Klimato krizei neabejinga didel\u0117 dalis Lietuvos gyventoj\u0173. Nor\u0117dami apsaugoti aplink\u0105, 75 proc. j\u0173 r\u016b\u0161iuoja atliekas, 65 proc. taupo elektros energij\u0105, 35 proc. vietoj asmeninio automobilio renkasi kitas alternatyvas, rodo reprezentatyvi bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa, \u2013 ra\u0161oma prane\u0161ime spaudai. \u201e\u017daliuoju kursu vis spar\u010diau juda ne tik valstyb\u0117s, bet ir gyventojai. Ka\u017ekada teorine gr\u0117sme buvusi klimato kriz\u0117 \u012fgavo real\u0173 pavidal\u0105: Europ\u0105 siaubiantys gaisrai, kar\u0161\u010di\u0173 bangos ir kiti gamtos kataklizmai vis platesniam \u017emoni\u0173 ratui padeda suvokti, kad klimato at\u0161ilimas jau vyksta ir kad reikia prisid\u0117ti prie \u0161io proceso stabdymo. Lietuvos gyventojai i\u0161ties stengiasi b\u016bti atsakingi, ta\u010diau tobul\u0117ti dar turime kur, nes apklausa rodo, jog 1 i\u0161 12 gyventoj\u0173 nedaro nieko, kad prisid\u0117t\u0173 prie klimato poky\u010di\u0173 stabdymo\u201c, \u2013 sako tyrim\u0105 inicijavusios bendrov\u0117s \u201eElektrum Lietuva\u201c Rinkodaros ir produkt\u0173 vystymo vadov\u0117 Neringa Petrauskien\u0117. Aplinkosauga labiau r\u016bpi moterims<\/b> Pasak \u201eElektrum\u201c atstov\u0117s, kai kurios gyventoj\u0173 taikomos \u012f aplinkosaug\u0105 orientuotos priemon\u0117s populiarum\u0105 \u012fgauna tik pastaraisiais metais, pavyzd\u017eiui, retesnis asmeninio automobilio naudojimas ar naudot\u0173 daikt\u0173 pirkimas ir perleidimas kitiems, k\u0105 darantys nurod\u0117 31 proc. Kitas priemones jau b\u016bt\u0173 galima vadinti klasikin\u0117mis, pavyzd\u017eiui, atliek\u0173 r\u016b\u0161iavim\u0105 ar elektros taupym\u0105. \u201eElektros taupymas i\u0161jungiant \u0161vies\u0105 ar i\u0161traukiant prietaisus i\u0161 elektros lizdo yra suvokiamas kiekvienam, elektr\u0105 taupo ir taup\u0117 visos kartos. Vis d\u0117lto pastebime motyv\u0173 poky\u010dius. Jei anks\u010diau elektra da\u017eniausiai buvo saikingai naudojama siekiant kartu taupyti ir savo pinigus, tai pastaraisiais metais ne ma\u017eiau svarbus tampa aplinkosauginis aspektas\u201c, \u2013 komentuoja N. Petrauskien\u0117. Elektr\u0105 aplinkosauginiais tikslais link\u0119 taupyti auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo ir didesni\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai, miest\u0173 gyventojai. Ry\u0161kus atotr\u016bkis yra tarp skirtingo am\u017eiaus grupi\u0173: saugodami gamt\u0105 elektr\u0105 taupantys nurod\u0117 69 proc. 56 m. am\u017eiaus ir vyresni\u0173 gyventoj\u0173 ir 59 proc. 18\u201325 m. am\u017eiaus respondent\u0173. Atliek\u0173 r\u016b\u0161iavim\u0105, kaip ir elektros taupym\u0105, da\u017eniausiai renkasi auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo ir didesni\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai. Va\u017ein\u0117jantys vie\u0161uoju transportu, dvira\u010diu, paspirtuku ar vaik\u0161tantys da\u017eniau sako ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai ir didmies\u010di\u0173 gyventojai, naudotiems daiktams antr\u0105 gyvenim\u0105 labiau link\u0119 suteikti gyvenantys miestuose. Apskritai prie kovos su klimato kaita itin aktyviai linkusios prisid\u0117ti moterys. Taupan\u010di\u0173 elektr\u0105 moter\u0173 yra 10 proc. daugiau nei tai daran\u010di\u0173 vyr\u0173, taikan\u010di\u0173 antrin\u012f daikt\u0173 panaudojim\u0105 \u2013 12 proc. daugiau, vietoj asmeninio automobilio besirenkan\u010di\u0173 kit\u0105 transporto r\u016b\u0161\u012f \u2013 6 proc. daugiau. Kas bendro tarp elektros taupymo ir kaimyn\u0173?