Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys \u2013 labai klastingas, kadangi 4 i\u0161 5 atvej\u0173 yra aptinkamas jau paskutin\u0117se stadijose. Nustatyti lig\u0105 anks\u010diau ir i\u0161vengti baisi\u0173 padarini\u0173 galima profilakti\u0161kai tikrinantis plau\u010dius. Ta\u010diau, visuomen\u0117s tyrimo duomenimis, net 43 proc. lietuvi\u0173 ne\u017eino, kad profilakti\u0161kai tikrintis reik\u0117t\u0173 visiems asmenims. Pirmosiose stadijose simptomai nepastebimi, nes plau\u010diai ir bronchai, kur \u0161is v\u0117\u017eys atsiranda, neturi skausmo receptori\u0173. Atsiradus kosuliui ar kitiems plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio simptomams, jis jau b\u016bna i\u0161plit\u0119s. Per pastaruosius penkerius metus, susirg\u0119 plau\u010diu v\u0117\u017eiu Lietuvoje i\u0161gyveno tik apie 7 proc. vyr\u0173 ir apie 16 proc. moter\u0173. \u201eDeja, da\u017eniausiai suserga vyresnio am\u017eiaus arba r\u016bkantys \u017emon\u0117s, kurie plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio po\u017eymius ignoruoja \u2013 jiems atrodo normalu, kad pakos\u0117ja, ir leid\u017eia v\u0117\u017eiui toliau vystytis. Ypa\u010d tiems, kas r\u016bko ir pajunta bet kokius respiracinius simptomus, pavyzd\u017eiui, kosul\u012f, dusul\u012f ar atsikos\u0117jim\u0105 krauju, reikia kuo grei\u010diau kreiptis \u012f gydytoj\u0105 ir i\u0161sitirti\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117ja Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto ligonin\u0117s Kauno klinik\u0173, Pulmonologijos klinikos, Kr\u016btin\u0117s onkologijos ir intervencin\u0117s pulmonologijos sektoriaus vadovas prof. Marius \u017demaitis. Apie plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio prevencij\u0105 primena ir originaliais \u201ereklaminiais plotais\u201c tap\u0119 keturkojai, raginantys d\u0117l plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio i\u0161sitirti patiems, kol jie jo u\u017euosti dar negali. \u0160vie\u010diamosios akcijos id\u0117j\u0105 \u012fkv\u0117p\u0117 \u0161unys, galintys ypa\u010d anksti aptikti v\u0117\u017eio p\u0117dsakus. \u012evair\u016bs u\u017esienio tyrimai rodo, kad specialiai tam i\u0161treniruoti \u0161unys sugeba ne\u012ftik\u0117tinu tikslumu u\u017euosti plau\u010di\u0173 ir kit\u0173 tip\u0173 v\u0117\u017eio p\u0117dsakus i\u0161kv\u0117ptame ore, kraujo ar \u0161lapimo m\u0117ginyje. Tiek patys augintiniai, tiek j\u0173 \u0161eimininkai d\u017eiaugt\u0173si, jei geriausias \u017emogaus draugas gal\u0117t\u0173 laiku prane\u0161ti apie pavojing\u0105 diagnoz\u0119. Ta\u010diau kol Lietuvos gyventoj\u0173 auginami keturkojai to padaryti nemoka, visuomen\u0117 skatinama prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e savo sveikat\u0105 ir profilakti\u0161kai pasitikrinti pas gydytojus. Rizik\u0105 didina r\u016bkymas, u\u017eter\u0161ta aplinka ir genetika
