Did\u017eioji dalis \u2013 net 74 proc. \u2013 lietuvi\u0173 tikina, kad skolintis jiems \u2013 g\u0117da, rodo skolinimosi internetu platformos \u201eVivus.lt\u201c u\u017esakymu atliktas reprezentatyvus \u0161alies gyventoj\u0173 tyrimas. Anot psicholog\u0173, kartais skolinimasis, ypa\u010d kai tai daroma svajonei \u012fgyvendinti, sujaukia jausmus, tad j\u0173 randasi visa skal\u0117: nuo g\u0117dos, baim\u0117s iki d\u017eiaugsmo ir euforijos, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai. \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausos duomenys rodo, kad did\u017eioji dalis lietuvi\u0173 (33 proc.) jau\u010dia g\u0117dos, nepatogumo jausm\u0105 skolindamiesi i\u0161 gimini\u0173. Dar beveik tre\u010ddalis \u2013 31 proc. \u2013 respondent\u0173 nurod\u0117 g\u0117d\u0105 jau\u010diantys skolindamiesi i\u0161 draug\u0173, o tik de\u0161imtadalis \u2013 i\u0161 finansini\u0173 institucij\u0173. Niekada nejau\u010diantys g\u0117dos ar nepatogumo jausmo skolindamiesi teig\u0117 tik 26 proc. apklaust\u0173j\u0173. Kad nejau\u010dia g\u0117dos skolindamiesi i\u0161 bet ko da\u017eniau nurod\u0117 vyresnio am\u017eiaus vyrai, gyvenantys kaimo vietov\u0117se. \u201eSkolindamiesi \u017emon\u0117s gali jausti ne tik g\u0117dos, bet ir kalt\u0117s, baim\u0117s, nerimo, pyk\u010dio, bej\u0117gi\u0161kumo jausm\u0105. Priklausomai nuo \u012fvairi\u0173 situacij\u0173, kam skolinamasi, gali kilti skirtingi jausmai, o kartais jie gali b\u016bti ir persipyn\u0119. Pavyzd\u017eiui, jei \u017emogus skolinasi b\u016bstui, jis gali jausti d\u017eiaugsm\u0105, nes \u012fgyvendina svajon\u0119, bet kartu ir nerim\u0105, baim\u0119, g\u0117d\u0105, nes savo tiksl\u0105 \u012fgyvendina padedamas kit\u0173, o ne pats\u201c, \u2013 pasakoja Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto (LSMU) Elgesio medicinos klinikos d\u0117stytoja, psicholog\u0117-psichoterapeut\u0117 Lina Bagdonavi\u010dien\u0117.
\nSvarbiausia \u2013 ai\u0161kus tikslas
\n<\/b> Anot \u201eVivus.lt\u201c vadov\u0117s Giedr\u0117s \u0160tuop\u0117s, neretam g\u0117da skolintis i\u0161 draug\u0173 ar gimini\u0173, nes \u017emogus jau\u010dia, kad artimasis daro jam paslaug\u0105. Nors pana\u0161us jausmas apima ir skolinantis i\u0161 finansini\u0173 institucij\u0173, tai vertinti reikt\u0173 kaip pirkimo proces\u0105. \u201eParduotuv\u0117je \u012fsigyjami reikalingi produktai ar daiktai, o skolinantis i\u0161 finansini\u0173 institucij\u0173 perkami pinigai \u2013 u\u017e juos sumokamos pal\u016bkanos. Vis d\u0117lto skolinantis, kaip ir perkant bet kokias prekes ar paslaugas, svarbiausia apgalvoti, \u012fvertinti situacij\u0105 ir pirkinio svarb\u0105, \u2013 sako G. \u0160tuop\u0117. \u2013 Labai svarbu sau s\u0105\u017einingai atsakyti, ar tikrai pirkinio reikia. Siekiant didesni\u0173 tiksl\u0173, skolinimasis da\u017enai gali b\u016bti vienas i\u0161 sprendim\u0173 siekiant suremontuoti sugedus\u012f automobil\u012f ir v\u0117l juo kiekvien\u0105 ryt\u0105 nuvykti \u012f darb\u0105 greitai, pakeliui nuve\u017eant vaikus \u012f mokykl\u0105 ar dar\u017eel\u012f, arba pakeisti i\u0161 rikiuot\u0117s i\u0161\u0117jusi\u0105 skalbimo ma\u0161in\u0105 ar \u0161aldytuv\u0105. Svarbiems poreikiams, \u012fvertinus savo galimybes, skolintis netur\u0117t\u0173 b\u016bti g\u0117da.