Siau\u010diant kibernetiniams suk\u010diams lietuviai vis dar per ma\u017eai d\u0117mesio skiria savo duomen\u0173 saugumui internete. Mat net 36 proc. interneto vartotoj\u0173 Lietuvoje turi tik iki trij\u0173 skirting\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173, kuriais jungiasi prie vis\u0173 naudojam\u0173 paskyr\u0173: socialini\u0173 tinkl\u0173, el. pa\u0161to, el. parduotuvi\u0173, bank\u0173 paskyr\u0173, rodo bendrov\u0117s \u201eSK ID Solutions\u201c u\u017esakymu atliktas reprezentatyvus \u0161alies gyventoj\u0173 tyrimas. Anot specialist\u0173, nors kelis slapta\u017eod\u017eius prisiminti papras\u010diau, visur naudojant tuos pa\u010dius prisijungimus kyla rizika netekti vis\u0173 savo paskyr\u0173 kontrol\u0117s. Did\u017eiausia dalis \u2013 39 proc. \u2013 lietuvi\u0173 yra prisiregistrav\u0119 iki penki\u0173 paskyr\u0173. Dar beveik penktadalis respondent\u0173 nurod\u0117 turintys nuo 6 iki 10 paskyr\u0173, de\u0161imtadalis \u2013 nuo 11 iki 20. Ma\u017eiausia dalis \u2013 7 proc. \u2013 respondent\u0173 teig\u0117, kad yra prisiregistrav\u0119 daugiau nei 21 paskyroje. O dar penktadalis nurod\u0117, kad paskyr\u0173 internete neturi, rodo tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa. \u201eSkai\u010diai rodo, kad keturi i\u0161 de\u0161imties lietuvi\u0173 vis dar link\u0119 naudoti vien\u0105 ar kelis slapta\u017eod\u017eius prisijungimui prie \u012fvairi\u0173 paskyr\u0173. Be to, tik\u0117tina, kad dalis naudojan\u010di\u0173j\u0173 kelis slapta\u017eod\u017eius juos pakei\u010dia minimaliai \u2013 pavyzd\u017eiui, prideda ar atima vos kelis \u017eenklus, \u2013 sako bendrov\u0117s \u201eSK ID Solutions\u201c vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas. \u2013 Nors kelis slapta\u017eod\u017eius vartotojams atsiminti yra papras\u010diau, tai \u017eymiai padidina rizik\u0105, kad atskleidus vien\u0105 slapta\u017eod\u012f, bus prarasta ne vienos, bet keli\u0173 paskyr\u0173 kontrol\u0117. Panaudoj\u0119 tuos pa\u010dius prisijungimus suk\u010diai gali prisijungti prie kone vis\u0173 naudojam\u0173 socialin\u0117s medijos, el. pa\u0161to, el. parduotuvi\u0173, bank\u0173 paskyr\u0173, jei naudojamas tas pats ar labai pana\u0161us slapta\u017eodis.\u201c Net 36 proc. interneto vartotoj\u0173 Lietuvoje turi tik iki trij\u0173 skirting\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173, kuriais jungiasi prie vis\u0173 naudojam\u0173 paskyr\u0173. 4 ar 5 slapta\u017eod\u017eius naudojantys nurod\u0117 30 proc. respondent\u0173, kiek daugiau nei penktadalis \u2013 iki 10 slapta\u017eod\u017ei\u0173, 5 proc. \u2013 iki 20, o 6 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u2013 20 ir daugiau, rodo apklausos duomenys.