\n<\/b> Ketvirtadalis visuomen\u0117s apklausos respondent\u0173 laik\u0117si nuomon\u0117s, kad profilakti\u0161kai tikrintis d\u0117l plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio reik\u0117t\u0173 r\u016bkantiems ir ilg\u0105 r\u016bkymo sta\u017e\u0105 turintiems asmenims. Prof. M. \u017demai\u010dio teigimu, i\u0161ties apsaugai ypa\u010d svarbi r\u016bkymo prevencija. \u201ePlau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio \u201eepidemija\u201c prasid\u0117jo tik praeitame am\u017eiuje, kai \u017emon\u0117s \u0117m\u0117 masi\u0161kai r\u016bkyti. \u012erodyta, kad tai yra pagrindinis rizikos veiksnys, sukeliantis 80\u201390 proc. plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173. Taigi norint gerokai suma\u017einti sergamum\u0105 ir mir\u0161tamum\u0105, svarbiausia yra ner\u016bkyti\u201c, \u2013 sako prof. M. \u017demaitis. Visgi, svarbu pabr\u0117\u017eti, kad \u0161i liga kelia rizik\u0105 ir ner\u016bkantiems asmenims \u2013 likusius plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atvejus nulemia pasyvus r\u016bkymas, oro u\u017eter\u0161tumas, kenksmingos med\u017eiagos darbo aplinkoje, kancerogenai ir genetika. \u201ePavyzd\u017eiui, Azijoje dauguma atvej\u0173 susij\u0119 su \u012f plau\u010dius patenkan\u010diais maisto gaminimo metu susidaran\u010diais kancerogenais. Be abejo, svarbus ir polinkis \u2013 \u012frodyta, jog plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu sirgusi\u0173 \u017emoni\u0173 \u0161eimos nariams rizika padid\u0117ja iki 5 kart\u0173. Rizika susirgti i\u0161lieka net ir metus r\u016bkyti. Taigi visi\u0161kai apsisaugoti n\u0117ra \u012fmanoma, tod\u0117l plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atrankin\u0117 patikra yra labai svarbi\u201c, \u2013 primena gydytojas. D\u0117l tyrimo reikia tik kreiptis \u012f gydytoj\u0105
\n<\/b> \u012edomu tai, kad beveik visi lietuviai \u017eino, jog norint pasitikrinti d\u0117l plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio reikia tik kreiptis \u012f savo \u0161eimos gydytoj\u0105 \u2013 tok\u012f atsakym\u0105 i\u0161 keli\u0173 variant\u0173 pasirinko net 95 proc. visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimo apklaust\u0173j\u0173. Ta\u010diau \u0161ia galimybe akivaizd\u017eiai nesinaudoja, nes apie 80 proc. pacient\u0173 liga diagnozuojama tik III ir IV stadijose. \u201eProblema ta, kad Lietuvoje dar n\u0117ra nacionalin\u0117s plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atrankin\u0117s patikros programos, kai aktyviai kvie\u010diami tirtis visi. Ta\u010diau labai svarbu tikslingai tirti bent jau d\u0117l plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio patikros besikreipian\u010dius didel\u0117s rizikos susirgti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu asmenis. \u0160eimos gydytojo ir pulmonologo siuntimu gydytojo radiologo atliekama ma\u017e\u0173 dozi\u0173 kompiuterin\u0117 tomografija yra patikimiausias b\u016bdas suma\u017einti mirtingum\u0105 nuo plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio populiacijos mastu. Kai kurie vis dar vengia toki\u0173 tyrim\u0173 d\u0117l tariamos ap\u0161vitos \u017ealos, ta\u010diau tai yra labai ma\u017eos doz\u0117s, kuri\u0173 bet kok\u012f nepageidaujam\u0105 poveik\u012f nusveria \u0161i\u0173 tyrim\u0173 nauda. Juk nieko n\u0117ra svarbiau, nei i\u0161saugoti gyvyb\u0119\u201c, \u2013 tikina gydytojas M. \u017demaitis. Reprezentatyv\u0173 visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0105 \u0161.m. pavasar\u012f atliko \u201eSpinter Research\u201c. Visoje Lietuvos teritorijoje tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai nuo 18 iki 75 m. am\u017eiaus.