<\/b> Niekaip neprisidedantys prie kovos su klimato kaita prisipa\u017eino 8 proc. apklausos dalyvi\u0173. Taip daugiau nei du kartus da\u017eniau atsak\u0117 vyrai (atitinkamai 12 proc. ir 5 proc.). Tiesioginis ry\u0161ys yra tarp noro r\u016bpintis aplinka ir i\u0161silavinimo \u2013 tarp nebaigt\u0105 vidurin\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 niekaip prie kovos su klimato kaita neprisideda 15 proc. vidurin\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u2013 daugiau nei 9 proc., auk\u0161t\u0105j\u012f \u2013 vos 4,6 proc. apklausos dalyvi\u0173. N. Petrauskien\u0117s teigimu, \u0161ie duomenys rodo, kad daliai \u017emoni\u0173 dar tr\u016bksta motyvacijos ar informacijos, kod\u0117l b\u016btina r\u016bpintis aplinka ir kuo tai naudinga jiems patiems. \u201ePaimkime elektros lempu\u010di\u0173 pavyzd\u012f. Paprastas lemputes pakeit\u0119 taupiosiomis galime iki 20 proc. suma\u017einti elektros s\u0105naudas, o tai rei\u0161kia, kad tiek pat suma\u017e\u0117s ir s\u0105skaita u\u017e elektr\u0105 bei poveikis aplinkai. Pana\u0161iai \u0161alyje \u0117m\u0117 ger\u0117ti atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimo situacija, kai \u017emon\u0117s suvok\u0117, kad r\u016b\u0161iuodami jie sugeneruoja ma\u017eiau atliek\u0173, tad gauna ma\u017eesnes s\u0105skaitas u\u017e j\u0173 i\u0161ve\u017eim\u0105, tuo pa\u010diu ma\u017eiau \u0161iuk\u0161li\u0173 patenka \u012f s\u0105vartynus\u201c, \u2013 pavyzd\u017eiais dalijasi atstov\u0117. Pa\u0161nekov\u0117 sako, kad daug tiesos yra ir posakyje \u201egeras pavyzdys u\u017ekre\u010dia\u201c \u2013 matydami, kad j\u0173 artimieji ar kaimynai deda pastangas saugodami aplink\u0105, nema\u017ea dalis \u017emoni\u0173 taip pat pradeda keisti savo elges\u012f. Tai patvirtina ir JAV Harvardo verslo mokyklos atliktas tyrimas \u2013 \u017einojimas, kad elektros taupymu r\u016bpinasi kaimynai, yra labai svarbus veiksnys patiems prad\u0117ti j\u0105 taupyti. Tyrime dalyvav\u0119 nam\u0173 \u016bkiai gal\u0117jo matyti informacij\u0105, kiek elektros energijos suvartojo jie, kiek visi j\u0173 kaimynai ir kiek taip vadinami \u201eefektyvieji kaimynai\u201c, taupantys energij\u0105. Jie taip pat buvo reitinguojami nuo geriausiai iki pras\u010diausiai valdan\u010di\u0173 energijos s\u0105naudas. Pasibaigus tyrimui paai\u0161k\u0117jo, kad kaimyn\u0173 pavyzdys pad\u0117jo nam\u0173 \u016bkiams elektros energijos s\u0105naudas suma\u017einti 1\u20133 proc. \u201eSpinter tyrimai\u201c Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105 atliko gegu\u017e\u0117s 18\u201328 dienomis, joje dalyvavo 1010 respondent\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus.