{"id":5804,"date":"2021-08-10T00:00:00","date_gmt":"2021-08-09T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/paaiskejo-koki-elgesi-lietuvos-gyventojai-laiko-pavojingu-klimatui-taip-vis-dar-daro-nemazai-zmoniu\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:09","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:09","slug":"paaiskejo-koki-elgesi-lietuvos-gyventojai-laiko-pavojingu-klimatui-taip-vis-dar-daro-nemazai-zmoniu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/paaiskejo-koki-elgesi-lietuvos-gyventojai-laiko-pavojingu-klimatui-taip-vis-dar-daro-nemazai-zmoniu\/","title":{"rendered":"Paai\u0161k\u0117jo, kok\u012f elges\u012f Lietuvos gyventojai laiko pavojingu klimatui: taip vis dar daro nema\u017eai \u017emoni\u0173"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Su klimato kaita ir neigiamu \u017emogaus p\u0117dsaku susijusios nelaim\u0117s visame pasaulyje linksniuojamos bene kasdien: Vokietijoje \u2013 \u017emoni\u0173 gyvybes nusine\u0161antys potvyniai, Sibire \u2013 liepsnojantys mi\u0161kai. Gyventoj\u0173 nuomone, kasdienyb\u0117je aplinkai ir klimatui labiausiai kenkia ner\u016b\u0161iuojamos \u0161iuk\u0161l\u0117s ir plastikiniai mai\u0161eliai \u2013 rodo reprezentatyvi bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa, teigiama prane\u0161ime spaudai. &nbsp; Remiantis tyrimo duomenimis, pus\u0117 (53 proc.) \u0161alies gyventoj\u0173 mano, kad ner\u016b\u0161iuojamos \u0161iuk\u0161l\u0117s kelia did\u017eiausi\u0105 pavoj\u0173 aplinkai ir klimatui. 44 proc. \u012fsitikin\u0119, kad aplinkai did\u017eiausi\u0105 pavoj\u0173 visgi kelia plastikini\u0173 pirkini\u0173 mai\u0161\u0173 ir mai\u0161eli\u0173 naudojimas. &nbsp; \u201ePuiku, kad \u017emon\u0117s supranta, jog ner\u016b\u0161iuojamos atliekos ir plastikiniai mai\u0161eliai turi neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 aplinkai. \u0160is suvokimas skatina \u017emones keisti \u012fpro\u010dius. Nor\u0117t\u0173si, kad per\u0117jimas prie popierini\u0173 mai\u0161eli\u0173 paskatint\u0173 \u017emones juos naudoti daug kart\u0173. Pats geriausias sprendimas naudoti t\u0105 mai\u0161el\u012f, kur\u012f jau turite\u201c, \u2013 sako V\u0160\u012e \u201e\u017diedin\u0117 ekonomika\u201c \u012fk\u016br\u0117jas ir vadovas Domantas Tracevi\u010dius. &nbsp; <b><br \/>\nTrejetuke \u2013 tar\u0161us transportas<\/b> &nbsp; 4 i\u0161 10 \u0161alies gyventoj\u0173 (39 proc.) \u012fsitikin\u0119, kad labiausiai ter\u0161ianti kasdien\u0117 \u017emogaus veikla yra kelion\u0117s tar\u0161iu transportu. 29 proc. respondent\u0173 mano, kad tai vienkartini\u0173 plastikini\u0173 ind\u0173 naudojimas, dar 29 proc. \u2013 kit\u0173 plastiko gamini\u0173 naudojimas. 28 proc. apklausos dalyvi\u0173 galvoja, kad aplinkai labiausiai kenkia maisto \u0161vaistymas, ketvirtadalis, arba 25 proc. \u2013 buitin\u0117s chemijos naudojimas. Lik\u0119s de\u0161imtadalis (10 proc.) kaltina vienkartini\u0173 sauskelni\u0173 naudojim\u0105. &nbsp; <img decoding=\"async\" border=\"0\" width=\"580\" src=\"https:\/\/g3.dcdn.lt\/images\/pix\/580x303\/M1QfG41YYak\/projektai-36181-87914443.jpg\" alt=\"Spinter apklausa\"> &nbsp; \u201eMaisto \u0161vaistymo ir tar\u0161aus transporto temos dar n\u0117ra taip gerai pa\u017e\u012fstamos gyventojams kaip atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimas. Pirmoje vietoje pagal did\u017eiausi\u0105 neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 aplinkai ir klimatui i\u0161 ties tur\u0117t\u0173 b\u016bti transportas. Antroje vietoje \u2013 maisto \u0161vaistymas. Tre\u010dioje \u2013 ner\u016b\u0161iuojamos \u0161iuk\u0161l\u0117s. Ketvirtoje \u2013 buitin\u0117s chemijos naudojimas, o penktoje \u2013 plastiko naudojimas. Maistas yra auk\u0161\u010diau u\u017e plastik\u0105 vien tod\u0117l, kad \u0161is sveria daugiau, jo pagaminimas taip pat pareikalauja kur kas daugiau energijos. O vienkartini\u0173 sauskelni\u0173 naudojimas teturi epizodin\u012f poveik\u012f\u201c, \u2013 ai\u0161kina D. Tracevi\u010dius. &nbsp; Kaip kenksmingiausi\u0105 faktori\u0173 aplinkai ir klimatui ner\u016b\u0161iuojamas \u0161iuk\u0161les, keliones tar\u0161iu transportu da\u017eniau \u012fvardijo moterys ir auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo gyventojai. Maisto \u0161vaistym\u0105 \u2013 v\u0117lgi moterys. \u201eTai nat\u016bralu, nes moterims \u012fprastai labiau r\u016bpi aplinkosauga, taip pat socialin\u0117 gerov\u0117\u201c, \u2013 pastebi jis. &nbsp; <b><br \/>\nVerslo iniciatyvos veikia kaip katalizatorius<\/b> &nbsp; Apie aplinkosaugines verslo iniciatyvas kalb\u0117damas D. Tracevi\u010dius sako, kad kiekviena iniciatyva, kuri leid\u017eia \u017emogui rinktis tvaresn\u012f produkt\u0105 ar suma\u017einti savo neigiam\u0105 p\u0117dsak\u0105 aplinkai ir klimatui yra sveikintina. &nbsp; \u201eTik pirmyn. Gaila, kad j\u0173 ne tiek ir daug, nors d\u017eiugina, jog pastaruoju metu \u012fvairi\u0173 projekt\u0173 ima daug\u0117ti. Tikiuosi, kad tai paskatins ir kitas \u012fmones \u017eengti dr\u0105sesnius \u017eingsnius, nebijoti ir pasi\u016blyti savo sprendimus\u201c, \u2013 pastebi \u201e\u017diedin\u0117s ekonomikos\u201c vadovas. &nbsp; Viena toki\u0173 iniciatyv\u0173 \u2013 vaistini\u0173 tinklo \u201eGintarin\u0117 vaistin\u0117\u201c sprendimas atsisakyti 1 mln. per metus sunaudojam\u0173 plastikini\u0173 mai\u0161eli\u0173 ir pereiti prie aplinkai draugi\u0161kesni\u0173 popierini\u0173 mai\u0161eli\u0173. &nbsp; \u201eApklausos rezultatai rodo itin brand\u0173 visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f. \u017dingsnis po \u017eingsnio, vienas naujas \u012fprotis po kito ir skatina realius poky\u010dius \u2013 revoliucijos pernakt ne\u012fvyksta. O buvimas draugi\u0161ku aplinkai n\u0117ra trumpalaik\u0117 dieta, kad ir kaip banaliai tai skamb\u0117t\u0173, tai yra gyvenimo b\u016bdas. Tod\u0117l savo iniciatyva norime paskatinti \u017emones pirmiausia bent jau atsisakyti plastikini\u0173 mai\u0161eli\u0173, pereiti prie popierini\u0173, o ir pastaruosius naudoti ne po vien\u0105 kart\u0105\u201c, \u2013 teigia tyrim\u0105 inicijavusio vaistini\u0173 tinklo \u201eGintarin\u0117 vaistin\u0117\u201c generalin\u0117 direktor\u0117 R\u016bta Bagdonavi\u010dien\u0117. &nbsp; Pasak jos, tokios iniciatyvos veikia kaip katalizatorius \u2013 vieni verslai savo pavyzd\u017eiu kitus paskatina imtis pana\u0161i\u0173 projekt\u0173 ir nebelaukti neva palankesnio meto. &nbsp; \u201eSavo \u017ealiais sprendimais norime daryti teigiam\u0105 poveik\u012f ne tik visuomenei, bet ir kitiems verslams \u2013 pavyzd\u017eiui, i\u0161 vaistini\u0173 tinkl\u0173 Lietuvoje esame pirmieji per\u0117j\u0119 prie popierini\u0173 mai\u0161eli\u0173. Labiausiai imtis poky\u010di\u0173 paskatina \u017einojimas, kad niekas kitos to nepadarys u\u017e mus, niekas kitas nei\u0161saugos m\u016bs\u0173 planetos, jei patys netausosime jos\u201c, \u2013 komentuoja R. Bagdonavi\u010dien\u0117. &nbsp; Bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c gegu\u017e\u0117s 18\u201328 dienomis apklaus\u0117 1010 \u0161alies gyventoj\u0173, kuri\u0173 am\u017eius \u2013 18-75 