{"id":5778,"date":"2021-09-28T00:00:00","date_gmt":"2021-09-27T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/lietuvos-finansinio-rastingumo-indeksas-situacija-gereja-taciau-progresas-per-letas\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:08","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:08","slug":"lietuvos-finansinio-rastingumo-indeksas-situacija-gereja-taciau-progresas-per-letas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/lietuvos-finansinio-rastingumo-indeksas-situacija-gereja-taciau-progresas-per-letas\/","title":{"rendered":"Lietuvos finansinio ra\u0161tingumo indeksas: situacija ger\u0117ja, ta\u010diau progresas per l\u0117tas"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Lietuvos gyventoj\u0173 \u017einios apie finansus ir j\u0173 valdym\u0105 vis dar yra nepakankamos, o progresas finansinio ra\u0161tingumo srityje \u2013 per l\u0117tas. Tai parod\u0117 Lietuvos bank\u0173 asociacijos (LBA) iniciatyva atliktas tyrimas, kurio pagrindu apskai\u010diuotas ir bendras \u0161alies gyventoj\u0173 finansinio ra\u0161tingumo indeksas. \u0160iemet rodiklis sudaro 45 i\u0161 100 galim\u0173 bal\u0173 ir yra tik dviem balais didesnis nei 2019-aisiais, kai jis siek\u0117 43 balus. Pasak ekspert\u0173, vien laukti, kol sunoks nuolat augan\u010dio visuomen\u0117s dom\u0117jimosi finansais vaisiai, nepakanka \u2013 Lietuvai b\u016btina kryptinga finansinio ir skaitmeninio ra\u0161tingumo ugdymo strategija. &nbsp; Kas dvejus metus organizuojamame tyrime gyventoj\u0173 pra\u0161oma atsakyti \u012f klausimus, susijusius su taupymu, investavimu, asmenini\u0173 finans\u0173 valdymu, pensija, finansiniais ir ekonominiais rei\u0161kiniais. Pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvos finansinio ra\u0161tingumo indeksas suskai\u010diuotas 2019 metais. Tyrimo klausimyn\u0105 ir indekso skai\u010diavimo metodik\u0105 pareng\u0117 Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto Finans\u0173 in\u017einerijos katedros mokslininkai. &nbsp; <b><br \/>\nMokom\u0117s palengva: ger\u0117ja supratimas apie taupym\u0105<br \/>\n<\/b> &nbsp; \u0160i\u0173 met\u0173 reprezentatyvaus tyrimo, kur\u012f LBA u\u017esakymu atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c, rezultatai parod\u0117, kad lietuviai geriausiai i\u0161mano asmenini\u0173 finans\u0173 valdymo ir taupymo sritis. Teising\u0173 atsakym\u0173 \u012f \u0161i\u0173 kategorij\u0173 klausimus vidurkis siekia apie 60 proc. Gyventojai supranta pagrindines nam\u0173 \u016bkio biud\u017eeto s\u0105vokas ir reik\u0161mes, sugeba \u012fvertinti paskol\u0173 produktus, tinkamus atsakingam asmenini\u0173 finans\u0173 valdymui. &nbsp; Palyginti su 2019 m. rezultatais, \u0161iemet 3 proc. daugiau respondent\u0173 \u017eino ir vien\u0105 populiariausi\u0173 taupymo taisykli\u0173 \u2013 rekomendacij\u0105 tur\u0117ti bent 3\u20136 m\u0117n. pajam\u0173 dyd\u017eio santaup\u0173 netik\u0117toms gyvenimo situacijoms. &nbsp; Tik kiek daugiau nei pus\u0117 gyventoj\u0173 teisingai atsak\u0117 \u012f bazinius su asmenini\u0173 finans\u0173 valdymu susijusius klausimus, deja, sud\u0117tingesnius procesus supranta tik apie penktadalis respondent\u0173: kaip ir u\u017epernai, \u0161iemetin\u0117s apklausos dalyviams pras\u010diausiai sek\u0117si \u012fveikti su ekonominiais ir finansiniais rei\u0161kiniais susijusius klausimus. &nbsp; <b><br \/>\nReikalinga valstyb\u0117s strategija<br \/>\n<\/b> &nbsp; Nors tyrimas