Darbdavio r\u016bpestis darbuotoj\u0173 emocine savijauta m\u016bs\u0173 \u0161alyje \u2013 vis dar naujas rei\u0161kinys. Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad tik kiek daugiau negu ketvirtadalis Lietuvos \u017emoni\u0173 jau\u010dia darbdavi\u0173 d\u0117mes\u012f j\u0173 emocinei sveikatai. Net 41 proc. m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 teigia, kad darbdavys nesir\u016bpina j\u0173 emocine savijauta. Tai atskleid\u0117 draudimo bendrov\u0117s \u201eGjensidige\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c pra\u0117jus\u012f m\u0117nes\u012f atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa. Emocin\u0117 savijauta ir fizin\u0117 sveikata \u2013 vienodai svarbios
\n<\/b> \u201eDarbe praleid\u017eiame daugiausiai laiko, tod\u0117l kuo geriau ten jau\u010diam\u0117s, tuo geriau ir na\u0161iau dirbame bei jau\u010diam\u0117s laimingesni. Gera darbuotoj\u0173 b\u016bsena darbe priklauso nuo dviej\u0173 dalyk\u0173 \u2013 darbdavio po\u017ei\u016brio ir elgesio bei darboviet\u0117s vidin\u0117s kult\u016bros. Nerimo ir \u012ftampos gausiu laikotarpiu itin svarbus darbdavi\u0173 geranori\u0161kumas bei geb\u0117jimas pasir\u016bpinti darbuotoj\u0173 emocine sveikata\u201d, \u2013 sako psicholog\u0117 Inga B\u016bdvytyt\u0117. Pasak draudimo bendrov\u0117s \u201eGjensidige\u201c generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo, pastarieji dveji metai parod\u0117, kad darbuotoj\u0173 emocin\u0117 sveikata ir savijauta svarbos skal\u0117je rikiuojasi lygiagre\u010diai su j\u0173 fizine b\u016bkle. \u201eEmocin\u0117s sveikatos svarb\u0105 i\u0161ry\u0161kino pandemija, kuomet \u012fprast\u0105 kasdienyb\u0119 biuruose pakeit\u0117 nuotolinis darbas. Nors dauguma darbuotoj\u0173 dirbo artimiausi\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 \u0161eimos nari\u0173 \u2013 apsuptyje, ta\u010diau fizin\u0117 atskirtis nuo biuro aplinkos, koleg\u0173 ir \u012fprastos darbin\u0117s rutinos, visi\u0161kai nepagerino darbuotoj\u0173 emocin\u0117s savijautos\u201c, \u2013 tvirtina draudimo bendrov\u0117s vadovas. Jis prideda ir dar vien\u0105 faktori\u0173, itin svarb\u0173 dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 emociniam saugumui: \u201eTai \u2013 santykiai su kolegomis. Pastaraisiais metais i\u0161augo ne vien dalykinio, bet ir asmeninio koleg\u0173 bendravimo svarba. Matome, kad darbuotojai labai noriai \u012fsitraukia \u012f bendras veiklas, vienijan\u010dias komand\u0105 emoci\u0161kai\u201d, \u2013 pabr\u0117\u017eia M. Jundulas. Jis yra \u012fsitikin\u0119s, kad nuo darbdavi\u0173 elgsenos didele dalimi priklauso visos Lietuvos \u017emoni\u0173 emocin\u0117 savijauta. \u201eDarbuotojai turi b\u016bti gerai informuoti, jie turi jausti ry\u0161\u012f su organizacija ir vieni su kitais bei tur\u0117ti visas reikiamas priemones dirbti i\u0161 nam\u0173. U\u017etikrintai ir saugiai darbe besijau\u010diantys \u017emon\u0117s ir kuria bendr\u0105 Lietuvos emocin\u012f \u017eem\u0117lap\u012f, kuris \u0161iuo metu n\u0117ra nuda\u017eytas vien tamsiomis spalvomis\u201d, \u2013 pabr\u0117\u017eia draudimo bendrov\u0117s vadovas. Darbuotoj\u0173 prioritetas \u2013 laikas sau
