Bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, per pastaruosius metus pas savo \u0161eimos gydytoj\u0105 lank\u0117si kas antras (50 proc.) \u0161alies gyventojas, i\u0161 j\u0173 daugiau nei pus\u0117 (27 proc.) apsiribojo vienu vizitu, likusi dalis (23 proc.) lank\u0117si da\u017eniau. Likusieji arba nesiskund\u0117 jokiais sveikatos sutrikimais, arba veng\u0117 vizito pas medikus net negaluodami. To pasekm\u0117 \u2013 savigyda, apie kurios pavoj\u0173 persp\u0117ja \u0161alies medikai, kviesdami pasir\u016bpinti profilaktiniais sveikatos patikrinimais gydymo \u012fstaigose. \u201eProfilaktiniai vizitai pas \u0161eimos gydytoj\u0105 gyventojams rekomenduojami kart\u0105 per metus. Verta pasidaryti bendr\u0105 kraujo ir \u0161lapimo tyrim\u0105 \u2013 tai patys papras\u010diausi tyrimai. Taip pat pasimatuoti kraujosp\u016bd\u012f, \u012fvertinti biocheminius rodiklius \u2013 gliukoz\u0117s ir cholesterolio kiek\u012f kraujyje. Net ir jaunesni, nepatenkantys \u012f prevencini\u0173 program\u0173 am\u017eiaus grup\u0119 \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 \u017einoti \u0161iuos rodiklius, kurie atspindi bendr\u0105 sveikatos b\u016bkl\u0119. Mitybos korekcijos ar gyvenimo b\u016bdo poky\u010diai yra kelias kuo ilgiau i\u0161likti sveikiems\u201c, \u2013 komentuoja Auk\u0161tadvario pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros centro vadov\u0117, \u0161eimos gydytoja Jurga D\u016bdien\u0117. Tyrimas taip pat atskleid\u0117, kad ketvirtadalis (25 proc.) \u017emoni\u0173 visus metus jaut\u0117si sveiki, tod\u0117l \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 nesikreip\u0117, ta\u010diau kas devintas (11 proc.) gyventojas nesilank\u0117 pas gydytojus net ir susid\u016br\u0119s su sveikatos sutrikimais. \u201eLabiausiai nerim\u0105 kelia tai, kad dalis gyventoj\u0173 net ir susirg\u0119 nesikreip\u0117 \u012f medikus \u2013 prie \u0161io rezultato neabejotinai prisid\u0117jo pandemija ir visuotinis baim\u0117s fonas. Dabar m\u016bs\u0173 vis\u0173 tikslas sugr\u012f\u017eti \u012f sveikatos prevencijos v\u0117\u017ees, i\u0161 kuri\u0173 per pastaruosius metus i\u0161kritome\u201c, \u2013 konstatuoja Lietuvos pacient\u0173 organizacij\u0173 atstov\u0173 tarybos pirminink\u0117 Vida Augustinien\u0117. Savigydos pavojai ir piktnaud\u017eiavimas antibiotikais<\/b> Anot J. D\u016bdien\u0117s, savigyda da\u017eniausiai pasitelkiama, kai nesveikuojantis \u017emogus nori grei\u010diau i\u0161gyti ir vietoje vizito pas gydytoj\u0105 naudoja, k\u0105 randa namuose, ar papildoma dar \u012fsigyja vaist\u0173, i\u0161 kuri\u0173 v\u0117liau pasidaro \u201ekokteil\u012f\u201c, pavojing\u0105 j\u0173 kepenims ir inkstams. \u201eDa\u017enai per\u0161al\u0119s \u017emogus naudoja savo nuo\u017ei\u016bra pasirinktus prie\u0161ing\u0105 poveik\u012f vienas kitam turin\u010di\u0173 vaist\u0173 ar t\u0105 pa\u010di\u0105 veikli\u0105j\u0105 med\u017eiag\u0105 skirtingais pavadinimais. Vien paracetamolio preparat\u0173 yra \u012fvairiausi\u0173 pavadinim\u0173 ir form\u0173, tod\u0117l jo galima lengvai perdozuoti. Did\u017eiausia paros doz\u0117 \u2013 iki 4000 mg. Savaranki\u0161kai besigydant neretai \u0161ios doz\u0117s vir\u0161ijamos, o