parod\u0117, kad teorin\u0117s gyventoj\u0173 \u017einios apie finans\u0173 valdym\u0105 yra palyginti geros, respondent\u0173 elgsena sufleruoja, kad praktikoje jos panaudojamos retai. Beveik 40 proc. apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117 per pastaruosius metus susid\u016br\u0119 su situacija, kai j\u0173 m\u0117nesin\u0117s i\u0161laidos vir\u0161ijo pajamas, o dal\u012f santaup\u0173 grynaisiais pinigais namuose arba pinigin\u0117je laik\u0117 apie 67 proc. respondent\u0173, \u012f terminuot\u0105j\u012f ind\u0117l\u012f jas pad\u0117jo 27 proc. respondent\u0173, laisvas l\u0117\u0161as per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173 investavo ma\u017eiau nei de\u0161imtadalis apklaust\u0173j\u0173. &nbsp; Pasak LBA prezident\u0117s ekonomist\u0117s dr. Eivil\u0117s \u010cipkut\u0117s, nors progresas finansinio ra\u0161tingumo srityje matomas, ta\u010diau dar yra kur stiebtis. &nbsp; \u201eNema\u017eos gyventoj\u0173 dalies \u017einios yra nepakankamos ir \u0161ias spragas b\u016btina i\u0161taisyti. Ne tik d\u0117l galimyb\u0117s geriau tvarkytis asmeninius finansus \u2013 bazin\u0117s \u017einios padeda atpa\u017einti situacij\u0105 ir apsisaugoti nuo pastaruoju metu labai suintensyv\u0117jusi\u0173 suk\u010di\u0173. Tam reikalingas vis\u0173: finans\u0173 \u012fstaig\u0173, vyriausybini\u0173 ir nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 susitelkimas. Esame tikri, kad pasiekti poky\u010di\u0173 galima tik valstyb\u0117je suk\u016brus finansinio ir skaitmeninio ra\u0161tingumo ugdymo strategij\u0105 bei j\u0105 nuosekliai \u012fgyvendinant\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 E. \u010cipkut\u0117. &nbsp; Akademin\u0117s bendruomen\u0117s atstovai pritaria min\u010diai, kad metas \u012f pad\u0117t\u012f pa\u017evelgti pla\u010diau \u2013 tiek analizuojant prie\u017eastis, tiek br\u0117\u017eiant ateities tikslus. &nbsp; \u201eToks l\u0117tas bendros situacijos ger\u0117jimas ir net geriausi pasiekti rezultatai \u2013 tik 60 proc. finans\u0173 valdymo ir taupymo srityje, suponuoja mint\u012f, kad jau neu\u017etenka pavieni\u0173 iniciatyv\u0173 keliant Lietuvos gyventoj\u0173 finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105. Pana\u0161u, kad reikalingi sprendimai jau valstyb\u0117s lygmenyje. Nors, mano nuomone, valstyb\u0117s strategija finansiniam ir skaitmeniniam ugdymui tur\u0117t\u0173 b\u016bti orientuota \u012f vis\u0173 gyventoj\u0173 grupi\u0173 ugdym\u0105, vis tik pagrindinis d\u0117mesys turi b\u016bti skirtas jaunimui. &nbsp; VILNIUS TECH jau daugiau nei 20 met\u0173 d\u0117stome asmenini\u0173 finans\u0173 valdym\u0105 Finans\u0173, Ekonomikos ir Vadybos programose. D\u017eiugina ir tai, kad pastaruoju metu \u0161is dalykas vis da\u017eniau \u012ftraukiamas ir \u012f techni\u0161k\u0173j\u0173 specialybi\u0173 studij\u0173 programas. Ta\u010diau finansinio ra\u0161tingumo, finansin\u0117s elgsenos ir finansinio intelekto ugdymas turi prasid\u0117ti \u017eymiai ankstesniame am\u017eiuje. Tai turi b\u016bti \u012ftraukta \u012f mokykl\u0173 programas\u201c, \u2013 teig\u0117 VILNIUS TECH Finans\u0173 in\u017einerijos studij\u0173 programos komiteto pirminink\u0117 doc. dr. Algita Mie\u010dinskien\u0117. &nbsp; <b><br \/>\nMok\u0117ti elgtis su pinigais \u2013 tarsi ra\u0161yti ir skaityti<br \/>\n<\/b> &nbsp; VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekan\u0117 prof. dr. Jelena Stankevi\u010dien\u0117 