\n<\/b> Pra\u0117jus\u012f m\u0117nes\u012f atlikto tyrimo duomenys rodo, kad did\u017eioji dalis (56 proc.) Lietuvos \u017emoni\u0173 kaip darbdavio r\u016bpest\u012f j\u0173 emocine savijauta \u012fvardija pagarb\u0105 darbuotoj\u0173 asmeniniam laikui. \u201e\u0160is faktorius gerai darbuotoj\u0173 emocinei b\u016bsenai i\u0161ties yra itin reik\u0161mingas. Darbuotojai vertina, jei jie nepatiria spaudimo dirbti po darbo valand\u0173, bet kuriuo paros metu atsakyti \u012f skambu\u010dius ar elektroninius lai\u0161kus ir b\u016bti visada pasiekiami. 40 met\u0173 perkop\u0119 darbuotojai yra labiau \u012fprat\u0119 paklusti darbdaviui, stengtis b\u016bti visada pasiekiami, dirbti po darbo valand\u0173, ir \u0161iuos darbdavio poreikius da\u017enai priima kaip savaime suprantam\u0105 dalyk\u0105. Tuo tarpu jaunesni, nepriklausomyb\u0117s prad\u017eios laik\u0173 sunkum\u0173 nepatyr\u0119 darbo rinkos dalyviai nat\u016braliai mano, kad darbdavys turi gerbti j\u0173 asmenin\u012f laik\u0105 ir tai vertina\u201d, \u2013 tvirtina psicholog\u0117. Tyrimo duomenimis, 45 proc. dirban\u010di\u0173 Lietuvos \u017emoni\u0173 kaip vien\u0105 pagrindini\u0173 darbdavio r\u016bpinimosi jais b\u016bd\u0173 \u012fvardija galimyb\u0119 lanks\u010diai dirbti namuose arba biure. \u201eAtsi\u017evelgiant \u012f dabartin\u0119 situacij\u0105 d\u0117l Covid-19, daugelis darbuotoj\u0173 jau\u010dia nerim\u0105 d\u0117l u\u017esikr\u0117timo rizikos, ne vienam tenka izoliuotis ar r\u016bpintis vaikais. Tok\u012f atsakym\u0105 da\u017eniau rinkosi auk\u0161tojo i\u0161simokslinimo respondentai, kurie d\u0117l savo kompetencij\u0173 geba dirbti savaranki\u0161kai, j\u0173 nereikia nuolat kontroliuoti, \u0161iems \u017emon\u0117ms svarbu jausti darbdavio pasitik\u0117jim\u0105 i\u0161leid\u017eiant juos dirbti namuose\u201d, \u2013 kalba psicholog\u0117. Apklausos duomenimis, 40 proc. respondent\u0173 darbdavio organizuojamas paskaitas ir mokymus nurod\u0117 kaip darbdavio r\u016bpest\u012f darbuotoj\u0173 emocine savijauta. \u201eToks d\u0117mesys darbuotojams labai svarbus, ypa\u010d kai jiems patiems nereikia ie\u0161koti papildom\u0173 mokym\u0173 ar konsultacij\u0173 po darbo, jie gali t\u0105 laik\u0105 skirti sau ar \u0161eimai. Be to, ne kiekvienas \u017emogus link\u0119s papildoma edukacija dom\u0117tis ar r\u016bpintis savaranki\u0161kai, tod\u0117l darbdavio darbo metu organizuojamos paskaitos ar konsultacijos gali i\u0161ties pagerinti darbuotoj\u0173 emocin\u0119 b\u016bsen\u0105 ir motyvacij\u0105 dirbti, o vis\u0173 svarbiausia \u2013 taip jie jau\u010dia darbdavio r\u016bpest\u012f\u201d, \u2013 pabr\u0117\u017eia specialist\u0117. Tre\u010ddalis Lietuvos \u017emoni\u0173 emocin\u0119 savijaut\u0105 gerinan\u010dia veikla \u012fvardija darbdavio organizuojamus \u017eygius, komandinius renginius bei i\u0161vykas. \u201eTokie renginiai padeda darbuotojams atsipalaiduoti, pabendrauti neformaliai, parodo, kad darbdaviui r\u016bpi ne tik darbas, bet ir j\u0173 turiningas laisvalaikis. Be to, tai padeda u\u017emegzti artimesnius ry\u0161ius, formuoti ir stiprinti komand\u0105\u201d, \u2013 kalba I. B\u016bdvytyt\u0117. Apklausa parod\u0117, kad 15 proc. Lietuvos \u017emoni\u0173 darbdavys apmoka specialist\u0173 konsultacijas. \u201eRespondent\u0173 n\u0117ra labai daug, nes tai dar n\u0117ra paplitusi praktika, ta\u010diau tik\u0117tina, kad tokio darbdavio elgesio sulauk\u0119 darbuotojai jau\u010diasi vertinami ir j\u0173 nekamuoja baim\u0117 prarasti darb\u0105 ar poreikis sl\u0117pti savo sunkumus nuo darbdavio\u201d, \u2013 tvirtina specialist\u0117. \u0160altinis: bns.lt
\n2021.11.17
