Pasaul\u012f ap\u0117musi koronaviruso pandemija paskatino per\u017evelgti gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 naudojimo \u012fpro\u010dius. Nors grynieji pinigai Lietuvoje i\u0161lieka ypa\u010d m\u0117gstami, ta\u010diau daugiau kaip tre\u010ddalis \u0161alies gyventoj\u0173 d\u0117l pandemijos juos \u0117m\u0117 naudoti re\u010diau, atskleid\u0117 reprezentatyvi \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausa. Medicinos banko inicijuotos apklausos duomenimis, 53 proc. apklausos dalyvi\u0173 patikino, kad j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f gryn\u0173j\u0173 naudojim\u0105 nepasikeit\u0117: banknotus bei monetas atsiskaitymui naudoja arba taip pat da\u017enai, arba taip pat retai. Ta\u010diau 35 proc. pandemijos metu grynuosius \u0117m\u0117 naudoti re\u010diau. I\u0161 j\u0173 19 proc. \u2013 \u0161iek tiek re\u010diau, o 16 proc. \u2013 \u017eymiai re\u010diau negu anks\u010diau. \u201eJei pandemija privert\u0117 i\u0161 esm\u0117s pakeisti, atrodyt\u0173, nepajudinamus dalykus m\u016bs\u0173 gyvenime, pradedant gerokai ma\u017eesniu mobilumu ir technologij\u0173 \u012fsigal\u0117jimu, tai grynieji pademonstravo tikrai didel\u012f atsparum\u0105 esminiams poky\u010diams. Tre\u010ddalis Lietuvos gyventoj\u0173 yra i\u0161ties reik\u0161minga populiacijos dalis, bet to tikrai nepakanka, kad grynieji u\u017eleist\u0173 viet\u0105 elektroniniams pinigams\u201c, \u2013 sako Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Iva\u0161ka. Apklausos duomenimis, 8 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 pripa\u017eino, kad pandemijos metu grynuosius kaip tik prad\u0117jo naudoti da\u017eniau, i\u0161 j\u0173 5 proc. \u017eymiai ir 3 proc. \u0161iek tiek da\u017eniau. Dar 4 proc. respondent\u0173 negal\u0117jo pasakyti, kaip ir ar keit\u0117 gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 naudojim\u0105. Tai, kad COVID-19 pandemijos metu gryn\u0173j\u0173 atsiskaitymams reik\u0117jo ma\u017eiau, bir\u017eel\u012f pasteb\u0117jo ir Europos centrinio banko pareig\u016bnai. Tuomet skelbta, kad euro zonoje centrini\u0173 ir komercini\u0173 bank\u0173 banknot\u0173 apyvarta per metus suma\u017e\u0117jo apie 20-25 proc., o 2020 met\u0173 viduryje net apie 40 proc., gyventoj\u0173 grynaisiais naudojosi re\u010diau. Pasak J. Iva\u0161kos, galimybi\u0173 leisti grynuosius pandemijos metu suma\u017e\u0117jo d\u0117l visi\u0161kai objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: karantin\u0173 metu neveik\u0117 tie verslai ar buvo negalimos veiklos, u\u017e kurias ypa\u010d da\u017enai atsiskaitoma grynaisiais. \u201eTai ir neb\u016btin\u0173j\u0173 preki\u0173, ma\u017eos parduotuv\u0117s, gro\u017eio ir sveikatingumo paslaugos, kelion\u0117s, pramogos. Tiesiog buvo pakankamai ilgi laikotarpiai, kai tam tikros prek\u0117s ar paslaugos buvo visi\u0161kai nepasiekiamos. Ta\u010diau reikia pripa\u017einti ir kit\u0105 fakt\u0105: net tokioje situacijoje grynieji liko karaliauti rinkoje. Klausimas, kur tie banknotai buvo pad\u0117ti\u201c, \u2013 pastebi Julius Iva\u0161ka. Pandemijos metu euro banknot\u0173 paklausa toliau augo: apytiksliai 190 mlrd. eur\u0173 nuo 2020 met\u0173 kovo iki 2021 met\u0173 gegu\u017e\u0117s. Dar daugiau, euro banknot\u0173 paklausa akivaizd\u017eiai koreliavo su visuotiniais \u0161ali\u0173 u\u017esidarymais karantinui (angl. lockdown). Europos centrinio banko vertinimu, pernai pavasar\u012f buvo i\u0161leista apytiksliai 4 proc. daugiau euro banknot\u0173, palyginti su paskutini\u0173j\u0173 penkeri\u0173 met\u0173 vidurkiu. Kita u\u017esidarym\u0173 banga euro banknot\u0173 paklaus\u0105 i\u0161augino dar smarkiau \u2013 iki 8 proc. 2020-\u0173j\u0173 pabaigoje. Anot J. Iva\u0161kos, net ir toks paradoksas gali b\u016bti