pa\u017eymi, kad, finansinis ra\u0161tingumas jau kelet\u0105 met\u0173 Pasaulio ekonomikos forumo yra minimas prie bazini\u0173 ra\u0161tingumo geb\u0117jim\u0173, toki\u0173 kaip mok\u0117jimas skaityti, ra\u0161yti ir skai\u010diuoti. \u201eFinansinis ra\u0161tingumas tampa ypatingai svarbus spar\u010dios finansini\u0173 technologij\u0173 pl\u0117tros am\u017eiuje. Finansinio intelekto bei finansinio ra\u0161tingumo ugdymas prasideda \u0161eimoje. Tod\u0117l kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 gal\u0117t\u0173 prisiimti atsakomyb\u0119 ir prad\u0117ti ugdyti kaip savo asmenin\u012f finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105, taip ir savo vaik\u0173, taip prisidedant prie Lietuvos socialin\u0117s ir ekonomin\u0117s gerov\u0117s\u201c, \u2013 akcentavo dekan\u0117. &nbsp; Anot specialist\u0173, pavieniai edukaciniai projektai bei t\u0119stin\u0117s iniciatyvos neabejotinai turi \u012ftakos indekso rodikliui. Ta\u010diau ry\u0161kesni poky\u010diai \u0161ioje srityje pra\u0161osi ilgesnio laiko ir didesnio ind\u0117lio. &nbsp; \u201eTyrimas ir jo rezultatai kelia dvejopus jausmus \u2013 viena vertus, rezultatai kukl\u016bs ir pa\u017eanga tikrai nedidel\u0117. Kita vertus, ilg\u0105 laik\u0105 \u0161ioje srityje ir nebuvo ry\u0161kesni\u0173 socialini\u0173 iniciatyv\u0173 \u2013 didesn\u012f d\u0117mes\u012f finansiniam ra\u0161tingumui stebime paskutinius 3\u20135 metus. Bet kokie mokslai u\u017etrunka, tad rezultat\u0105 ir ypa\u010d jo augimo krypt\u012f galime vertinti su doze optimizmo\u201c, \u2013 rezultatus komentavo sociologas Ignas Zokas, tyrim\u0105 atlikusios bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovas. &nbsp; \u0160altinis: lba.lt <b><br \/>\n2021.09.28<br \/>\n<\/b> &nbsp; Lietuvos gyventoj\u0173 \u017einios apie finansus ir j\u0173 valdym\u0105 vis dar yra nepakankamos, o progresas finansinio ra\u0161tingumo srityje \u2013 per l\u0117tas. Tai parod\u0117 Lietuvos bank\u0173 asociacijos (LBA) iniciatyva atliktas tyrimas, kurio pagrindu apskai\u010diuotas ir bendras \u0161alies gyventoj\u0173 finansinio ra\u0161tingumo indeksas. \u0160iemet rodiklis sudaro 45 i\u0161 100 galim\u0173 bal\u0173 ir yra tik dviem balais didesnis nei 2019-aisiais, kai jis siek\u0117 43 balus. Pasak ekspert\u0173, vien laukti, kol sunoks nuolat augan\u010dio visuomen\u0117s dom\u0117jimosi finansais vaisiai, nepakanka \u2013 Lietuvai b\u016btina kryptinga finansinio ir skaitmeninio ra\u0161tingumo ugdymo strategija. &nbsp; Kas dvejus metus organizuojamame tyrime gyventoj\u0173 pra\u0161oma atsakyti \u012f klausimus, susijusius su taupymu, investavimu, asmenini\u0173 finans\u0173 valdymu, pensija, finansiniais ir ekonominiais rei\u0161kiniais. Pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvos finansinio ra\u0161tingumo indeksas suskai\u010diuotas 2019 metais. Tyrimo klausimyn\u0105 ir indekso skai\u010diavimo metodik\u0105 pareng\u0117 Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto Finans\u0173 in\u017einerijos katedros mokslininkai. &nbsp; <b><br \/>\nMokom\u0117s palengva: ger\u0117ja supratimas apie taupym\u0105<br \/>\n<\/b> &nbsp; \u0160i\u0173 met\u0173 reprezentatyvaus tyrimo, kur\u012f LBA u\u017esakymu atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c, rezultatai parod\u0117, kad lietuviai geriausiai i\u0161mano asmenini\u0173 finans\u0173 valdymo ir taupymo sritis. Teising\u0173 atsakym\u0173 \u012f \u0161i\u0173 