tai gali sukelti \u017eaibin\u012f kepen\u0173 ar inkst\u0173 pa\u017eeidim\u0105. D\u0117l to b\u016btina pasitarti su vaistininku. Pavojingas \u0161alutinis poveikis gali i\u0161sivystyti ir vartojant \u012fvairi\u0173 pavadinim\u0173 ibuprofeno preparatus, vir\u0161ijus 2400 mg paros doz\u0119\u201c, \u2013 persp\u0117ja \u0161eimos gydytoja. Savigydai \u017emon\u0117s neretai griebiasi ir antibiotik\u0173. Da\u017enas netaisyklingas antibiotik\u0173 vartojimas, pasak medik\u0117s, vis\u0105 visuomen\u0119 stumia \u012f atsparum\u0105 jiems. \u201e\u017dmogui suskaudo dant\u012f arba jis prad\u0117jo kos\u0117ti, tuomet pavartoja kelias dienas i\u0161 anks\u010diau likusi\u0173 ar pas kaimyn\u0105 rast\u0173 antibiotik\u0173 \u2013 nors b\u016bkl\u0117 da\u017enai pager\u0117ja, taip atsitinka ne d\u0117l vaist\u0173, o tod\u0117l, kad virusiniai kosuliai arba danties skausmas tiesiog praeina per kelias dienas. Tokiu b\u016bdu po truput\u012f pavartojant antibiotik\u0173, nei\u0161geriant viso paskirto kurso, bakterijos tampa atsparios ir jas tarpusavyje platiname visuomen\u0117je. Tada net stipriausi antibiotikai, skiriami ligonin\u0117je, nebepadeda\u201c, \u2013 apie pavoj\u0173 kelian\u010di\u0105 situacij\u0105 pasakoja J. D\u016bdien\u0117. Pandemijos pasekm\u0117s ir pasirinkimas nesigydyti<\/b> Galiojant visuotiniam karantinui, nema\u017eai pacient\u0173 veng\u0117 kreiptis \u012f \u0161eimos gydytojus. Pasak J. D\u016bdien\u0117s, kai kurie \u017emon\u0117s karantino metu kelias dienas vaik\u0161\u010diodavo su diskomfortu kr\u016btin\u0117je ir tik tre\u010di\u0105-ketvirt\u0105 par\u0105 kreipdavosi \u2013 jiems b\u016bdavo diagnozuojami infarktai, \u0161irdies ritmo sutrikimai. \u201eBijodami gydymo \u012fstaigoje u\u017esikr\u0117sti COVID-19 infekcija, \u017emon\u0117s tiesiog nesikreipdavo, net ir telefonu \u2013 tai ypa\u010d pastebima rajonuose. Buvo toki\u0173 situacij\u0173, kai vaikai savaitgal\u012f atva\u017eiuoja \u012f kaimus, vienkiemius t\u0117v\u0173 aplankyti \u2013 ir ve\u017ea prastos b\u016bkl\u0117s t\u0117vus \u012f pri\u0117mimo skyri\u0173, o medikai randa gerokai pa\u017eengusi\u0105 lig\u0105. Tur\u0117jome ir tok\u012f period\u0105, kai visos ligonin\u0117s lovos buvo skirtos koronaviruso pacientams gydyti, apribojant planin\u0119 pagalb\u0105. Ne vienam pacientui teko eil\u0117je palaukti pagalbos. Dabar svarbu, kad kuo ma\u017eiau \u017emoni\u0173, susirgusi\u0173 koronavirusu, tekt\u0173 gultis \u012f ligonin\u0119. Tai \u012fmanoma pasiekti tik vakcinuojantis. Tada \u017emogus, net ir susirg\u0119s, grei\u010diausiai sirgs lengva forma ir saugiai gydysis namie\u201c, \u2013 prie\u017eastis ai\u0161kina ji. Pacient\u0173 organizacijos vadov\u0117 V. Augustinien\u0117 taip pat \u012fsitikinusi, kad vakcinacija pad\u0117s gyventojams ir leis dr\u0105siau sugr\u012f\u017eti pas savo \u0161eimos gydytojus, kitus sveikatos specialistus. Konsultuotis su vaistininku ir nevengti poliklinikos<\/b> \u0160eimos gydytojos J. D\u016bdien\u0117s teigimu, jei sergan\u010dio \u017emogaus b\u016bkl\u0117 yra tokia, kad leid\u017eiama gydytis namuose, tokiais atvejais puikiai patarti gali ir vaistininkas. Ta\u010diau nu\u0117jus \u012f