{"id":5758,"date":"2021-11-09T00:00:00","date_gmt":"2021-11-08T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/tyrimas-gyventoju-susidurimai-su-sukciais-tapo-ir-daznesni-ir-brangesni\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:07","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:07","slug":"tyrimas-gyventoju-susidurimai-su-sukciais-tapo-ir-daznesni-ir-brangesni","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/tyrimas-gyventoju-susidurimai-su-sukciais-tapo-ir-daznesni-ir-brangesni\/","title":{"rendered":"Tyrimas: gyventoj\u0173 susid\u016brimai su suk\u010diais tapo ir da\u017enesni, ir brangesni"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Daugiau nei pus\u0117 (56 proc.) \u0161alies gyventoj\u0173 sako, kad jiems arba j\u0173 artimiesiems \u0161iais metais teko susidurti su telefoniniais ar elektroniniais suk\u010diais, atskleid\u017eia \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atliktas gyventoj\u0173 tyrimas. Palyginus su 2019 m., suk\u010di\u0173 atakas patyrusi\u0173 gyventoj\u0173 skai\u010dius i\u0161augo 8 procentiniais punktais. 1 i\u0161 6 susid\u016brim\u0173 su suk\u010diais gyventojams baigiasi finansiniais nuostoliais, rodo \u0161i\u0173 met\u0173 tyrimo duomenys. &nbsp; <img decoding=\"async\" align=\"middle\" width=\"550\" style=\"width: 550px\" src=\"https:\/\/blog.swedbank.lt\/sites\/default\/files\/inline-images\/SWD_susidurimas%20su%20sukciais-01.png\"> &nbsp; \u201eGyventoj\u0173 susid\u016brimai su suk\u010diais tampa vis brangesni \u2013 per dvejus metus padaug\u0117jo didesn\u0119 finansin\u0119 \u017eal\u0105 patirian\u010di\u0173 suk\u010di\u0173 auk\u0173. Gyventojai pripa\u017e\u012fsta, kad da\u017eniausiai pinigus praranda apsipirk\u0119 fiktyviose elektronin\u0117se parduotuv\u0117se, per neapdairum\u0105 atskleid\u0119 savo el. bankininkyst\u0117s duomenis, taip pat patvirtindami suk\u010di\u0173 atsi\u0173stus mok\u0117jimo pavedimus ar susivilioj\u0119 fiktyviais investavimo pasi\u016blymais\u201c, \u2212 komentuoja J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117, \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. &nbsp; Remiantis tyrimo rezultatais, ketvirtadalis su suk\u010diais susid\u016brusi\u0173 ir finansi\u0161kai nukent\u0117jusi\u0173 gyventoj\u0173 sako, kad j\u0173 patirta \u017eala siek\u0117 nuo 51 iki 100 eur\u0173. Tokio dyd\u017eio nuostolius patyrusi\u0173 gyventoj\u0173 \u0161\u012fmet net 12 procentini\u0173 punkt\u0173 daugiau nei 2019 metais. &nbsp; Padaug\u0117jo ir gyventoj\u0173, patyrusi\u0173 didesni\u0173, 101\u2013500 eur\u0173 siekusi\u0173 nuostoli\u0173. J\u0173 \u0161\u012fmet 23 proc. arba 5 procentiniais punktais daugiau nei prie\u0161 dvejus metus. Didesnes nei 3 t\u016bkst. eur\u0173 sumas d\u0117l suk\u010diavimo sako prarad\u0119 11 proc. nukent\u0117jusi\u0173j\u0173, tai yra 7 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais. &nbsp; Policijos departamento atstovas Ram\u016bnas Matonis pa\u017eymi, kad i\u0161augusiems gyventoj\u0173 nuostoliams \u012ftakos gali tur\u0117ti ir tai, jog gyventojai da\u017eniau susid\u016br\u0117 su \u201ebrangesn\u0117mis\u201c suk\u010diavimo schemomis, pavyzd\u017eiui, fiktyviais raginimais pelningai investuoti. Be to, d\u0117l pandemijos