argumentuotai paai\u0161kinamas. \u201eVisuotinis netikrumas ir abejon\u0117s d\u0117l ateities ver\u010dia gyventojus atsigr\u0119\u017eti \u012f tai, kas yra ap\u010diuopiama. Be kita ko, grynieji pinigai yra likvid\u017eiausia \u012fmanoma turto r\u016b\u0161is, tod\u0117l netur\u0117t\u0173 kelti didel\u0117s nuostabos, kad j\u0173 tur\u0117jimas ir, labai tik\u0117tina, kaupimas, v\u0117l tapo svarbus. Gyventoj\u0173 ind\u0117liai pandemijos metu i\u0161augo ir s\u0105skaitose, ta\u010diau labai pana\u0161u, kad buvo papildytos ir \u201ekojin\u0117s\u201c namuose. V\u0117liausiai jas i\u0161purtys skurd\u017eiau gyvenantieji, kurie be pandemijos \u0161iuo metu patiria ir ypa\u010d didel\u012f infliacijos bei brangstan\u010di\u0173 energetini\u0173 i\u0161tekli\u0173 spaudim\u0105\u201c, \u2013 teigia Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Iva\u0161ka. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje 2015\u20132019 metais eur\u0173 banknot\u0173 kiekis apyvartoje did\u0117jo vidutini\u0161kai 21 proc. kasmet, o 2020 metais metinis augimo tempas pasiek\u0117 30 proc.: met\u0173 pabaigoje apyvartoje esan\u010di\u0173 banknot\u0173 vert\u0117 sudar\u0117 5,7 mlrd. eur\u0173. \u201eSpinter tyrimai\u201c Lietuvos gyventoj\u0173 reprezentatyvi\u0105 apklaus\u0105 apie gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 naudojim\u0105 atliko gegu\u017e\u0117s 18-28 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1010 Lietuvos gyventoj\u0173, kuri\u0173 am\u017eius 18-75 metai. \u0160altinis: delfi.lt
\n2021.11.01
\n<\/b> Pasaul\u012f ap\u0117musi koronaviruso pandemija paskatino per\u017evelgti gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 naudojimo \u012fpro\u010dius. Nors grynieji pinigai Lietuvoje i\u0161lieka ypa\u010d m\u0117gstami, ta\u010diau daugiau kaip tre\u010ddalis \u0161alies gyventoj\u0173 d\u0117l pandemijos juos \u0117m\u0117 naudoti re\u010diau, atskleid\u0117 reprezentatyvi \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausa. Medicinos banko inicijuotos apklausos duomenimis, 53 proc. apklausos dalyvi\u0173 patikino, kad j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f gryn\u0173j\u0173 naudojim\u0105 nepasikeit\u0117: banknotus bei monetas atsiskaitymui naudoja arba taip pat da\u017enai, arba taip pat retai. Ta\u010diau 35 proc. pandemijos metu grynuosius \u0117m\u0117 naudoti re\u010diau. I\u0161 j\u0173 19 proc. \u2013 \u0161iek tiek re\u010diau, o 16 proc. \u2013 \u017eymiai re\u010diau negu anks\u010diau. \u201eJei pandemija privert\u0117 i\u0161 esm\u0117s pakeisti, atrodyt\u0173, nepajudinamus dalykus m\u016bs\u0173 gyvenime, pradedant gerokai ma\u017eesniu mobilumu ir technologij\u0173 \u012fsigal\u0117jimu, tai grynieji pademonstravo tikrai didel\u012f atsparum\u0105 esminiams poky\u010diams. Tre\u010ddalis Lietuvos gyventoj\u0173 yra i\u0161ties reik\u0161minga populiacijos dalis, bet to tikrai nepakanka, kad grynieji u\u017eleist\u0173 viet\u0105 elektroniniams pinigams\u201c, \u2013 sako Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Iva\u0161ka. Apklausos duomenimis, 8 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 pripa\u017eino, kad pandemijos metu grynuosius kaip tik prad\u0117jo naudoti da\u017eniau, i\u0161 j\u0173 5 proc. \u017eymiai ir 3 proc. \u0161iek tiek da\u017eniau. Dar 4 proc. respondent\u0173 negal\u0117jo pasakyti, kaip ir ar keit\u0117 gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 naudojim\u0105. Tai, kad COVID-19 pandemijos metu gryn\u0173j\u0173 atsiskaitymams reik\u0117jo ma\u017eiau, bir\u017eel\u012f pasteb\u0117jo ir Europos centrinio banko pareig\u016bnai. Tuomet skelbta, kad euro zonoje centrini\u0173 ir komercini\u0173 bank\u0173 banknot\u0173 apyvarta per metus suma\u017e\u0117jo apie 