Lietuvoje daug\u0117ja gyventoj\u0173, kurie ne tik yra link\u0119 senatvei kaupti papildomai, bet ir investuoja \u012f savo i\u0161silavinim\u0105 ir sveikat\u0105, kad kuo ilgiau likt\u0173 darbingi ir gal\u0117t\u0173 dirbti sulauk\u0119 pensinio am\u017eiaus, atskleid\u0117 Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173\u0328 asociacijos (LGD\u012eA) u\u017esakymu bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktas visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimas. Asociacijos prane\u0161ime ra\u0161oma, kad naujausio tyrimo duomenimis, nekaupian\u010di\u0173 ir neketinan\u010di\u0173 kaupti per gyvyb\u0117s draudimu ma\u017e\u0117ja \u2014 \u0161iemet toki\u0173 buvo 63 proc. tarp apklaust\u0173j\u0173, o 2019 metais \u2014 66 proc. 77 proc. apsidraudusi\u0173j\u0173 gyvyb\u0117s draudimu \u0161iemet sak\u0117 manantys, kad gyvyb\u0117s draudimas u\u017etikrina didesn\u012f finansin\u012f saugum\u0105 nelaim\u0117s atveju ir didesnes pajamas senatv\u0117je, tuo tarpu prie\u0161 dvejus metus toki\u0173 buvo 69 proc. Apklausa atskleid\u0117, kad kaupiamojo gyvyb\u0117s draudimo paslauga da\u017eniau naudojasi vidutinio am\u017eiaus auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventojai, kuri\u0173 pajamos vir\u0161ija 500 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. \u201eNepaisant krizi\u0173 ir poky\u010di\u0173, gyventoj\u0173 pasitik\u0117jimas gyvyb\u0117s draudimu auga. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo rinka pirm\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 pusmet\u012f augo 7,1 proc. Gyvyb\u0117s draudimas, kaip savaranki\u0161ko kaupimo pensijai sistemos dalis, sudaro galimyb\u0119 gyventojams patiems taupyti ir papildomai kaupti pensijai, tai ypa\u010d aktualu vidutines ir ma\u017eesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurie n\u0117ra \u012fsigilin\u0119 \u012f savaranki\u0161ko investavimo subtilybes. Did\u017eioji dalis gyvyb\u0117s draudimo klient\u0173 yra vidutines ir ma\u017eesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai, kurie neturi speciali\u0173 investavimo \u017eini\u0173 ir didesn\u0117s investavimo praktikos, ta\u010diau supranta, kad I ir II pakopos pensij\u0173 pragyventi senatv\u0117je nepakaks. Skatinant juos kaupti papildomai, labai svarbi ir valstyb\u0117s paskata, taikant gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio lengvat\u0105 kaupiamojo gyvyb\u0117s draudimo \u012fmokoms\u201c, \u2014 sak\u0117 LGD\u012eA prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas. Tyrimas atskleid\u0117, kad, palyginti su 2019 metais, daug\u0117ja \u017emoni\u0173, kurie nurodo kitus savaranki\u0161ko kaupimo pensijai b\u016bdus tarp pagrindini\u0173 pragyvenimo i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 \u0161altini\u0173. 12 proc. gyventoj\u0173 kaip vien\u0105 i\u0161 numatyt\u0173 pajam\u0173 \u0161altini\u0173 pensijoje \u0161iemet nurod\u0117 III pensij\u0173 pakopoje sukauptas l\u0117\u0161as (2019 m. toki\u0173 buvo 9 proc.). Taip pat \u0161iek tiek daug\u0117jo gyventoj\u0173, kurie nurod\u0117 II pakopos pensij\u0173 fonduose sukauptas l\u0117\u0161as: 2019 m. toki\u0173 buvo 54 proc., o \u0161iemet \u2014 55 proc. Nors valstyb\u0117s paskata taikoma ir papildomoms \u012fmokoms \u012f II pakopos pensij\u0173 fondus, LGD\u012eA duomenimis, tokias \u012fmokas papildomai kaupti renkasi retas gyventojas. Pagrindin\u0117s to prie\u017eastys, A. Bak\u0161insko manymu, yra da\u017enai kaitaliojama kaupimo pensijai sistema, paskat\u0173 savaranki\u0161kai kaupti ma\u017einimas ir disponavimo sukauptais pinigais ribojimai, palyginti su III pensij\u0173 pakopoje sukauptomis l\u0117\u0161omis. Tam