vaistin\u0119 b\u016btina pasikonsultuoti \u2013 pavyzd\u017eiui, vartojant vaistus l\u0117tinei ligai gydyti, reikia pasiklausti, ar su jais dera ir \u016bmiam susirgimui pasirinkti medikamentai. \u201eMes neretai sulaukiame pacient\u0173, kurie ateina ir sako, kad vaistininkas nepardav\u0117 joki\u0173 vaist\u0173 ir liep\u0117 eiti pas \u0161eimos gydytoj\u0105. Kai pati apsilankau vaistin\u0117je, da\u017enai gird\u017eiu vaistininkus sakant pacientams, kad tris dienas vartojant vaistus ir b\u016bklei neger\u0117jant, b\u016btina kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105. Mane tai d\u017eiugina ir ramina \u2013 \u017emogus nepaliekamas vienas b\u0117doje, tad nors skambu\u010diu kreipsis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 konsultacijai. Tokiais atvejais matydami, kad reikia atlikti tyrimus, paklausyti plau\u010di\u0173, ap\u017ei\u016br\u0117ti gerkl\u0119, net ir kar\u0161\u010diuojan\u010dius pacientus pakvie\u010diame kontaktinei konsultacijai\u201c, \u2013 sako J. D\u016bdien\u0117. Daugiau nei 700 \u0161alies vaistini\u0173, priklausan\u010di\u0173 Lietuvos vaistini\u0173 asociacijai, skatina gyventojus neu\u017esiimti savigyda, visada atvirai pasitarti su vaistininku ir profilakti\u0161kai bent kart\u0105 per metus apsilankyti pas gydytoj\u0105, taip pat naudotis nemokamomis sveikatos prevencijos programomis. \u201eVaistininkai sulaukia vis daugiau pasikonsultuoti ateinan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 \u2013 tai d\u017eiuginanti tendencija. Ta\u010diau nema\u017e\u0117ja ir atvej\u0173, kai konsultuojant paai\u0161k\u0117ja, kad sveikatos sutrikimai yra pakankamai rimti, o u\u017esiimti savidiagnostika bei savigyda b\u016bt\u0173 tiesiausias kelias pakenkti savo sveikatai. Rimtu atveju vaistininkai gali pad\u0117ti palengvinti simptomus, ta\u010diau ie\u0161koti prie\u017easties tenka eiti pas gydytojus. Tod\u0117l vaistin\u0117se pacientai raginami, \u201eneu\u017eleisti\u201c lig\u0173, prevenci\u0161kai tikrintis sveikat\u0105, naudotis nemokamomis patikros programomis\u201c, \u2013 sako asociacijos pirminink\u0117 Kristina Nemani\u016bt\u0117-Gag\u0117. Pasak V. Augustinien\u0117s, svarbiausia pacient\u0173 nepalikti vien\u0173 \u2013 jiems reikia tiek vaistininko, tiek \u0161eimos gydytojo pagalbos. \u201ePandemija savoti\u0161kai paskatino pacientus m\u0105styti, jog jei nesergi koronavirusu, tavo liga yra ma\u017eiau svarbi. Tod\u0117l reikia paskatinti gyventojus labiau r\u016bpintis savo sveikata \u2013 tai padaryti gali vaistininkai bei gydytojai\u201c, \u2013 reziumuoja ji. Reprezentatyv\u0173 gyventoj\u0173 nuomoni\u0173 tyrim\u0105 apie lankym\u0105si pas gydytojus Lietuvos vaistini\u0173 asociacijos u\u017esakymu atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c, jo metu gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f apklausta 1010 respondent\u0173.