\u201c \u012fgyvendinimo, Lietuva ne tik turi pad\u0117ti kitoms \u0161alims, bet spr\u0119sti skurdo problem\u0105 ir savo viduje. &nbsp; \u201eLietuva jau daro pa\u017eang\u0105 biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimo, \u0161varaus vandens, \u201e\u017ealiosios\u201c energetikos ir kitose su darniu vystymusi susijusiose srityse. Ir tai itin aktualu, juk visa Europa keliauja \u017daliojo  kurso keliu, o su juo ateinan\u010dios pertvarkos palies kiekvieno gyventojo nam\u0173 \u016bk\u012f. Gyventojai turi \u017einoti, kokios permainos j\u0173 laukia, kod\u0117l j\u0173 reikia, kuo jos naudingos\u201c, \u2013 \u012fsitikinusi Vystomojo bendradarbiavimo organizacij\u0173 platformos vadov\u0117. &nbsp; <b><br \/>\nAtsisakyt\u0173 dalies asmeninio pelno<\/b> &nbsp; Lietuvos gyventoj\u0173 tvarumo nuotaikas atspinti j\u0173 noras atsisakyti dalies pelno vardan planetos ateities i\u0161saugojimo. 75 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 \u012fvardijo, kad jiems svarbu, jog investicinio fondo l\u0117\u0161os b\u016bt\u0173 investuojamos laikantis \u201etvari\u0173 investicij\u0173\u201c principo, t. y. b\u016bt\u0173 investuojamos \u012f skaidriai valdomus, socialiai atsakingus ir aplinkai draugi\u0161kus verslus. Taip manan\u010di\u0173, palyginti su 2019-aisiais, padaug\u0117jo 4 proc. punktais. &nbsp; \u201eToks gyventoj\u0173 po\u017ei\u016bris rodo, kad \u017emon\u0117s supranta, nuo ko priklauso poky\u010diai: jei nebus tvariai investuojama, nebus i\u0161 norimo efekto. Esame priprat\u0119 gird\u0117ti, kad vis\u0173 pirma \u2013 finansin\u0117 nauda. Ta\u010diau \u017daliojo kurso poky\u010diai rodo jau vykstan\u010dius poky\u010dius visuomen\u0117s m\u0105styme \u2013 neb\u0117ra taip svarbu finansin\u0117 nauda, svarbiau \u2013 moraliniai principai: socialinis teisingumas, klimato kriz\u0117s suvaldymas\u201c, \u2013 teigia K\u0119stutis Kup\u0161ys. &nbsp; Jis pabr\u0117\u017e\u0117, jog daug\u0117ja ir \u017emoni\u0173, kurie net s\u0105moningai sutikt\u0173 gauti ma\u017eesn\u012f peln\u0105 su s\u0105lyga, kad j\u0173 pinigai b\u016bt\u0173 investuojami \u012f tvarius, aplinkai draugi\u0161kus ir skaidrius verslus. Tik ma\u017edaug 40 procent\u0173 nesutikt\u0173 atsisakyti net dalies pelno vardan \u201eauk\u0161tesni\u0173\u201c tiksl\u0173, tuo tarpu likusi dalis gyventoj\u0173 s\u0105lyginai sutikt\u0173 vidutini\u0161kai atsisakyti net penktadalio pelno prieaugio vardan tvarumo. &nbsp; \u201eTai svarbi \u017einut\u0117 bankams ir investiciniams fondams. Gyventojai pasiry\u017e\u0119 atsisakyti dalies pelno vardan planetos gerov\u0117s. Tokio gyventoj\u0173 noro nebegalima ignoruoti ir nebegalima dangstytis atsikalbin\u0117jimais, neva tvariai investuoti neapsimoka\u201c, \u2013 \u012fsitikin\u0119s K. Kup\u0161ys. &nbsp; <b><br \/>\nTr\u016bksta gyventoj\u0173 \u0161vietimo<\/b> &nbsp; Vystomojo bendradarbiavimo organizacij\u0173 platformos ir Vartotoj\u0173 aljanso atstovai teigia, kad ypatingai tr\u016bksta gyventoj\u0173 \u0161vietimo aplinkos apsaugos, klimato kaitos, tvarumo, darnaus vystymosi, tvari\u0173 finans\u0173, energijos taupymo ir kitais klausimais. &nbsp; \u201eMes matome, kad visuomen\u0117 vidujai yra pribrendusi tiems poky\u010diams, kuriuos atne\u0161a Europos S\u0105jungos \u017daliasis kursas. Ta\u010diau matome, kaip smarkiai tr\u016bksta gyventoj\u0173 informavimo ir \u0161vietimo priemoni\u0173. Poky\u010dius, kurie laukia ateinan\u010diais de\u0161imtme\u010diais, gali \u012fgyvendinti tik i\u0161silavinusi ir informuota visuomen\u0117\u201c, \u2013 sutartinai kalb\u0117jo spaudos konferencijos dalyviai K. Kup\u0161ys ir U. Kumparskait\u0117. &nbsp; Nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 atstov\u0173 \u012fsitikinimu, nors apklausa ir buvo atlikta prie\u0161 Lietuv\u0105 i\u0161tikusi\u0105 migrant\u0173 kriz\u0119, jei apklausa vykt\u0173 dabar, jos rezultatai b\u016bt\u0173 pana\u0161\u016bs. &nbsp; <i><br \/>\nGyventoj\u0173 apklaus\u0105 UAB \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko 2021 m. gegu\u017e\u0117s pabaigoje. Tyrimo metu buvo apklausti 1010 Lietuvos gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus. Apklausos tikslas \u2013 i\u0161siai\u0161kinti gyventoj\u0173 nuomon\u0119 apie investicij\u0173  panaudojim\u0105.<br \/>\n<\/i> &nbsp; <i><br \/>\nNacionalin\u0117 nevyriausybini\u0173 vystomojo bendradarbiavimo organizacij\u0173 platforma \u2013 tai vystomojo bendradarbiavimo, globalaus \u0161vietimo, darnaus vystymosi tiksl\u0173, humanitarinio veiksmo srityje dirban\u010dias organizacijas i\u0161 Lietuvos vienijanti asociacija. Platforma \u012fsteigta 2007 m., \u0161iuo metu ji jungia 21 organizacij\u0105.<\/i> &nbsp; \u0160altinis: sc.bns.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Gyventoj\u0173 nuotaikos, nors ir po truput\u012f, ta\u010diau \u201e\u017eal\u0117ja\u201c; be to, lietuviai vis tvir\u010diau pasisako u\u017e savitarpio pagalb\u0105 kit\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojams.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5814","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5814","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5814"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5814\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5814"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5814"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5814"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}