i\u0161augus elektroninei prekybai suk\u010diai keliasi \u012f elektronin\u0119 erdv\u0119 ir steigia netikras el. parduotuves. &nbsp; Pasak R. Matonio, policija kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f pradeda ma\u017edaug 200 ikiteismini\u0173 tyrim\u0173 d\u0117l \u012fvairi\u0173 suk\u010diavim\u0173 form\u0173 ir b\u016bd\u0173. Apie 40 proc. j\u0173 pareig\u016bnams pavyksta i\u0161ai\u0161kinti. &nbsp; <b><br \/>\nPrisistato finansini\u0173 institucij\u0173 ar policijos atstovais<br \/>\n<\/b> &nbsp; Nors telefoniniai skambu\u010diai i\u0161lieka pagrindiniu suk\u010diavimo metodu, su kuriuo sako susid\u016br\u0119 80 proc. respondent\u0173, ir toliau pastebimai auga skai\u010dius gyventoj\u0173, su suk\u010diavimu susidurian\u010di\u0173 virtualioje erdv\u0117je. &nbsp; \u201eKaip rodo tyrimas, beveik kas antras \u0161\u012fmet su suk\u010diais susid\u016br\u0119s gyventojas yra gav\u0119s apgauling\u0173 el. lai\u0161k\u0173, tai yra 7 procentiniais punktais daugiau nei 2019 m. ir net 22 procentiniais punktais daugiau nei prie\u0161 penkerius metus. Fiksuojamas ir su suk\u010diais socialiniuose tinkluose susid\u016brusi\u0173 gyventoj\u0173 skai\u010diaus augimas, taip pat i\u0161augo su fiktyvia elektronine prekyba susid\u016brusi\u0173 gyventoj\u0173 dalis\u201c, \u2013 vardija \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Ant suk\u010di\u0173 kabliuko u\u017ekimbama ir gavus SMS \u017einu\u010di\u0173 su, pavyzd\u017eiui, netikra informacija apie \u012ftartin\u0105 veikl\u0105 asmens s\u0105skaitoje arba fiktyvia nuoroda, pra\u0161ant atnaujinti savo \u201eSmart-ID\u201c. Pana\u0161i\u0173 \u017einu\u010di\u0173 sako sulauk\u0119 43 proc. susid\u016brusi\u0173 su suk\u010diais respondent\u0173. &nbsp; Kaip pastebi R. Matonis, schemos, kada prisistatoma policijos pareig\u016bnais ar giminai\u010diais ir pra\u0161oma padengti \u017eal\u0105, kuri\u0105, neva, padar\u0117 artimieji, gyventojams jau yra pakankamai atpa\u017e\u012fstamos. Tod\u0117l siekdami sukurti netik\u0117tumo faktori\u0173 ir psichologi\u0161kai paveikti gyventojus, suk\u010diai vis da\u017eniau prisistato finans\u0173 institucij\u0173, mokes\u010di\u0173 inspekcijos, speciali\u0173j\u0173 tyrim\u0173 tarnybos darbuotojais. &nbsp; \u201eFinansiniai klausimai yra labai jautr\u016bs, tad nat\u016bralu, kad i\u0161gird\u0119s informacij\u0105 apie, pavyzd\u017eiui, neteis\u0117tas pinig\u0173 operacijas savo s\u0105skaitoje, da\u017enas gyventojas patiria \u0161ok\u0105. Suk\u010diai dar labiau didina spaudim\u0105, ragindami kuo grei\u010diau priimti spendim\u0105 d\u0117l susidariusios situacijos, bendrauja \u012ftaigiai, si\u016blosi pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti problem\u0105. Taip siekiama i\u0161gauti asmeninius el. bankininkyst\u0117s duomenis arba priversti patvirtinti jau suformuotus mok\u0117jimus\u201c, \u2013 kalba R. Matonis. &nbsp; <b><br \/>\nGyventojai jau\u010diasi labiau pa\u017eeid\u017eiami<\/b> &nbsp; Kaip pastebi J. Cvilikien\u0117, augantys suk\u010diavimo mastai ver\u010dia gyventojus dom\u0117tis prevencija nuo suk\u010di\u0173, skatina juos atsargiau elgtis su asmenine informacija ir duomenimis. &nbsp; \u201eGyventoj\u0173 pastangos imtis prevencini\u0173 veiksm\u0173 