\n<\/i> \u0160altinis: bns.lt
\n2021.11.15
\n<\/b> Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys \u2013 labai klastingas, kadangi 4 i\u0161 5 atvej\u0173 yra aptinkamas jau paskutin\u0117se stadijose. Nustatyti lig\u0105 anks\u010diau ir i\u0161vengti baisi\u0173 padarini\u0173 galima profilakti\u0161kai tikrinantis plau\u010dius. Ta\u010diau, visuomen\u0117s tyrimo duomenimis, net 43 proc. lietuvi\u0173 ne\u017eino, kad profilakti\u0161kai tikrintis reik\u0117t\u0173 visiems asmenims. Pirmosiose stadijose simptomai nepastebimi, nes plau\u010diai ir bronchai, kur \u0161is v\u0117\u017eys atsiranda, neturi skausmo receptori\u0173. Atsiradus kosuliui ar kitiems plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio simptomams, jis jau b\u016bna i\u0161plit\u0119s. Per pastaruosius penkerius metus, susirg\u0119 plau\u010diu v\u0117\u017eiu Lietuvoje i\u0161gyveno tik apie 7 proc. vyr\u0173 ir apie 16 proc. moter\u0173. \u201eDeja, da\u017eniausiai suserga vyresnio am\u017eiaus arba r\u016bkantys \u017emon\u0117s, kurie plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio po\u017eymius ignoruoja \u2013 jiems atrodo normalu, kad pakos\u0117ja, ir leid\u017eia v\u0117\u017eiui toliau vystytis. Ypa\u010d tiems, kas r\u016bko ir pajunta bet kokius respiracinius simptomus, pavyzd\u017eiui, kosul\u012f, dusul\u012f ar atsikos\u0117jim\u0105 krauju, reikia kuo grei\u010diau kreiptis \u012f gydytoj\u0105 ir i\u0161sitirti\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117ja Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto ligonin\u0117s Kauno klinik\u0173, Pulmonologijos klinikos, Kr\u016btin\u0117s onkologijos ir intervencin\u0117s pulmonologijos sektoriaus vadovas prof. Marius \u017demaitis. Apie plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio prevencij\u0105 primena ir originaliais \u201ereklaminiais plotais\u201c tap\u0119 keturkojai, raginantys d\u0117l plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio i\u0161sitirti patiems, kol jie jo u\u017euosti dar negali. \u0160vie\u010diamosios akcijos id\u0117j\u0105 \u012fkv\u0117p\u0117 \u0161unys, galintys ypa\u010d anksti aptikti v\u0117\u017eio p\u0117dsakus. \u012evair\u016bs u\u017esienio tyrimai rodo, kad specialiai tam i\u0161treniruoti \u0161unys sugeba ne\u012ftik\u0117tinu tikslumu u\u017euosti plau\u010di\u0173 ir kit\u0173 tip\u0173 v\u0117\u017eio p\u0117dsakus i\u0161kv\u0117ptame ore, kraujo ar \u0161lapimo m\u0117ginyje. Tiek patys augintiniai, tiek j\u0173 \u0161eimininkai d\u017eiaugt\u0173si, jei geriausias \u017emogaus draugas gal\u0117t\u0173 laiku prane\u0161ti apie pavojing\u0105 diagnoz\u0119. Ta\u010diau kol Lietuvos gyventoj\u0173 auginami keturkojai to padaryti nemoka, visuomen\u0117 skatinama prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e savo sveikat\u0105 ir profilakti\u0161kai pasitikrinti pas gydytojus. Rizik\u0105 didina r\u016bkymas, u\u017eter\u0161ta aplinka ir genetika
\n<\/b> Ketvirtadalis visuomen\u0117s apklausos respondent\u0173 laik\u0117si nuomon\u0117s, kad profilakti\u0161kai tikrintis d\u0117l plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio reik\u0117t\u0173 r\u016bkantiems ir ilg\u0105 r\u016bkymo sta\u017e\u0105 turintiems asmenims. Prof. M. \u017demai\u010dio teigimu, i\u0161ties apsaugai ypa\u010d svarbi r\u016bkymo prevencija. \u201ePlau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio \u201eepidemija\u201c prasid\u0117jo tik praeitame am\u017eiuje, kai \u017emon\u0117s \u0117m\u0117 masi\u0161kai r\u016bkyti. \u012erodyta, kad tai yra pagrindinis rizikos veiksnys, sukeliantis 80\u201390 