metai. &nbsp; \u0160altinis: delfi.lt <b>2021.08.10<\/b> &nbsp; Su klimato kaita ir neigiamu \u017emogaus p\u0117dsaku susijusios nelaim\u0117s visame pasaulyje linksniuojamos bene kasdien: Vokietijoje \u2013 \u017emoni\u0173 gyvybes nusine\u0161antys potvyniai, Sibire \u2013 liepsnojantys mi\u0161kai. Gyventoj\u0173 nuomone, kasdienyb\u0117je aplinkai ir klimatui labiausiai kenkia ner\u016b\u0161iuojamos \u0161iuk\u0161l\u0117s ir plastikiniai mai\u0161eliai \u2013 rodo reprezentatyvi bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa, teigiama prane\u0161ime spaudai. &nbsp; Remiantis tyrimo duomenimis, pus\u0117 (53 proc.) \u0161alies gyventoj\u0173 mano, kad ner\u016b\u0161iuojamos \u0161iuk\u0161l\u0117s kelia did\u017eiausi\u0105 pavoj\u0173 aplinkai ir klimatui. 44 proc. \u012fsitikin\u0119, kad aplinkai did\u017eiausi\u0105 pavoj\u0173 visgi kelia plastikini\u0173 pirkini\u0173 mai\u0161\u0173 ir mai\u0161eli\u0173 naudojimas. &nbsp; \u201ePuiku, kad \u017emon\u0117s supranta, jog ner\u016b\u0161iuojamos atliekos ir plastikiniai mai\u0161eliai turi neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 aplinkai. \u0160is suvokimas skatina \u017emones keisti \u012fpro\u010dius. Nor\u0117t\u0173si, kad per\u0117jimas prie popierini\u0173 mai\u0161eli\u0173 paskatint\u0173 \u017emones juos naudoti daug kart\u0173. Pats geriausias sprendimas naudoti t\u0105 mai\u0161el\u012f, kur\u012f jau turite\u201c, \u2013 sako V\u0160\u012e \u201e\u017diedin\u0117 ekonomika\u201c \u012fk\u016br\u0117jas ir vadovas Domantas Tracevi\u010dius. &nbsp; <b><br \/>\nTrejetuke \u2013 tar\u0161us transportas<\/b> &nbsp; 4 i\u0161 10 \u0161alies gyventoj\u0173 (39 proc.) \u012fsitikin\u0119, kad labiausiai ter\u0161ianti kasdien\u0117 \u017emogaus veikla yra kelion\u0117s tar\u0161iu transportu. 29 proc. respondent\u0173 mano, kad tai vienkartini\u0173 plastikini\u0173 ind\u0173 naudojimas, dar 29 proc. \u2013 kit\u0173 plastiko gamini\u0173 naudojimas. 28 proc. apklausos dalyvi\u0173 galvoja, kad aplinkai labiausiai kenkia maisto \u0161vaistymas, ketvirtadalis, arba 25 proc. \u2013 buitin\u0117s chemijos naudojimas. Lik\u0119s de\u0161imtadalis (10 proc.) kaltina vienkartini\u0173 sauskelni\u0173 naudojim\u0105. &nbsp; <img decoding=\"async\" border=\"0\" width=\"580\" src=\"https:\/\/g3.dcdn.lt\/images\/pix\/580x303\/M1QfG41YYak\/projektai-36181-87914443.jpg\" alt=\"Spinter apklausa\"> &nbsp; \u201eMaisto \u0161vaistymo ir tar\u0161aus transporto temos dar n\u0117ra taip gerai pa\u017e\u012fstamos gyventojams kaip atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimas. Pirmoje vietoje pagal did\u017eiausi\u0105 neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 aplinkai ir klimatui i\u0161 ties tur\u0117t\u0173 b\u016bti transportas. Antroje vietoje \u2013 maisto \u0161vaistymas. Tre\u010dioje \u2013 ner\u016b\u0161iuojamos \u0161iuk\u0161l\u0117s. Ketvirtoje \u2013 buitin\u0117s chemijos naudojimas, o penktoje \u2013 plastiko naudojimas. Maistas yra auk\u0161\u010diau u\u017e plastik\u0105 vien tod\u0117l, kad \u0161is sveria daugiau, jo pagaminimas taip pat pareikalauja kur kas daugiau energijos. O vienkartini\u0173 sauskelni\u0173 naudojimas teturi epizodin\u012f poveik\u012f\u201c, \u2013 ai\u0161kina D. Tracevi\u010dius. &nbsp; Kaip kenksmingiausi\u0105 faktori\u0173 aplinkai ir klimatui ner\u016b\u0161iuojamas \u0161iuk\u0161les, keliones tar\u0161iu transportu da\u017eniau \u012fvardijo moterys ir auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo gyventojai. Maisto \u0161vaistym\u0105 \u2013 v\u0117lgi moterys. \u201eTai