<\/i> \u0160altinis: delfi.lt 2021.09.02<\/b> Klimato krizei neabejinga didel\u0117 dalis Lietuvos gyventoj\u0173. Nor\u0117dami apsaugoti aplink\u0105, 75 proc. j\u0173 r\u016b\u0161iuoja atliekas, 65 proc. taupo elektros energij\u0105, 35 proc. vietoj asmeninio automobilio renkasi kitas alternatyvas, rodo reprezentatyvi bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa, \u2013 ra\u0161oma prane\u0161ime spaudai. \u201e\u017daliuoju kursu vis spar\u010diau juda ne tik valstyb\u0117s, bet ir gyventojai. Ka\u017ekada teorine gr\u0117sme buvusi klimato kriz\u0117 \u012fgavo real\u0173 pavidal\u0105: Europ\u0105 siaubiantys gaisrai, kar\u0161\u010di\u0173 bangos ir kiti gamtos kataklizmai vis platesniam \u017emoni\u0173 ratui padeda suvokti, kad klimato at\u0161ilimas jau vyksta ir kad reikia prisid\u0117ti prie \u0161io proceso stabdymo. Lietuvos gyventojai i\u0161ties stengiasi b\u016bti atsakingi, ta\u010diau tobul\u0117ti dar turime kur, nes apklausa rodo, jog 1 i\u0161 12 gyventoj\u0173 nedaro nieko, kad prisid\u0117t\u0173 prie klimato poky\u010di\u0173 stabdymo\u201c, \u2013 sako tyrim\u0105 inicijavusios bendrov\u0117s \u201eElektrum Lietuva\u201c Rinkodaros ir produkt\u0173 vystymo vadov\u0117 Neringa Petrauskien\u0117. Aplinkosauga labiau r\u016bpi moterims<\/b> Pasak \u201eElektrum\u201c atstov\u0117s, kai kurios gyventoj\u0173 taikomos \u012f aplinkosaug\u0105 orientuotos priemon\u0117s populiarum\u0105 \u012fgauna tik pastaraisiais metais, pavyzd\u017eiui, retesnis asmeninio automobilio naudojimas ar naudot\u0173 daikt\u0173 pirkimas ir perleidimas kitiems, k\u0105 darantys nurod\u0117 31 proc. Kitas priemones jau b\u016bt\u0173 galima vadinti klasikin\u0117mis, pavyzd\u017eiui, atliek\u0173 r\u016b\u0161iavim\u0105 ar elektros taupym\u0105. \u201eElektros taupymas i\u0161jungiant \u0161vies\u0105 ar i\u0161traukiant prietaisus i\u0161 elektros lizdo yra suvokiamas kiekvienam, elektr\u0105 taupo ir taup\u0117 visos kartos. Vis d\u0117lto pastebime motyv\u0173 poky\u010dius. Jei anks\u010diau elektra da\u017eniausiai buvo saikingai naudojama siekiant kartu taupyti ir savo pinigus, tai pastaraisiais metais ne ma\u017eiau svarbus tampa aplinkosauginis aspektas\u201c, \u2013 komentuoja N. Petrauskien\u0117. Elektr\u0105 aplinkosauginiais tikslais link\u0119 taupyti auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo ir didesni\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai, miest\u0173 gyventojai. Ry\u0161kus atotr\u016bkis yra tarp skirtingo am\u017eiaus grupi\u0173: saugodami gamt\u0105 elektr\u0105 taupantys nurod\u0117 69 proc. 56 m. am\u017eiaus ir vyresni\u0173 gyventoj\u0173 ir 59 proc. 18\u201325 m. am\u017eiaus respondent\u0173. Atliek\u0173 r\u016b\u0161iavim\u0105, kaip ir elektros taupym\u0105, da\u017eniausiai renkasi auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo ir didesni\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai. Va\u017ein\u0117jantys vie\u0161uoju transportu, dvira\u010diu, paspirtuku ar vaik\u0161tantys da\u017eniau sako ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s atstovai ir didmies\u010di\u0173 gyventojai, naudotiems daiktams antr\u0105 gyvenim\u0105 labiau link\u0119 suteikti gyvenantys miestuose. Apskritai prie kovos su klimato kaita itin aktyviai linkusios prisid\u0117ti moterys. Taupan\u010di\u0173 elektr\u0105 moter\u0173 yra 10 proc. daugiau nei tai daran\u010di\u0173 vyr\u0173, taikan\u010di\u0173 antrin\u012f daikt\u0173 panaudojim\u0105 \u2013 12 proc. daugiau, vietoj asmeninio automobilio besirenkan\u010di\u0173 kit\u0105 transporto r\u016b\u0161\u012f \u2013 6 proc. daugiau. Kas bendro tarp elektros taupymo ir kaimyn\u0173?