<\/i> \u0160altinis: delfi.lt 2021.09.10<\/b> Bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, per pastaruosius metus pas savo \u0161eimos gydytoj\u0105 lank\u0117si kas antras (50 proc.) \u0161alies gyventojas, i\u0161 j\u0173 daugiau nei pus\u0117 (27 proc.) apsiribojo vienu vizitu, likusi dalis (23 proc.) lank\u0117si da\u017eniau. Likusieji arba nesiskund\u0117 jokiais sveikatos sutrikimais, arba veng\u0117 vizito pas medikus net negaluodami. To pasekm\u0117 \u2013 savigyda, apie kurios pavoj\u0173 persp\u0117ja \u0161alies medikai, kviesdami pasir\u016bpinti profilaktiniais sveikatos patikrinimais gydymo \u012fstaigose. \u201eProfilaktiniai vizitai pas \u0161eimos gydytoj\u0105 gyventojams rekomenduojami kart\u0105 per metus. Verta pasidaryti bendr\u0105 kraujo ir \u0161lapimo tyrim\u0105 \u2013 tai patys papras\u010diausi tyrimai. Taip pat pasimatuoti kraujosp\u016bd\u012f, \u012fvertinti biocheminius rodiklius \u2013 gliukoz\u0117s ir cholesterolio kiek\u012f kraujyje. Net ir jaunesni, nepatenkantys \u012f prevencini\u0173 program\u0173 am\u017eiaus grup\u0119 \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 \u017einoti \u0161iuos rodiklius, kurie atspindi bendr\u0105 sveikatos b\u016bkl\u0119. Mitybos korekcijos ar gyvenimo b\u016bdo poky\u010diai yra kelias kuo ilgiau i\u0161likti sveikiems\u201c, \u2013 komentuoja Auk\u0161tadvario pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros centro vadov\u0117, \u0161eimos gydytoja Jurga D\u016bdien\u0117. Tyrimas taip pat atskleid\u0117, kad ketvirtadalis (25 proc.) \u017emoni\u0173 visus metus jaut\u0117si sveiki, tod\u0117l \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 nesikreip\u0117, ta\u010diau kas devintas (11 proc.) gyventojas nesilank\u0117 pas gydytojus net ir susid\u016br\u0119s su sveikatos sutrikimais. \u201eLabiausiai nerim\u0105 kelia tai, kad dalis gyventoj\u0173 net ir susirg\u0119 nesikreip\u0117 \u012f medikus \u2013 prie \u0161io rezultato neabejotinai prisid\u0117jo pandemija ir visuotinis baim\u0117s fonas. Dabar m\u016bs\u0173 vis\u0173 tikslas sugr\u012f\u017eti \u012f sveikatos prevencijos v\u0117\u017ees, i\u0161 kuri\u0173 per pastaruosius metus i\u0161kritome\u201c, \u2013 konstatuoja Lietuvos pacient\u0173 organizacij\u0173 atstov\u0173 tarybos pirminink\u0117 Vida Augustinien\u0117. Savigydos pavojai ir piktnaud\u017eiavimas antibiotikais<\/b> Anot J. D\u016bdien\u0117s, savigyda da\u017eniausiai pasitelkiama, kai nesveikuojantis \u017emogus nori grei\u010diau i\u0161gyti ir vietoje vizito pas gydytoj\u0105 naudoja, k\u0105 randa namuose, ar papildoma dar \u012fsigyja vaist\u0173, i\u0161 kuri\u0173 v\u0117liau pasidaro \u201ekokteil\u012f\u201c, pavojing\u0105 j\u0173 kepenims ir inkstams. \u201eDa\u017enai per\u0161al\u0119s \u017emogus naudoja savo nuo\u017ei\u016bra pasirinktus prie\u0161ing\u0105 poveik\u012f vienas kitam turin\u010di\u0173 vaist\u0173 ar t\u0105 pa\u010di\u0105 veikli\u0105j\u0105 med\u017eiag\u0105 skirtingais pavadinimais. Vien paracetamolio preparat\u0173 yra \u012fvairiausi\u0173 pavadinim\u0173 ir form\u0173, tod\u0117l jo galima lengvai perdozuoti. Did\u017eiausia paros doz\u0117 \u2013 iki 4000 mg. Savaranki\u0161kai besigydant neretai \u0161ios doz\u0117s vir\u0161ijamos, o tai gali sukelti \u017eaibin\u012f kepen\u0173 ar inkst\u0173 pa\u017eeidim\u0105. D\u0117l to b\u016btina pasitarti su vaistininku. Pavojingas \u0161alutinis poveikis gali i\u0161sivystyti ir vartojant \u012fvairi\u0173 pavadinim\u0173 ibuprofeno preparatus, vir\u0161ijus 2400 mg