nuolat auga. Dalis gyventoj\u0173 tai daro sekdami informacij\u0105 \u017einiasklaidoje bei aptardami j\u0105 su artimaisiais, kiti imasi aktyvesni\u0173 veiksm\u0173 ir atid\u017eiau r\u016bpinasi informacija, kuri\u0105 talpina socialiniuose tinkluose, taip pat r\u016bpinasi savo el. \u012frengini\u0173 saugumu\u201c, \u2013 pastebi J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Remiantis tyrimo duomenimis, daugiau nei 60 proc. gyventoj\u0173 nurodo atkreipiantys d\u0117mes\u012f \u012f informacij\u0105 apie suk\u010diavimo atvejus bei prevencij\u0105 \u017einiasklaidoje, apie 50 proc. nurodo besistengiantys nevie\u0161inti asmenin\u0117s informacijos socialiniuose tinkluose. Tai yra, atitinkamai, 15 ir 17 procentini\u0173 punkt\u0173 daugiau, nei gyventojai nurod\u0117 2019-aisiais. &nbsp; Pasak \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117s, per paskutinius dvejus metus iki 31 proc. i\u0161augo gyventoj\u0173, naudojan\u010di\u0173 legali\u0105 programin\u0119 \u012frang\u0105 ir antivirusines programas, dalis. Taip pat pastebimai \u016bgtel\u0117jo nuolat savo slapta\u017eod\u017eius kei\u010dian\u010di\u0173 gyventoj\u0173 dalis. &nbsp; \u201eVis d\u0117lto, nors gyventojai imasi daugiau \u012fvairi\u0173 apgaul\u0117s prevencijos priemoni\u0173, jie jau\u010diasi labiau pa\u017eeid\u017eiami. Tyrimas atskleid\u0117, kad net 72 proc. apklaust\u0173j\u0173 jau\u010diasi nesaug\u016bs ir mano, kad suk\u010di\u0173 aukomis gali tapti kiekvienas. Prie\u0161 dvejus metus taip teigian\u010di\u0173 respondent\u0173 buvo gerokai ma\u017eiau \u2212 47 proc.\u201c, \u2212 atkreipia d\u0117mes\u012f J. Cvilikien\u0117. &nbsp; \u0160altinis: blog.swedbank.lt <b><br \/>\n2021.11.09<br \/>\n<\/b> &nbsp; Daugiau nei pus\u0117 (56 proc.) \u0161alies gyventoj\u0173 sako, kad jiems arba j\u0173 artimiesiems \u0161iais metais teko susidurti su telefoniniais ar elektroniniais suk\u010diais, atskleid\u017eia \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atliktas gyventoj\u0173 tyrimas. Palyginus su 2019 m., suk\u010di\u0173 atakas patyrusi\u0173 gyventoj\u0173 skai\u010dius i\u0161augo 8 procentiniais punktais. 1 i\u0161 6 susid\u016brim\u0173 su suk\u010diais gyventojams baigiasi finansiniais nuostoliais, rodo \u0161i\u0173 met\u0173 tyrimo duomenys. &nbsp; <img decoding=\"async\" align=\"middle\" width=\"550\" style=\"width: 550px\" src=\"https:\/\/blog.swedbank.lt\/sites\/default\/files\/inline-images\/SWD_susidurimas%20su%20sukciais-01.png\"> &nbsp; \u201eGyventoj\u0173 susid\u016brimai su suk\u010diais tampa vis brangesni \u2013 per dvejus metus padaug\u0117jo didesn\u0119 finansin\u0119 \u017eal\u0105 patirian\u010di\u0173 suk\u010di\u0173 auk\u0173. Gyventojai pripa\u017e\u012fsta, kad da\u017eniausiai pinigus praranda apsipirk\u0119 fiktyviose elektronin\u0117se parduotuv\u0117se, per neapdairum\u0105 atskleid\u0119 savo el. bankininkyst\u0117s duomenis, taip pat patvirtindami suk\u010di\u0173 atsi\u0173stus mok\u0117jimo pavedimus ar susivilioj\u0119 fiktyviais investavimo pasi\u016blymais\u201c, \u2212 komentuoja J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117, \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. &nbsp; Remiantis tyrimo rezultatais, ketvirtadalis su suk\u010diais