kategorij\u0173 klausimus vidurkis siekia apie 60 proc. Gyventojai supranta pagrindines nam\u0173 \u016bkio biud\u017eeto s\u0105vokas ir reik\u0161mes, sugeba \u012fvertinti paskol\u0173 produktus, tinkamus atsakingam asmenini\u0173 finans\u0173 valdymui. &nbsp; Palyginti su 2019 m. rezultatais, \u0161iemet 3 proc. daugiau respondent\u0173 \u017eino ir vien\u0105 populiariausi\u0173 taupymo taisykli\u0173 \u2013 rekomendacij\u0105 tur\u0117ti bent 3\u20136 m\u0117n. pajam\u0173 dyd\u017eio santaup\u0173 netik\u0117toms gyvenimo situacijoms. &nbsp; Tik kiek daugiau nei pus\u0117 gyventoj\u0173 teisingai atsak\u0117 \u012f bazinius su asmenini\u0173 finans\u0173 valdymu susijusius klausimus, deja, sud\u0117tingesnius procesus supranta tik apie penktadalis respondent\u0173: kaip ir u\u017epernai, \u0161iemetin\u0117s apklausos dalyviams pras\u010diausiai sek\u0117si \u012fveikti su ekonominiais ir finansiniais rei\u0161kiniais susijusius klausimus. &nbsp; <b><br \/>\nReikalinga valstyb\u0117s strategija<br \/>\n<\/b> &nbsp; Nors tyrimas parod\u0117, kad teorin\u0117s gyventoj\u0173 \u017einios apie finans\u0173 valdym\u0105 yra palyginti geros, respondent\u0173 elgsena sufleruoja, kad praktikoje jos panaudojamos retai. Beveik 40 proc. apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117 per pastaruosius metus susid\u016br\u0119 su situacija, kai j\u0173 m\u0117nesin\u0117s i\u0161laidos vir\u0161ijo pajamas, o dal\u012f santaup\u0173 grynaisiais pinigais namuose arba pinigin\u0117je laik\u0117 apie 67 proc. respondent\u0173, \u012f terminuot\u0105j\u012f ind\u0117l\u012f jas pad\u0117jo 27 proc. respondent\u0173, laisvas l\u0117\u0161as per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173 investavo ma\u017eiau nei de\u0161imtadalis apklaust\u0173j\u0173. &nbsp; Pasak LBA prezident\u0117s ekonomist\u0117s dr. Eivil\u0117s \u010cipkut\u0117s, nors progresas finansinio ra\u0161tingumo srityje matomas, ta\u010diau dar yra kur stiebtis. &nbsp; \u201eNema\u017eos gyventoj\u0173 dalies \u017einios yra nepakankamos ir \u0161ias spragas b\u016btina i\u0161taisyti. Ne tik d\u0117l galimyb\u0117s geriau tvarkytis asmeninius finansus \u2013 bazin\u0117s \u017einios padeda atpa\u017einti situacij\u0105 ir apsisaugoti nuo pastaruoju metu labai suintensyv\u0117jusi\u0173 suk\u010di\u0173. Tam reikalingas vis\u0173: finans\u0173 \u012fstaig\u0173, vyriausybini\u0173 ir nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 susitelkimas. Esame tikri, kad pasiekti poky\u010di\u0173 galima tik valstyb\u0117je suk\u016brus finansinio ir skaitmeninio ra\u0161tingumo ugdymo strategij\u0105 bei j\u0105 nuosekliai \u012fgyvendinant\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 E. \u010cipkut\u0117. &nbsp; Akademin\u0117s bendruomen\u0117s atstovai pritaria min\u010diai, kad metas \u012f pad\u0117t\u012f pa\u017evelgti pla\u010diau \u2013 tiek analizuojant prie\u017eastis, tiek br\u0117\u017eiant ateities tikslus. &nbsp; \u201eToks l\u0117tas bendros situacijos ger\u0117jimas ir net geriausi pasiekti rezultatai \u2013 tik 60 proc. finans\u0173 valdymo ir taupymo srityje, suponuoja mint\u012f, kad jau neu\u017etenka pavieni\u0173 iniciatyv\u0173 keliant Lietuvos gyventoj\u0173 finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105. Pana\u0161u, kad reikalingi sprendimai jau valstyb\u0117s lygmenyje. Nors, mano nuomone, valstyb\u0117s strategija finansiniam ir skaitmeniniam ugdymui tur\u0117t\u0173 