paros doz\u0119\u201c, \u2013 persp\u0117ja \u0161eimos gydytoja. Savigydai \u017emon\u0117s neretai griebiasi ir antibiotik\u0173. Da\u017enas netaisyklingas antibiotik\u0173 vartojimas, pasak medik\u0117s, vis\u0105 visuomen\u0119 stumia \u012f atsparum\u0105 jiems. \u201e\u017dmogui suskaudo dant\u012f arba jis prad\u0117jo kos\u0117ti, tuomet pavartoja kelias dienas i\u0161 anks\u010diau likusi\u0173 ar pas kaimyn\u0105 rast\u0173 antibiotik\u0173 \u2013 nors b\u016bkl\u0117 da\u017enai pager\u0117ja, taip atsitinka ne d\u0117l vaist\u0173, o tod\u0117l, kad virusiniai kosuliai arba danties skausmas tiesiog praeina per kelias dienas. Tokiu b\u016bdu po truput\u012f pavartojant antibiotik\u0173, nei\u0161geriant viso paskirto kurso, bakterijos tampa atsparios ir jas tarpusavyje platiname visuomen\u0117je. Tada net stipriausi antibiotikai, skiriami ligonin\u0117je, nebepadeda\u201c, \u2013 apie pavoj\u0173 kelian\u010di\u0105 situacij\u0105 pasakoja J. D\u016bdien\u0117. Pandemijos pasekm\u0117s ir pasirinkimas nesigydyti<\/b> Galiojant visuotiniam karantinui, nema\u017eai pacient\u0173 veng\u0117 kreiptis \u012f \u0161eimos gydytojus. Pasak J. D\u016bdien\u0117s, kai kurie \u017emon\u0117s karantino metu kelias dienas vaik\u0161\u010diodavo su diskomfortu kr\u016btin\u0117je ir tik tre\u010di\u0105-ketvirt\u0105 par\u0105 kreipdavosi \u2013 jiems b\u016bdavo diagnozuojami infarktai, \u0161irdies ritmo sutrikimai. \u201eBijodami gydymo \u012fstaigoje u\u017esikr\u0117sti COVID-19 infekcija, \u017emon\u0117s tiesiog nesikreipdavo, net ir telefonu \u2013 tai ypa\u010d pastebima rajonuose. Buvo toki\u0173 situacij\u0173, kai vaikai savaitgal\u012f atva\u017eiuoja \u012f kaimus, vienkiemius t\u0117v\u0173 aplankyti \u2013 ir ve\u017ea prastos b\u016bkl\u0117s t\u0117vus \u012f pri\u0117mimo skyri\u0173, o medikai randa gerokai pa\u017eengusi\u0105 lig\u0105. Tur\u0117jome ir tok\u012f period\u0105, kai visos ligonin\u0117s lovos buvo skirtos koronaviruso pacientams gydyti, apribojant planin\u0119 pagalb\u0105. Ne vienam pacientui teko eil\u0117je palaukti pagalbos. Dabar svarbu, kad kuo ma\u017eiau \u017emoni\u0173, susirgusi\u0173 koronavirusu, tekt\u0173 gultis \u012f ligonin\u0119. Tai \u012fmanoma pasiekti tik vakcinuojantis. Tada \u017emogus, net ir susirg\u0119s, grei\u010diausiai sirgs lengva forma ir saugiai gydysis namie\u201c, \u2013 prie\u017eastis ai\u0161kina ji. Pacient\u0173 organizacijos vadov\u0117 V. Augustinien\u0117 taip pat \u012fsitikinusi, kad vakcinacija pad\u0117s gyventojams ir leis dr\u0105siau sugr\u012f\u017eti pas savo \u0161eimos gydytojus, kitus sveikatos specialistus. Konsultuotis su vaistininku ir nevengti poliklinikos<\/b> \u0160eimos gydytojos J. D\u016bdien\u0117s teigimu, jei sergan\u010dio \u017emogaus b\u016bkl\u0117 yra tokia, kad leid\u017eiama gydytis namuose, tokiais atvejais puikiai patarti gali ir vaistininkas. Ta\u010diau nu\u0117jus \u012f vaistin\u0119 b\u016btina pasikonsultuoti \u2013 pavyzd\u017eiui, vartojant vaistus l\u0117tinei ligai gydyti, reikia pasiklausti, ar su jais dera ir \u016bmiam susirgimui pasirinkti medikamentai. \u201eMes neretai sulaukiame pacient\u0173, kurie ateina ir sako, kad vaistininkas