susid\u016brusi\u0173 ir finansi\u0161kai nukent\u0117jusi\u0173 gyventoj\u0173 sako, kad j\u0173 patirta \u017eala siek\u0117 nuo 51 iki 100 eur\u0173. Tokio dyd\u017eio nuostolius patyrusi\u0173 gyventoj\u0173 \u0161\u012fmet net 12 procentini\u0173 punkt\u0173 daugiau nei 2019 metais. &nbsp; Padaug\u0117jo ir gyventoj\u0173, patyrusi\u0173 didesni\u0173, 101\u2013500 eur\u0173 siekusi\u0173 nuostoli\u0173. J\u0173 \u0161\u012fmet 23 proc. arba 5 procentiniais punktais daugiau nei prie\u0161 dvejus metus. Didesnes nei 3 t\u016bkst. eur\u0173 sumas d\u0117l suk\u010diavimo sako prarad\u0119 11 proc. nukent\u0117jusi\u0173j\u0173, tai yra 7 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais. &nbsp; Policijos departamento atstovas Ram\u016bnas Matonis pa\u017eymi, kad i\u0161augusiems gyventoj\u0173 nuostoliams \u012ftakos gali tur\u0117ti ir tai, jog gyventojai da\u017eniau susid\u016br\u0117 su \u201ebrangesn\u0117mis\u201c suk\u010diavimo schemomis, pavyzd\u017eiui, fiktyviais raginimais pelningai investuoti. Be to, d\u0117l pandemijos i\u0161augus elektroninei prekybai suk\u010diai keliasi \u012f elektronin\u0119 erdv\u0119 ir steigia netikras el. parduotuves. &nbsp; Pasak R. Matonio, policija kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f pradeda ma\u017edaug 200 ikiteismini\u0173 tyrim\u0173 d\u0117l \u012fvairi\u0173 suk\u010diavim\u0173 form\u0173 ir b\u016bd\u0173. Apie 40 proc. j\u0173 pareig\u016bnams pavyksta i\u0161ai\u0161kinti. &nbsp; <b><br \/>\nPrisistato finansini\u0173 institucij\u0173 ar policijos atstovais<br \/>\n<\/b> &nbsp; Nors telefoniniai skambu\u010diai i\u0161lieka pagrindiniu suk\u010diavimo metodu, su kuriuo sako susid\u016br\u0119 80 proc. respondent\u0173, ir toliau pastebimai auga skai\u010dius gyventoj\u0173, su suk\u010diavimu susidurian\u010di\u0173 virtualioje erdv\u0117je. &nbsp; \u201eKaip rodo tyrimas, beveik kas antras \u0161\u012fmet su suk\u010diais susid\u016br\u0119s gyventojas yra gav\u0119s apgauling\u0173 el. lai\u0161k\u0173, tai yra 7 procentiniais punktais daugiau nei 2019 m. ir net 22 procentiniais punktais daugiau nei prie\u0161 penkerius metus. Fiksuojamas ir su suk\u010diais socialiniuose tinkluose susid\u016brusi\u0173 gyventoj\u0173 skai\u010diaus augimas, taip pat i\u0161augo su fiktyvia elektronine prekyba susid\u016brusi\u0173 gyventoj\u0173 dalis\u201c, \u2013 vardija \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Ant suk\u010di\u0173 kabliuko u\u017ekimbama ir gavus SMS \u017einu\u010di\u0173 su, pavyzd\u017eiui, netikra informacija apie \u012ftartin\u0105 veikl\u0105 asmens s\u0105skaitoje arba fiktyvia nuoroda, pra\u0161ant atnaujinti savo \u201eSmart-ID\u201c. Pana\u0161i\u0173 \u017einu\u010di\u0173 sako sulauk\u0119 43 proc. susid\u016brusi\u0173 su suk\u010diais respondent\u0173. &nbsp; Kaip pastebi R. Matonis, schemos, kada prisistatoma policijos pareig\u016bnais ar giminai\u010diais ir pra\u0161oma padengti \u017eal\u0105, kuri\u0105, neva, padar\u0117 artimieji, gyventojams jau yra pakankamai atpa\u017e\u012fstamos. Tod\u0117l siekdami sukurti netik\u0117tumo faktori\u0173 ir psichologi\u0161kai paveikti gyventojus, suk\u010diai vis da\u017eniau prisistato finans\u0173 institucij\u0173, mokes\u010di\u0173 inspekcijos, speciali\u0173j\u0173 