\u201c Vertinant skolinimosi tikslus, apklausa parod\u0117, kad did\u017eiajai daliai \u2013 53 proc. \u2013 apklaust\u0173j\u0173 daugiausia nepatogumo sukelia skolinimasis maistui. Da\u017eniausiai tai \u2013 26-45 m. auk\u0161tesn\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys respondentai. Pusei apklaust\u0173j\u0173, da\u017eniausiai auk\u0161tesnes pajamas gaunantiesiems, nepatogu skolintis pramogoms, \u0161vent\u0117ms. G\u0117d\u0105 jau\u010diantys skolindamiesi r\u016bbams ir kelion\u0117ms nurod\u0117 po 37 proc. apklausos dalyvi\u0173. Da\u017eniausiai tai \u2013 moterys. Lietuviams ma\u017eiausiai g\u0117dinga skolintis automobilio i\u0161laidoms (16 proc.), buitinei technikai (14 proc.) ir sveikatos i\u0161laidoms (8 proc.), rodo tyrimo duomenys.
\nMa\u017eiau g\u0117da \u2013 i\u0161 finansini\u0173 institucij\u0173
\n<\/b> Ma\u017eiausiai g\u0117dos jausmo lietuviams sukelia skolinimasis i\u0161 finansini\u0173 institucij\u0173 \u2013 63 proc. apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad skolindamiesi i\u0161 bank\u0173, skolinimosi platform\u0173 nepatogumo jausmo patiria ma\u017eiausiai. Penktadalis \u2013 skolindamiesi i\u0161 gimini\u0173, o 17 proc. \u2013 i\u0161 draug\u0173. Anot psicholog\u0117s, da\u017enai g\u0117d\u0105 jau\u010diantys \u017emon\u0117s link\u0119 j\u0105 sl\u0117pti. Taip yra ir skolinantis, tod\u0117l daliai \u017emoni\u0173 lengviau pasiskolinti i\u0161 finansini\u0173 institucij\u0173 nei atskleisti tai, kad reikia pinig\u0173, artimiesiems. \u201eDaugelis nelink\u0119 kalb\u0117ti apie tai, kas jiems kelia g\u0117d\u0105. Tad jei \u017emogus jau\u010diasi nepatogiai skolindamasis pinig\u0173, jis gali net neu\u017esiminti apie tai artimajam. Tod\u0117l skolinimasis i\u0161 finansini\u0173 institucij\u0173 daliai \u017emoni\u0173 yra priimtinesnis \u2013 ma\u017eiau asmeni\u0161kumo, emocinio ry\u0161io, formalus bendravimas leid\u017eia \u017emogui dr\u0105siau pasiskolinti neatskleid\u017eiant gimin\u0117ms ar draugams fakto, kad \u0161iuo metu tr\u016bksta pinig\u0173 svarbiam daiktui\u201c, \u2013 atskleid\u017eia L.Bagdonavi\u010dien\u0117. Reprezentatyv\u0173 gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105 apie tai, kokie skolinimosi b\u016bdai ir tikslai kelia did\u017eiausi\u0105 g\u0117d\u0105 ir nepatogumo jausm\u0105, atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2021 m. liep\u0105, apklaususi 1005 Lietuvos gyventojus nuo 18 iki 75 met\u0173. \u0160altinis: 15min.lt
\n2021.10.26