tikra dalis gyventoj\u0173 nesinaudoja n\u0117 viena papildoma kaupimo galimybe. Kaip ir 2019 metais, did\u017eioji dalis gyventoj\u0173 kaip pagrindin\u0119 to prie\u017east\u012f nurod\u0117 l\u0117\u0161\u0173 stok\u0105. Palyginti su 2010 metais, toki\u0173 gyventoj\u0173 taip pat padaug\u0117jo: 2019 metais d\u0117l l\u0117\u0161\u0173 stokos papildomai nekaup\u0117 28 proc. gyventoj\u0173, o \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117j\u012f toki\u0173 jau buvo 33 proc. Da\u017eniau neturintys pakankamai pinig\u0173 nurod\u0117 respondentai, kuri\u0173 m\u0117nesin\u0117s pajamos nevir\u0161ija 700 eur\u0173. Tyrimas taip pat atskleid\u0117, kad, palyginti su 2019 metais, pastebimai padaug\u0117jo gyventoj\u0173, kurie investuoja \u012f savo sveikat\u0105 ir i\u0161silavinim\u0105, nes ketina ir i\u0161\u0117j\u0119 \u012f pensij\u0105 likti darbo rinkoje. Prie\u0161 dvejus metus toki\u0173 buvo 4 proc., tuo tarpu \u0161iemet \u2014 jau 8 proc. Tyrimo metu apklausti 1009 respondentai nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus visoje \u0161alies teritorijoje. Apklaus\u0105 2021 m. rugs\u0117jo 17\u201326 dienomis Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos u\u017esakymu atliko rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 kompanija \u201eSpinter tyrimai\u201c. \u0160altinis: lrt.lt
\n2021.10.29
\n<\/b> Lietuvoje daug\u0117ja gyventoj\u0173, kurie ne tik yra link\u0119 senatvei kaupti papildomai, bet ir investuoja \u012f savo i\u0161silavinim\u0105 ir sveikat\u0105, kad kuo ilgiau likt\u0173 darbingi ir gal\u0117t\u0173 dirbti sulauk\u0119 pensinio am\u017eiaus, atskleid\u0117 Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173\u0328 asociacijos (LGD\u012eA) u\u017esakymu bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktas visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimas. Asociacijos prane\u0161ime ra\u0161oma, kad naujausio tyrimo duomenimis, nekaupian\u010di\u0173 ir neketinan\u010di\u0173 kaupti per gyvyb\u0117s draudimu ma\u017e\u0117ja \u2014 \u0161iemet toki\u0173 buvo 63 proc. tarp apklaust\u0173j\u0173, o 2019 metais \u2014 66 proc. 77 proc. apsidraudusi\u0173j\u0173 gyvyb\u0117s draudimu \u0161iemet sak\u0117 manantys, kad gyvyb\u0117s draudimas u\u017etikrina didesn\u012f finansin\u012f saugum\u0105 nelaim\u0117s atveju ir didesnes pajamas senatv\u0117je, tuo tarpu prie\u0161 dvejus metus toki\u0173 buvo 69 proc. Apklausa atskleid\u0117, kad kaupiamojo gyvyb\u0117s draudimo paslauga da\u017eniau naudojasi vidutinio am\u017eiaus auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventojai, kuri\u0173 pajamos vir\u0161ija 500 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. \u201eNepaisant krizi\u0173 ir poky\u010di\u0173, gyventoj\u0173 pasitik\u0117jimas gyvyb\u0117s draudimu auga. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo rinka pirm\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 pusmet\u012f augo 7,1 proc. Gyvyb\u0117s draudimas, kaip savaranki\u0161ko kaupimo pensijai sistemos dalis, sudaro galimyb\u0119 gyventojams patiems taupyti ir papildomai kaupti pensijai, tai ypa\u010d aktualu vidutines ir ma\u017eesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurie n\u0117ra \u012fsigilin\u0119 \u012f savaranki\u0161ko investavimo subtilybes. Did\u017eioji dalis gyvyb\u0117s draudimo klient\u0173 yra vidutines ir ma\u017eesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai, kurie neturi speciali\u0173 investavimo \u017eini\u0173 ir didesn\u0117s investavimo praktikos, ta\u010diau supranta, kad I ir II pakopos pensij\u0173 pragyventi senatv\u0117je nepakaks. Skatinant juos kaupti papildomai, labai svarbi ir valstyb\u0117s paskata, taikant gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio lengvat\u0105 kaupiamojo gyvyb\u0117s draudimo \u012fmokoms\u201c, \u2014 sak\u0117 LGD\u012eA prezidentas Art\u016bras Bak\u0161inskas. Tyrimas atskleid\u0117, kad, palyginti su 2019 metais, daug\u0117ja \u017emoni\u0173, kurie nurodo kitus savaranki\u0161ko kaupimo pensijai b\u016bdus tarp pagrindini\u0173 pragyvenimo i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 \u0161altini\u0173. 