\nD\u0117mesys slapta\u017eod\u017ei\u0173 unikalumui<\/b> Kamarevcevas pastebi, kad pandemijos laikotarpiu d\u0117l nuotolinio darbo pada\u017en\u0117jo kibernetini\u0173 atak\u0173 atvej\u0173, kurias patiria tiek \u012fmon\u0117s, tiek individual\u016bs asmenys. Didesnis d\u0117mesys slapta\u017eod\u017ei\u0173 sud\u0117tingumui ir unikalumui \u2013 pirmasis \u017eingsnis siekiant apsaugoti asmeninius duomenis. \u201eVartotojams reikt\u0173 gerai pasverti, kas svarbiau \u2013 patogumas ar duomen\u0173 saugumas. Vis d\u0117lto, nereik\u0117t\u0173 galvoti, kad turint skirtingus slapta\u017eod\u017eius kiekvienai paskyrai bus labai sud\u0117tinga visus juos prisiminti. Tokiais atvejais padeda specialios tvarkykl\u0117s, kuriose galima saugoti daug skirting\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173. Taip pat yra gan paprastas b\u016bdas prisiminti skirtingus slapta\u017eod\u017eius. Patariama \u0161ifruoti kiekvienos paskyros slapta\u017eod\u012f, kombinuojat paslaugos pavadinim\u0105 su pastoviu \u201e\u0161ifravimo algoritmu\u201c. Pavyzd\u017eiui, \u201eLinkedin\u201c algoritmas gal\u0117t\u0173 remtis tokia logika \u2013 pirmas \u017eenklas yra 5, prie tre\u010dios raid\u0117s pridedu tos raid\u0117s skai\u010di\u0173 viet\u0105 ab\u0117c\u0117l\u0117je ir gale pridedu*. Tai \u0161iuo atveju gaut\u0173si 5Lin14kedin*, bet galima sugalvoti ir paprastesnius variantus, kaip kad prid\u0117ti tiesiog \u0161ypsen\u0117l\u0119, bet svarbiausia, kad taip bus pasiektas unikalumas bei tikrai nepamir\u0161ite\u201c, \u2013 teigia V. Kamarevcevas. Anot \u201eSK ID Solutions\u201c vadovo Lietuvoje, keli\u0173 faktori\u0173 autentifikacija u\u017etikrint\u0173 saugum\u0105 dar geriau, nes prisijungimui neu\u017etekt\u0173 vien tik slapta\u017eod\u017eio. Apsaugoti savo paskyras jau galima keliais \u012frankiais, pavyzd\u017eiui, naudojant \u201eSmart-ID\u201c ar mobil\u0173j\u012f para\u0161\u0105. Tai u\u017etikrina saug\u0173 prisijungim\u0105 prie \u012fvairi\u0173 elektronini\u0173 paslaug\u0173 naudojant unikal\u0173 kod\u0105, be to, leid\u017eia pasira\u0161yti el. dokumentus, kurie prilygsta ranka pasira\u0161ytiems. Reprezentatyv\u0173 gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105 apie skirting\u0173 paskyr\u0173 bei naudojam\u0173 skirting\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173 skai\u010di\u0173 \u201eSK ID Solutions\u201c u\u017esakymu atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0119, apklaususi 1010 Lietuvos gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173. \u0160altinis: sc.bns.lt 2021.08.13<\/b> Siau\u010diant kibernetiniams suk\u010diams lietuviai vis dar per ma\u017eai d\u0117mesio skiria savo duomen\u0173 saugumui internete. Mat net 36 proc. interneto vartotoj\u0173 Lietuvoje turi tik iki trij\u0173 skirting\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173, kuriais jungiasi prie vis\u0173 naudojam\u0173 paskyr\u0173: socialini\u0173 tinkl\u0173, el. pa\u0161to, el. parduotuvi\u0173, bank\u0173 paskyr\u0173, rodo bendrov\u0117s \u201eSK ID Solutions\u201c u\u017esakymu atliktas reprezentatyvus \u0161alies gyventoj\u0173 tyrimas. Anot specialist\u0173, nors kelis slapta\u017eod\u017eius prisiminti papras\u010diau, visur naudojant tuos pa\u010dius prisijungimus kyla rizika netekti vis\u0173 savo paskyr\u0173 kontrol\u0117s. Did\u017eiausia dalis \u2013 39 proc. \u2013 lietuvi\u0173 yra prisiregistrav\u0119 iki penki\u0173 paskyr\u0173. Dar beveik penktadalis respondent\u0173 nurod\u0117 turintys nuo 6 iki 10 paskyr\u0173, de\u0161imtadalis \u2013 nuo 11 iki 20. Ma\u017eiausia dalis \u2013 7 proc. \u2013 respondent\u0173 teig\u0117, kad yra prisiregistrav\u0119 daugiau nei 21 paskyroje. O dar penktadalis nurod\u0117, kad paskyr\u0173 internete neturi, rodo tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa. \u201eSkai\u010diai rodo, kad keturi i\u0161 de\u0161imties lietuvi\u0173 vis dar link\u0119 naudoti vien\u0105 ar kelis slapta\u017eod\u017eius prisijungimui prie \u012fvairi\u0173 paskyr\u0173. Be to, tik\u0117tina, kad dalis naudojan\u010di\u0173j\u0173 kelis slapta\u017eod\u017eius juos pakei\u010dia minimaliai \u2013 pavyzd\u017eiui, prideda ar atima vos kelis \u017eenklus, \u2013 sako bendrov\u0117s \u201eSK ID Solutions\u201c vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas. \u2013 Nors kelis slapta\u017eod\u017eius vartotojams atsiminti yra papras\u010diau, tai \u017eymiai padidina rizik\u0105, kad atskleidus vien\u0105 slapta\u017eod\u012f, bus prarasta ne vienos, bet keli\u0173 paskyr\u0173 kontrol\u0117. Panaudoj\u0119 tuos pa\u010dius prisijungimus suk\u010diai gali prisijungti prie kone vis\u0173 naudojam\u0173 socialin\u0117s medijos, el. pa\u0161to, el. parduotuvi\u0173, bank\u0173 paskyr\u0173, jei naudojamas tas pats ar labai pana\u0161us slapta\u017eodis.\u201c Net 36 proc. interneto vartotoj\u0173 Lietuvoje turi tik iki trij\u0173 skirting\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173, kuriais jungiasi prie vis\u0173 naudojam\u0173 paskyr\u0173. 4 ar 5 slapta\u017eod\u017eius naudojantys nurod\u0117 30 proc. respondent\u0173, kiek daugiau nei penktadalis \u2013 iki 10 slapta\u017eod\u017ei\u0173, 5 proc. \u2013 iki 20, o 6 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u2013 20 ir daugiau, rodo apklausos duomenys.