\n<\/b> Did\u017eioji dalis \u2013 net 74 proc. \u2013 lietuvi\u0173 tikina, kad skolintis jiems \u2013 g\u0117da, rodo skolinimosi internetu platformos \u201eVivus.lt\u201c u\u017esakymu atliktas reprezentatyvus \u0161alies gyventoj\u0173 tyrimas. Anot psicholog\u0173, kartais skolinimasis, ypa\u010d kai tai daroma svajonei \u012fgyvendinti, sujaukia jausmus, tad j\u0173 randasi visa skal\u0117: nuo g\u0117dos, baim\u0117s iki d\u017eiaugsmo ir euforijos, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai. \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausos duomenys rodo, kad did\u017eioji dalis lietuvi\u0173 (33 proc.) jau\u010dia g\u0117dos, nepatogumo jausm\u0105 skolindamiesi i\u0161 gimini\u0173. Dar beveik tre\u010ddalis \u2013 31 proc. \u2013 respondent\u0173 nurod\u0117 g\u0117d\u0105 jau\u010diantys skolindamiesi i\u0161 draug\u0173, o tik de\u0161imtadalis \u2013 i\u0161 finansini\u0173 institucij\u0173. Niekada nejau\u010diantys g\u0117dos ar nepatogumo jausmo skolindamiesi teig\u0117 tik 26 proc. apklaust\u0173j\u0173. Kad nejau\u010dia g\u0117dos skolindamiesi i\u0161 bet ko da\u017eniau nurod\u0117 vyresnio am\u017eiaus vyrai, gyvenantys kaimo vietov\u0117se. \u201eSkolindamiesi \u017emon\u0117s gali jausti ne tik g\u0117dos, bet ir kalt\u0117s, baim\u0117s, nerimo, pyk\u010dio, bej\u0117gi\u0161kumo jausm\u0105. Priklausomai nuo \u012fvairi\u0173 situacij\u0173, kam skolinamasi, gali kilti skirtingi jausmai, o kartais jie gali b\u016bti ir persipyn\u0119. Pavyzd\u017eiui, jei \u017emogus skolinasi b\u016bstui, jis gali jausti d\u017eiaugsm\u0105, nes \u012fgyvendina svajon\u0119, bet kartu ir nerim\u0105, baim\u0119, g\u0117d\u0105, nes savo tiksl\u0105 \u012fgyvendina padedamas kit\u0173, o ne pats\u201c, \u2013 pasakoja Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto (LSMU) Elgesio medicinos klinikos d\u0117stytoja, psicholog\u0117-psichoterapeut\u0117 Lina Bagdonavi\u010dien\u0117.
\nSvarbiausia \u2013 ai\u0161kus tikslas
\n<\/b> Anot \u201eVivus.lt\u201c vadov\u0117s Giedr\u0117s \u0160tuop\u0117s, neretam g\u0117da skolintis i\u0161 draug\u0173 ar gimini\u0173, nes \u017emogus jau\u010dia, kad artimasis daro jam paslaug\u0105. Nors pana\u0161us jausmas apima ir skolinantis i\u0161 finansini\u0173 institucij\u0173, tai vertinti reikt\u0173 kaip pirkimo proces\u0105. \u201eParduotuv\u0117je \u012fsigyjami reikalingi produktai ar daiktai, o skolinantis i\u0161 finansini\u0173 institucij\u0173 perkami pinigai \u2013 u\u017e juos sumokamos pal\u016bkanos. Vis d\u0117lto skolinantis, kaip ir perkant bet kokias prekes ar paslaugas, svarbiausia apgalvoti, \u012fvertinti situacij\u0105 ir pirkinio svarb\u0105, \u2013 sako G. \u0160tuop\u0117. \u2013 Labai svarbu sau s\u0105\u017einingai atsakyti, ar tikrai pirkinio reikia. Siekiant didesni\u0173 tiksl\u0173, skolinimasis da\u017enai gali b\u016bti vienas i\u0161 sprendim\u0173 siekiant suremontuoti sugedus\u012f automobil\u012f ir v\u0117l juo kiekvien\u0105 ryt\u0105 nuvykti \u012f darb\u0105 greitai, pakeliui nuve\u017eant vaikus \u012f mokykl\u0105 ar dar\u017eel\u012f, arba pakeisti i\u0161 rikiuot\u0117s i\u0161\u0117jusi\u0105 skalbimo ma\u0161in\u0105 ar \u0161aldytuv\u0105. Svarbiems poreikiams, \u012fvertinus savo galimybes, skolintis netur\u0117t\u0173 b\u016bti g\u0117da.