nepardav\u0117 joki\u0173 vaist\u0173 ir liep\u0117 eiti pas \u0161eimos gydytoj\u0105. Kai pati apsilankau vaistin\u0117je, da\u017enai gird\u017eiu vaistininkus sakant pacientams, kad tris dienas vartojant vaistus ir b\u016bklei neger\u0117jant, b\u016btina kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105. Mane tai d\u017eiugina ir ramina \u2013 \u017emogus nepaliekamas vienas b\u0117doje, tad nors skambu\u010diu kreipsis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 konsultacijai. Tokiais atvejais matydami, kad reikia atlikti tyrimus, paklausyti plau\u010di\u0173, ap\u017ei\u016br\u0117ti gerkl\u0119, net ir kar\u0161\u010diuojan\u010dius pacientus pakvie\u010diame kontaktinei konsultacijai\u201c, \u2013 sako J. D\u016bdien\u0117. Daugiau nei 700 \u0161alies vaistini\u0173, priklausan\u010di\u0173 Lietuvos vaistini\u0173 asociacijai, skatina gyventojus neu\u017esiimti savigyda, visada atvirai pasitarti su vaistininku ir profilakti\u0161kai bent kart\u0105 per metus apsilankyti pas gydytoj\u0105, taip pat naudotis nemokamomis sveikatos prevencijos programomis. \u201eVaistininkai sulaukia vis daugiau pasikonsultuoti ateinan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 \u2013 tai d\u017eiuginanti tendencija. Ta\u010diau nema\u017e\u0117ja ir atvej\u0173, kai konsultuojant paai\u0161k\u0117ja, kad sveikatos sutrikimai yra pakankamai rimti, o u\u017esiimti savidiagnostika bei savigyda b\u016bt\u0173 tiesiausias kelias pakenkti savo sveikatai. Rimtu atveju vaistininkai gali pad\u0117ti palengvinti simptomus, ta\u010diau ie\u0161koti prie\u017easties tenka eiti pas gydytojus. Tod\u0117l vaistin\u0117se pacientai raginami, \u201eneu\u017eleisti\u201c lig\u0173, prevenci\u0161kai tikrintis sveikat\u0105, naudotis nemokamomis patikros programomis\u201c, \u2013 sako asociacijos pirminink\u0117 Kristina Nemani\u016bt\u0117-Gag\u0117. Pasak V. Augustinien\u0117s, svarbiausia pacient\u0173 nepalikti vien\u0173 \u2013 jiems reikia tiek vaistininko, tiek \u0161eimos gydytojo pagalbos. \u201ePandemija savoti\u0161kai paskatino pacientus m\u0105styti, jog jei nesergi koronavirusu, tavo liga yra ma\u017eiau svarbi. Tod\u0117l reikia paskatinti gyventojus labiau r\u016bpintis savo sveikata \u2013 tai padaryti gali vaistininkai bei gydytojai\u201c, \u2013 reziumuoja ji. Reprezentatyv\u0173 gyventoj\u0173 nuomoni\u0173 tyrim\u0105 apie lankym\u0105si pas gydytojus Lietuvos vaistini\u0173 asociacijos u\u017esakymu atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c, jo metu gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f apklausta 1010 respondent\u0173.<\/i> \u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, per pastaruosius metus pas savo \u0161eimos gydytoj\u0105 lank\u0117si kas antras (50 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5787","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5787","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5787"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5787\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5787"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5787"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5787"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}