20-25 proc., o 2020 met\u0173 viduryje net apie 40 proc., gyventoj\u0173 grynaisiais naudojosi re\u010diau. Pasak J. Iva\u0161kos, galimybi\u0173 leisti grynuosius pandemijos metu suma\u017e\u0117jo d\u0117l visi\u0161kai objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: karantin\u0173 metu neveik\u0117 tie verslai ar buvo negalimos veiklos, u\u017e kurias ypa\u010d da\u017enai atsiskaitoma grynaisiais. \u201eTai ir neb\u016btin\u0173j\u0173 preki\u0173, ma\u017eos parduotuv\u0117s, gro\u017eio ir sveikatingumo paslaugos, kelion\u0117s, pramogos. Tiesiog buvo pakankamai ilgi laikotarpiai, kai tam tikros prek\u0117s ar paslaugos buvo visi\u0161kai nepasiekiamos. Ta\u010diau reikia pripa\u017einti ir kit\u0105 fakt\u0105: net tokioje situacijoje grynieji liko karaliauti rinkoje. Klausimas, kur tie banknotai buvo pad\u0117ti\u201c, \u2013 pastebi Julius Iva\u0161ka. Pandemijos metu euro banknot\u0173 paklausa toliau augo: apytiksliai 190 mlrd. eur\u0173 nuo 2020 met\u0173 kovo iki 2021 met\u0173 gegu\u017e\u0117s. Dar daugiau, euro banknot\u0173 paklausa akivaizd\u017eiai koreliavo su visuotiniais \u0161ali\u0173 u\u017esidarymais karantinui (angl. lockdown). Europos centrinio banko vertinimu, pernai pavasar\u012f buvo i\u0161leista apytiksliai 4 proc. daugiau euro banknot\u0173, palyginti su paskutini\u0173j\u0173 penkeri\u0173 met\u0173 vidurkiu. Kita u\u017esidarym\u0173 banga euro banknot\u0173 paklaus\u0105 i\u0161augino dar smarkiau \u2013 iki 8 proc. 2020-\u0173j\u0173 pabaigoje. Anot J. Iva\u0161kos, net ir toks paradoksas gali b\u016bti argumentuotai paai\u0161kinamas. \u201eVisuotinis netikrumas ir abejon\u0117s d\u0117l ateities ver\u010dia gyventojus atsigr\u0119\u017eti \u012f tai, kas yra ap\u010diuopiama. Be kita ko, grynieji pinigai yra likvid\u017eiausia \u012fmanoma turto r\u016b\u0161is, tod\u0117l netur\u0117t\u0173 kelti didel\u0117s nuostabos, kad j\u0173 tur\u0117jimas ir, labai tik\u0117tina, kaupimas, v\u0117l tapo svarbus. Gyventoj\u0173 ind\u0117liai pandemijos metu i\u0161augo ir s\u0105skaitose, ta\u010diau labai pana\u0161u, kad buvo papildytos ir \u201ekojin\u0117s\u201c namuose. V\u0117liausiai jas i\u0161purtys skurd\u017eiau gyvenantieji, kurie be pandemijos \u0161iuo metu patiria ir ypa\u010d didel\u012f infliacijos bei brangstan\u010di\u0173 energetini\u0173 i\u0161tekli\u0173 spaudim\u0105\u201c, \u2013 teigia Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Iva\u0161ka. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje 2015\u20132019 metais eur\u0173 banknot\u0173 kiekis apyvartoje did\u0117jo vidutini\u0161kai 21 proc. kasmet, o 2020 metais metinis augimo tempas pasiek\u0117 30 proc.: met\u0173 pabaigoje apyvartoje esan\u010di\u0173 banknot\u0173 vert\u0117 sudar\u0117 5,7 mlrd. eur\u0173. \u201eSpinter tyrimai\u201c Lietuvos gyventoj\u0173 reprezentatyvi\u0105 apklaus\u0105 apie gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 naudojim\u0105 atliko gegu\u017e\u0117s 18-28 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1010 Lietuvos gyventoj\u0173, kuri\u0173 am\u017eius 18-75 metai. \u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pasaul\u012f ap\u0117musi koronaviruso pandemija paskatino per\u017evelgti gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 naudojimo \u012fpro\u010dius.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5762","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5762","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5762"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5762\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5762"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5762"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5762"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}