proc. plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173. Taigi norint gerokai suma\u017einti sergamum\u0105 ir mir\u0161tamum\u0105, svarbiausia yra ner\u016bkyti\u201c, \u2013 sako prof. M. \u017demaitis. Visgi, svarbu pabr\u0117\u017eti, kad \u0161i liga kelia rizik\u0105 ir ner\u016bkantiems asmenims \u2013 likusius plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atvejus nulemia pasyvus r\u016bkymas, oro u\u017eter\u0161tumas, kenksmingos med\u017eiagos darbo aplinkoje, kancerogenai ir genetika. \u201ePavyzd\u017eiui, Azijoje dauguma atvej\u0173 susij\u0119 su \u012f plau\u010dius patenkan\u010diais maisto gaminimo metu susidaran\u010diais kancerogenais. Be abejo, svarbus ir polinkis \u2013 \u012frodyta, jog plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu sirgusi\u0173 \u017emoni\u0173 \u0161eimos nariams rizika padid\u0117ja iki 5 kart\u0173. Rizika susirgti i\u0161lieka net ir metus r\u016bkyti. Taigi visi\u0161kai apsisaugoti n\u0117ra \u012fmanoma, tod\u0117l plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atrankin\u0117 patikra yra labai svarbi\u201c, \u2013 primena gydytojas. D\u0117l tyrimo reikia tik kreiptis \u012f gydytoj\u0105
\n<\/b> \u012edomu tai, kad beveik visi lietuviai \u017eino, jog norint pasitikrinti d\u0117l plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio reikia tik kreiptis \u012f savo \u0161eimos gydytoj\u0105 \u2013 tok\u012f atsakym\u0105 i\u0161 keli\u0173 variant\u0173 pasirinko net 95 proc. visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimo apklaust\u0173j\u0173. Ta\u010diau \u0161ia galimybe akivaizd\u017eiai nesinaudoja, nes apie 80 proc. pacient\u0173 liga diagnozuojama tik III ir IV stadijose. \u201eProblema ta, kad Lietuvoje dar n\u0117ra nacionalin\u0117s plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atrankin\u0117s patikros programos, kai aktyviai kvie\u010diami tirtis visi. Ta\u010diau labai svarbu tikslingai tirti bent jau d\u0117l plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio patikros besikreipian\u010dius didel\u0117s rizikos susirgti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu asmenis. \u0160eimos gydytojo ir pulmonologo siuntimu gydytojo radiologo atliekama ma\u017e\u0173 dozi\u0173 kompiuterin\u0117 tomografija yra patikimiausias b\u016bdas suma\u017einti mirtingum\u0105 nuo plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio populiacijos mastu. Kai kurie vis dar vengia toki\u0173 tyrim\u0173 d\u0117l tariamos ap\u0161vitos \u017ealos, ta\u010diau tai yra labai ma\u017eos doz\u0117s, kuri\u0173 bet kok\u012f nepageidaujam\u0105 poveik\u012f nusveria \u0161i\u0173 tyrim\u0173 nauda. Juk nieko n\u0117ra svarbiau, nei i\u0161saugoti gyvyb\u0119\u201c, \u2013 tikina gydytojas M. \u017demaitis. Reprezentatyv\u0173 visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0105 \u0161.m. pavasar\u012f atliko \u201eSpinter Research\u201c. Visoje Lietuvos teritorijoje tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai nuo 18 iki 75 m. am\u017eiaus.
\n<\/i> \u0160altinis: bns.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys \u2013 labai klastingas, kadangi 4 i\u0161 5 atvej\u0173 yra aptinkamas jau paskutin\u0117se stadijose.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5754","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5754","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5754"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5754\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5754"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5754"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5754"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}