\nD\u0117mesys slapta\u017eod\u017ei\u0173 unikalumui<\/b> Kamarevcevas pastebi, kad pandemijos laikotarpiu d\u0117l nuotolinio darbo pada\u017en\u0117jo kibernetini\u0173 atak\u0173 atvej\u0173, kurias patiria tiek \u012fmon\u0117s, tiek individual\u016bs asmenys. Didesnis d\u0117mesys slapta\u017eod\u017ei\u0173 sud\u0117tingumui ir unikalumui \u2013 pirmasis \u017eingsnis siekiant apsaugoti asmeninius duomenis. \u201eVartotojams reikt\u0173 gerai pasverti, kas svarbiau \u2013 patogumas ar duomen\u0173 saugumas. Vis d\u0117lto, nereik\u0117t\u0173 galvoti, kad turint skirtingus slapta\u017eod\u017eius kiekvienai paskyrai bus labai sud\u0117tinga visus juos prisiminti. Tokiais atvejais padeda specialios tvarkykl\u0117s, kuriose galima saugoti daug skirting\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173. Taip pat yra gan paprastas b\u016bdas prisiminti skirtingus slapta\u017eod\u017eius. Patariama \u0161ifruoti kiekvienos paskyros slapta\u017eod\u012f, kombinuojat paslaugos pavadinim\u0105 su pastoviu \u201e\u0161ifravimo algoritmu\u201c. Pavyzd\u017eiui, \u201eLinkedin\u201c algoritmas gal\u0117t\u0173 remtis tokia logika \u2013 pirmas \u017eenklas yra 5, prie tre\u010dios raid\u0117s pridedu tos raid\u0117s skai\u010di\u0173 viet\u0105 ab\u0117c\u0117l\u0117je ir gale pridedu*. Tai \u0161iuo atveju gaut\u0173si 5Lin14kedin*, bet galima sugalvoti ir paprastesnius variantus, kaip kad prid\u0117ti tiesiog \u0161ypsen\u0117l\u0119, bet svarbiausia, kad taip bus pasiektas unikalumas bei tikrai nepamir\u0161ite\u201c, \u2013 teigia V. Kamarevcevas. Anot \u201eSK ID Solutions\u201c vadovo Lietuvoje, keli\u0173 faktori\u0173 autentifikacija u\u017etikrint\u0173 saugum\u0105 dar geriau, nes prisijungimui neu\u017etekt\u0173 vien tik slapta\u017eod\u017eio. Apsaugoti savo paskyras jau galima keliais \u012frankiais, pavyzd\u017eiui, naudojant \u201eSmart-ID\u201c ar mobil\u0173j\u012f para\u0161\u0105. Tai u\u017etikrina saug\u0173 prisijungim\u0105 prie \u012fvairi\u0173 elektronini\u0173 paslaug\u0173 naudojant unikal\u0173 kod\u0105, be to, leid\u017eia pasira\u0161yti el. dokumentus, kurie prilygsta ranka pasira\u0161ytiems. Reprezentatyv\u0173 gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105 apie skirting\u0173 paskyr\u0173 bei naudojam\u0173 skirting\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173 skai\u010di\u0173 \u201eSK ID Solutions\u201c u\u017esakymu atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0119, apklaususi 1010 Lietuvos gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173. \u0160altinis: sc.bns.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Siau\u010diant kibernetiniams suk\u010diams lietuviai vis dar per ma\u017eai d\u0117mesio skiria savo duomen\u0173 saugumui internete.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5801","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5801","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5801"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5801\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5801"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5801"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5801"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}