tyrim\u0173 tarnybos darbuotojais. &nbsp; \u201eFinansiniai klausimai yra labai jautr\u016bs, tad nat\u016bralu, kad i\u0161gird\u0119s informacij\u0105 apie, pavyzd\u017eiui, neteis\u0117tas pinig\u0173 operacijas savo s\u0105skaitoje, da\u017enas gyventojas patiria \u0161ok\u0105. Suk\u010diai dar labiau didina spaudim\u0105, ragindami kuo grei\u010diau priimti spendim\u0105 d\u0117l susidariusios situacijos, bendrauja \u012ftaigiai, si\u016blosi pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti problem\u0105. Taip siekiama i\u0161gauti asmeninius el. bankininkyst\u0117s duomenis arba priversti patvirtinti jau suformuotus mok\u0117jimus\u201c, \u2013 kalba R. Matonis. &nbsp; <b><br \/>\nGyventojai jau\u010diasi labiau pa\u017eeid\u017eiami<\/b> &nbsp; Kaip pastebi J. Cvilikien\u0117, augantys suk\u010diavimo mastai ver\u010dia gyventojus dom\u0117tis prevencija nuo suk\u010di\u0173, skatina juos atsargiau elgtis su asmenine informacija ir duomenimis. &nbsp; \u201eGyventoj\u0173 pastangos imtis prevencini\u0173 veiksm\u0173 nuolat auga. Dalis gyventoj\u0173 tai daro sekdami informacij\u0105 \u017einiasklaidoje bei aptardami j\u0105 su artimaisiais, kiti imasi aktyvesni\u0173 veiksm\u0173 ir atid\u017eiau r\u016bpinasi informacija, kuri\u0105 talpina socialiniuose tinkluose, taip pat r\u016bpinasi savo el. \u012frengini\u0173 saugumu\u201c, \u2013 pastebi J. Cvilikien\u0117. &nbsp; Remiantis tyrimo duomenimis, daugiau nei 60 proc. gyventoj\u0173 nurodo atkreipiantys d\u0117mes\u012f \u012f informacij\u0105 apie suk\u010diavimo atvejus bei prevencij\u0105 \u017einiasklaidoje, apie 50 proc. nurodo besistengiantys nevie\u0161inti asmenin\u0117s informacijos socialiniuose tinkluose. Tai yra, atitinkamai, 15 ir 17 procentini\u0173 punkt\u0173 daugiau, nei gyventojai nurod\u0117 2019-aisiais. &nbsp; Pasak \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117s, per paskutinius dvejus metus iki 31 proc. i\u0161augo gyventoj\u0173, naudojan\u010di\u0173 legali\u0105 programin\u0119 \u012frang\u0105 ir antivirusines programas, dalis. Taip pat pastebimai \u016bgtel\u0117jo nuolat savo slapta\u017eod\u017eius kei\u010dian\u010di\u0173 gyventoj\u0173 dalis. &nbsp; \u201eVis d\u0117lto, nors gyventojai imasi daugiau \u012fvairi\u0173 apgaul\u0117s prevencijos priemoni\u0173, jie jau\u010diasi labiau pa\u017eeid\u017eiami. Tyrimas atskleid\u0117, kad net 72 proc. apklaust\u0173j\u0173 jau\u010diasi nesaug\u016bs ir mano, kad suk\u010di\u0173 aukomis gali tapti kiekvienas. Prie\u0161 dvejus metus taip teigian\u010di\u0173 respondent\u0173 buvo gerokai ma\u017eiau \u2212 47 proc.\u201c, \u2212 atkreipia d\u0117mes\u012f J. Cvilikien\u0117. &nbsp; \u0160altinis: blog.swedbank.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Daugiau nei pus\u0117 (56 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5758","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5758","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5758"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5758\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5758"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5758"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5758"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}