<\/b> Niekaip neprisidedantys prie kovos su klimato kaita prisipa\u017eino 8 proc. apklausos dalyvi\u0173. Taip daugiau nei du kartus da\u017eniau atsak\u0117 vyrai (atitinkamai 12 proc. ir 5 proc.). Tiesioginis ry\u0161ys yra tarp noro r\u016bpintis aplinka ir i\u0161silavinimo \u2013 tarp nebaigt\u0105 vidurin\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 niekaip prie kovos su klimato kaita neprisideda 15 proc. vidurin\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u2013 daugiau nei 9 proc., auk\u0161t\u0105j\u012f \u2013 vos 4,6 proc. apklausos dalyvi\u0173. N. Petrauskien\u0117s teigimu, \u0161ie duomenys rodo, kad daliai \u017emoni\u0173 dar tr\u016bksta motyvacijos ar informacijos, kod\u0117l b\u016btina r\u016bpintis aplinka ir kuo tai naudinga jiems patiems. \u201ePaimkime elektros lempu\u010di\u0173 pavyzd\u012f. Paprastas lemputes pakeit\u0119 taupiosiomis galime iki 20 proc. suma\u017einti elektros s\u0105naudas, o tai rei\u0161kia, kad tiek pat suma\u017e\u0117s ir s\u0105skaita u\u017e elektr\u0105 bei poveikis aplinkai. Pana\u0161iai \u0161alyje \u0117m\u0117 ger\u0117ti atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimo situacija, kai \u017emon\u0117s suvok\u0117, kad r\u016b\u0161iuodami jie sugeneruoja ma\u017eiau atliek\u0173, tad gauna ma\u017eesnes s\u0105skaitas u\u017e j\u0173 i\u0161ve\u017eim\u0105, tuo pa\u010diu ma\u017eiau \u0161iuk\u0161li\u0173 patenka \u012f s\u0105vartynus\u201c, \u2013 pavyzd\u017eiais dalijasi atstov\u0117. Pa\u0161nekov\u0117 sako, kad daug tiesos yra ir posakyje \u201egeras pavyzdys u\u017ekre\u010dia\u201c \u2013 matydami, kad j\u0173 artimieji ar kaimynai deda pastangas saugodami aplink\u0105, nema\u017ea dalis \u017emoni\u0173 taip pat pradeda keisti savo elges\u012f. Tai patvirtina ir JAV Harvardo verslo mokyklos atliktas tyrimas \u2013 \u017einojimas, kad elektros taupymu r\u016bpinasi kaimynai, yra labai svarbus veiksnys patiems prad\u0117ti j\u0105 taupyti. Tyrime dalyvav\u0119 nam\u0173 \u016bkiai gal\u0117jo matyti informacij\u0105, kiek elektros energijos suvartojo jie, kiek visi j\u0173 kaimynai ir kiek taip vadinami \u201eefektyvieji kaimynai\u201c, taupantys energij\u0105. Jie taip pat buvo reitinguojami nuo geriausiai iki pras\u010diausiai valdan\u010di\u0173 energijos s\u0105naudas. Pasibaigus tyrimui paai\u0161k\u0117jo, kad kaimyn\u0173 pavyzdys pad\u0117jo nam\u0173 \u016bkiams elektros energijos s\u0105naudas suma\u017einti 1\u20133 proc. \u201eSpinter tyrimai\u201c Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105 atliko gegu\u017e\u0117s 18\u201328 dienomis, joje dalyvavo 1010 respondent\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus.<\/i> \u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Klimato krizei neabejinga didel\u0117 dalis Lietuvos gyventoj\u0173.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5790","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5790","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5790"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5790\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5790"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5790"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5790"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}