b\u016bti orientuota \u012f vis\u0173 gyventoj\u0173 grupi\u0173 ugdym\u0105, vis tik pagrindinis d\u0117mesys turi b\u016bti skirtas jaunimui. &nbsp; VILNIUS TECH jau daugiau nei 20 met\u0173 d\u0117stome asmenini\u0173 finans\u0173 valdym\u0105 Finans\u0173, Ekonomikos ir Vadybos programose. D\u017eiugina ir tai, kad pastaruoju metu \u0161is dalykas vis da\u017eniau \u012ftraukiamas ir \u012f techni\u0161k\u0173j\u0173 specialybi\u0173 studij\u0173 programas. Ta\u010diau finansinio ra\u0161tingumo, finansin\u0117s elgsenos ir finansinio intelekto ugdymas turi prasid\u0117ti \u017eymiai ankstesniame am\u017eiuje. Tai turi b\u016bti \u012ftraukta \u012f mokykl\u0173 programas\u201c, \u2013 teig\u0117 VILNIUS TECH Finans\u0173 in\u017einerijos studij\u0173 programos komiteto pirminink\u0117 doc. dr. Algita Mie\u010dinskien\u0117. &nbsp; <b><br \/>\nMok\u0117ti elgtis su pinigais \u2013 tarsi ra\u0161yti ir skaityti<br \/>\n<\/b> &nbsp; VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekan\u0117 prof. dr. Jelena Stankevi\u010dien\u0117 pa\u017eymi, kad, finansinis ra\u0161tingumas jau kelet\u0105 met\u0173 Pasaulio ekonomikos forumo yra minimas prie bazini\u0173 ra\u0161tingumo geb\u0117jim\u0173, toki\u0173 kaip mok\u0117jimas skaityti, ra\u0161yti ir skai\u010diuoti. \u201eFinansinis ra\u0161tingumas tampa ypatingai svarbus spar\u010dios finansini\u0173 technologij\u0173 pl\u0117tros am\u017eiuje. Finansinio intelekto bei finansinio ra\u0161tingumo ugdymas prasideda \u0161eimoje. Tod\u0117l kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 gal\u0117t\u0173 prisiimti atsakomyb\u0119 ir prad\u0117ti ugdyti kaip savo asmenin\u012f finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105, taip ir savo vaik\u0173, taip prisidedant prie Lietuvos socialin\u0117s ir ekonomin\u0117s gerov\u0117s\u201c, \u2013 akcentavo dekan\u0117. &nbsp; Anot specialist\u0173, pavieniai edukaciniai projektai bei t\u0119stin\u0117s iniciatyvos neabejotinai turi \u012ftakos indekso rodikliui. Ta\u010diau ry\u0161kesni poky\u010diai \u0161ioje srityje pra\u0161osi ilgesnio laiko ir didesnio ind\u0117lio. &nbsp; \u201eTyrimas ir jo rezultatai kelia dvejopus jausmus \u2013 viena vertus, rezultatai kukl\u016bs ir pa\u017eanga tikrai nedidel\u0117. Kita vertus, ilg\u0105 laik\u0105 \u0161ioje srityje ir nebuvo ry\u0161kesni\u0173 socialini\u0173 iniciatyv\u0173 \u2013 didesn\u012f d\u0117mes\u012f finansiniam ra\u0161tingumui stebime paskutinius 3\u20135 metus. Bet kokie mokslai u\u017etrunka, tad rezultat\u0105 ir ypa\u010d jo augimo krypt\u012f galime vertinti su doze optimizmo\u201c, \u2013 rezultatus komentavo sociologas Ignas Zokas, tyrim\u0105 atlikusios bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovas. &nbsp; \u0160altinis: lba.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Lietuvos gyventoj\u0173 \u017einios apie finansus ir j\u0173 valdym\u0105 vis dar yra nepakankamos, o progresas finansinio ra\u0161tingumo srityje \u2013 per l\u0117tas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5778","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5778","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5778"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5778\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5778"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5778"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5778"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}