12 proc. gyventoj\u0173 kaip vien\u0105 i\u0161 numatyt\u0173 pajam\u0173 \u0161altini\u0173 pensijoje \u0161iemet nurod\u0117 III pensij\u0173 pakopoje sukauptas l\u0117\u0161as (2019 m. toki\u0173 buvo 9 proc.). Taip pat \u0161iek tiek daug\u0117jo gyventoj\u0173, kurie nurod\u0117 II pakopos pensij\u0173 fonduose sukauptas l\u0117\u0161as: 2019 m. toki\u0173 buvo 54 proc., o \u0161iemet \u2014 55 proc. Nors valstyb\u0117s paskata taikoma ir papildomoms \u012fmokoms \u012f II pakopos pensij\u0173 fondus, LGD\u012eA duomenimis, tokias \u012fmokas papildomai kaupti renkasi retas gyventojas. Pagrindin\u0117s to prie\u017eastys, A. Bak\u0161insko manymu, yra da\u017enai kaitaliojama kaupimo pensijai sistema, paskat\u0173 savaranki\u0161kai kaupti ma\u017einimas ir disponavimo sukauptais pinigais ribojimai, palyginti su III pensij\u0173 pakopoje sukauptomis l\u0117\u0161omis. Tam tikra dalis gyventoj\u0173 nesinaudoja n\u0117 viena papildoma kaupimo galimybe. Kaip ir 2019 metais, did\u017eioji dalis gyventoj\u0173 kaip pagrindin\u0119 to prie\u017east\u012f nurod\u0117 l\u0117\u0161\u0173 stok\u0105. Palyginti su 2010 metais, toki\u0173 gyventoj\u0173 taip pat padaug\u0117jo: 2019 metais d\u0117l l\u0117\u0161\u0173 stokos papildomai nekaup\u0117 28 proc. gyventoj\u0173, o \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117j\u012f toki\u0173 jau buvo 33 proc. Da\u017eniau neturintys pakankamai pinig\u0173 nurod\u0117 respondentai, kuri\u0173 m\u0117nesin\u0117s pajamos nevir\u0161ija 700 eur\u0173. Tyrimas taip pat atskleid\u0117, kad, palyginti su 2019 metais, pastebimai padaug\u0117jo gyventoj\u0173, kurie investuoja \u012f savo sveikat\u0105 ir i\u0161silavinim\u0105, nes ketina ir i\u0161\u0117j\u0119 \u012f pensij\u0105 likti darbo rinkoje. Prie\u0161 dvejus metus toki\u0173 buvo 4 proc., tuo tarpu \u0161iemet \u2014 jau 8 proc. Tyrimo metu apklausti 1009 respondentai nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus visoje \u0161alies teritorijoje. Apklaus\u0105 2021 m. rugs\u0117jo 17\u201326 dienomis Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos u\u017esakymu atliko rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 kompanija \u201eSpinter tyrimai\u201c. \u0160altinis: lrt.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lietuvoje daug\u0117ja gyventoj\u0173, kurie ne tik yra link\u0119 senatvei kaupti papildomai, bet ir investuoja \u012f savo i\u0161silavinim\u0105 ir sveikat\u0105, kad kuo ilgiau likt\u0173 darbingi ir gal\u0117t\u0173 dirbti sulauk\u0119 pensinio am\u017eiaus, atskleid\u0117 Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173\u0328 asociacijos (LGD\u012eA) u\u017esakymu bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktas visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5764","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5764","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5764"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5764\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5764"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5764"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5764"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}