nat\u016bralu, nes moterims \u012fprastai labiau r\u016bpi aplinkosauga, taip pat socialin\u0117 gerov\u0117\u201c, \u2013 pastebi jis. &nbsp; <b><br \/>\nVerslo iniciatyvos veikia kaip katalizatorius<\/b> &nbsp; Apie aplinkosaugines verslo iniciatyvas kalb\u0117damas D. Tracevi\u010dius sako, kad kiekviena iniciatyva, kuri leid\u017eia \u017emogui rinktis tvaresn\u012f produkt\u0105 ar suma\u017einti savo neigiam\u0105 p\u0117dsak\u0105 aplinkai ir klimatui yra sveikintina. &nbsp; \u201eTik pirmyn. Gaila, kad j\u0173 ne tiek ir daug, nors d\u017eiugina, jog pastaruoju metu \u012fvairi\u0173 projekt\u0173 ima daug\u0117ti. Tikiuosi, kad tai paskatins ir kitas \u012fmones \u017eengti dr\u0105sesnius \u017eingsnius, nebijoti ir pasi\u016blyti savo sprendimus\u201c, \u2013 pastebi \u201e\u017diedin\u0117s ekonomikos\u201c vadovas. &nbsp; Viena toki\u0173 iniciatyv\u0173 \u2013 vaistini\u0173 tinklo \u201eGintarin\u0117 vaistin\u0117\u201c sprendimas atsisakyti 1 mln. per metus sunaudojam\u0173 plastikini\u0173 mai\u0161eli\u0173 ir pereiti prie aplinkai draugi\u0161kesni\u0173 popierini\u0173 mai\u0161eli\u0173. &nbsp; \u201eApklausos rezultatai rodo itin brand\u0173 visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f. \u017dingsnis po \u017eingsnio, vienas naujas \u012fprotis po kito ir skatina realius poky\u010dius \u2013 revoliucijos pernakt ne\u012fvyksta. O buvimas draugi\u0161ku aplinkai n\u0117ra trumpalaik\u0117 dieta, kad ir kaip banaliai tai skamb\u0117t\u0173, tai yra gyvenimo b\u016bdas. Tod\u0117l savo iniciatyva norime paskatinti \u017emones pirmiausia bent jau atsisakyti plastikini\u0173 mai\u0161eli\u0173, pereiti prie popierini\u0173, o ir pastaruosius naudoti ne po vien\u0105 kart\u0105\u201c, \u2013 teigia tyrim\u0105 inicijavusio vaistini\u0173 tinklo \u201eGintarin\u0117 vaistin\u0117\u201c generalin\u0117 direktor\u0117 R\u016bta Bagdonavi\u010dien\u0117. &nbsp; Pasak jos, tokios iniciatyvos veikia kaip katalizatorius \u2013 vieni verslai savo pavyzd\u017eiu kitus paskatina imtis pana\u0161i\u0173 projekt\u0173 ir nebelaukti neva palankesnio meto. &nbsp; \u201eSavo \u017ealiais sprendimais norime daryti teigiam\u0105 poveik\u012f ne tik visuomenei, bet ir kitiems verslams \u2013 pavyzd\u017eiui, i\u0161 vaistini\u0173 tinkl\u0173 Lietuvoje esame pirmieji per\u0117j\u0119 prie popierini\u0173 mai\u0161eli\u0173. Labiausiai imtis poky\u010di\u0173 paskatina \u017einojimas, kad niekas kitos to nepadarys u\u017e mus, niekas kitas nei\u0161saugos m\u016bs\u0173 planetos, jei patys netausosime jos\u201c, \u2013 komentuoja R. Bagdonavi\u010dien\u0117. &nbsp; Bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c gegu\u017e\u0117s 18\u201328 dienomis apklaus\u0117 1010 \u0161alies gyventoj\u0173, kuri\u0173 am\u017eius \u2013 18-75 metai. &nbsp; \u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Su klimato kaita ir neigiamu \u017emogaus p\u0117dsaku susijusios nelaim\u0117s visame pasaulyje linksniuojamos bene kasdien: Vokietijoje \u2013 \u017emoni\u0173 gyvybes nusine\u0161antys potvyniai, Sibire \u2013 liepsnojantys mi\u0161kai.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5804","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5804","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5804"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5804\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5804"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5804"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5804"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}