\u201c Vertinant skolinimosi tikslus, apklausa parod\u0117, kad did\u017eiajai daliai \u2013 53 proc. \u2013 apklaust\u0173j\u0173 daugiausia nepatogumo sukelia skolinimasis maistui. Da\u017eniausiai tai \u2013 26-45 m. auk\u0161tesn\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys respondentai. Pusei apklaust\u0173j\u0173, da\u017eniausiai auk\u0161tesnes pajamas gaunantiesiems, nepatogu skolintis pramogoms, \u0161vent\u0117ms. G\u0117d\u0105 jau\u010diantys skolindamiesi r\u016bbams ir kelion\u0117ms nurod\u0117 po 37 proc. apklausos dalyvi\u0173. Da\u017eniausiai tai \u2013 moterys. Lietuviams ma\u017eiausiai g\u0117dinga skolintis automobilio i\u0161laidoms (16 proc.), buitinei technikai (14 proc.) ir sveikatos i\u0161laidoms (8 proc.), rodo tyrimo duomenys.
\nMa\u017eiau g\u0117da \u2013 i\u0161 finansini\u0173 institucij\u0173
\n<\/b> Ma\u017eiausiai g\u0117dos jausmo lietuviams sukelia skolinimasis i\u0161 finansini\u0173 institucij\u0173 \u2013 63 proc. apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad skolindamiesi i\u0161 bank\u0173, skolinimosi platform\u0173 nepatogumo jausmo patiria ma\u017eiausiai. Penktadalis \u2013 skolindamiesi i\u0161 gimini\u0173, o 17 proc. \u2013 i\u0161 draug\u0173. Anot psicholog\u0117s, da\u017enai g\u0117d\u0105 jau\u010diantys \u017emon\u0117s link\u0119 j\u0105 sl\u0117pti. Taip yra ir skolinantis, tod\u0117l daliai \u017emoni\u0173 lengviau pasiskolinti i\u0161 finansini\u0173 institucij\u0173 nei atskleisti tai, kad reikia pinig\u0173, artimiesiems. \u201eDaugelis nelink\u0119 kalb\u0117ti apie tai, kas jiems kelia g\u0117d\u0105. Tad jei \u017emogus jau\u010diasi nepatogiai skolindamasis pinig\u0173, jis gali net neu\u017esiminti apie tai artimajam. Tod\u0117l skolinimasis i\u0161 finansini\u0173 institucij\u0173 daliai \u017emoni\u0173 yra priimtinesnis \u2013 ma\u017eiau asmeni\u0161kumo, emocinio ry\u0161io, formalus bendravimas leid\u017eia \u017emogui dr\u0105siau pasiskolinti neatskleid\u017eiant gimin\u0117ms ar draugams fakto, kad \u0161iuo metu tr\u016bksta pinig\u0173 svarbiam daiktui\u201c, \u2013 atskleid\u017eia L.Bagdonavi\u010dien\u0117. Reprezentatyv\u0173 gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105 apie tai, kokie skolinimosi b\u016bdai ir tikslai kelia did\u017eiausi\u0105 g\u0117d\u0105 ir nepatogumo jausm\u0105, atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2021 m. liep\u0105, apklaususi 1005 Lietuvos gyventojus nuo 18 iki 75 met\u0173. \u0160altinis: 15min.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Did\u017eioji dalis \u2013 net 74 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5765","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5765","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5765"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5765\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5765"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5765"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5765"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}