\n<\/b> Darbdavio r\u016bpestis darbuotoj\u0173 emocine savijauta m\u016bs\u0173 \u0161alyje \u2013 vis dar naujas rei\u0161kinys. Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad tik kiek daugiau negu ketvirtadalis Lietuvos \u017emoni\u0173 jau\u010dia darbdavi\u0173 d\u0117mes\u012f j\u0173 emocinei sveikatai. Net 41 proc. m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 teigia, kad darbdavys nesir\u016bpina j\u0173 emocine savijauta. Tai atskleid\u0117 draudimo bendrov\u0117s \u201eGjensidige\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c pra\u0117jus\u012f m\u0117nes\u012f atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa. Emocin\u0117 savijauta ir fizin\u0117 sveikata \u2013 vienodai svarbios
\n<\/b> \u201eDarbe praleid\u017eiame daugiausiai laiko, tod\u0117l kuo geriau ten jau\u010diam\u0117s, tuo geriau ir na\u0161iau dirbame bei jau\u010diam\u0117s laimingesni. Gera darbuotoj\u0173 b\u016bsena darbe priklauso nuo dviej\u0173 dalyk\u0173 \u2013 darbdavio po\u017ei\u016brio ir elgesio bei darboviet\u0117s vidin\u0117s kult\u016bros. Nerimo ir \u012ftampos gausiu laikotarpiu itin svarbus darbdavi\u0173 geranori\u0161kumas bei geb\u0117jimas pasir\u016bpinti darbuotoj\u0173 emocine sveikata\u201d, \u2013 sako psicholog\u0117 Inga B\u016bdvytyt\u0117. Pasak draudimo bendrov\u0117s \u201eGjensidige\u201c generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo, pastarieji dveji metai parod\u0117, kad darbuotoj\u0173 emocin\u0117 sveikata ir savijauta svarbos skal\u0117je rikiuojasi lygiagre\u010diai su j\u0173 fizine b\u016bkle. \u201eEmocin\u0117s sveikatos svarb\u0105 i\u0161ry\u0161kino pandemija, kuomet \u012fprast\u0105 kasdienyb\u0119 biuruose pakeit\u0117 nuotolinis darbas. Nors dauguma darbuotoj\u0173 dirbo artimiausi\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 \u0161eimos nari\u0173 \u2013 apsuptyje, ta\u010diau fizin\u0117 atskirtis nuo biuro aplinkos, koleg\u0173 ir \u012fprastos darbin\u0117s rutinos, visi\u0161kai nepagerino darbuotoj\u0173 emocin\u0117s savijautos\u201c, \u2013 tvirtina draudimo bendrov\u0117s vadovas. Jis prideda ir dar vien\u0105 faktori\u0173, itin svarb\u0173 dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 emociniam saugumui: \u201eTai \u2013 santykiai su kolegomis. Pastaraisiais metais i\u0161augo ne vien dalykinio, bet ir asmeninio koleg\u0173 bendravimo svarba. Matome, kad darbuotojai labai noriai \u012fsitraukia \u012f bendras veiklas, vienijan\u010dias komand\u0105 emoci\u0161kai\u201d, \u2013 pabr\u0117\u017eia M. Jundulas. Jis yra \u012fsitikin\u0119s, kad nuo darbdavi\u0173 elgsenos didele dalimi priklauso visos Lietuvos \u017emoni\u0173 emocin\u0117 savijauta. \u201eDarbuotojai turi b\u016bti gerai informuoti, jie turi jausti ry\u0161\u012f su organizacija ir vieni su kitais bei tur\u0117ti visas reikiamas priemones dirbti i\u0161 nam\u0173. U\u017etikrintai ir saugiai darbe besijau\u010diantys \u017emon\u0117s ir kuria bendr\u0105 Lietuvos emocin\u012f \u017eem\u0117lap\u012f, kuris \u0161iuo metu n\u0117ra nuda\u017eytas vien tamsiomis spalvomis\u201d, \u2013 pabr\u0117\u017eia draudimo bendrov\u0117s vadovas. Darbuotoj\u0173 prioritetas \u2013 laikas sau
\n<\/b> Pra\u0117jus\u012f m\u0117nes\u012f atlikto tyrimo duomenys rodo, kad did\u017eioji dalis (56 proc.) Lietuvos \u017emoni\u0173 kaip darbdavio r\u016bpest\u012f j\u0173 emocine savijauta \u012fvardija pagarb\u0105 darbuotoj\u0173 asmeniniam laikui. \u201e\u0160is faktorius gerai darbuotoj\u0173 emocinei b\u016bsenai i\u0161ties yra itin reik\u0161mingas. Darbuotojai vertina, jei jie nepatiria spaudimo dirbti po darbo valand\u0173, bet kuriuo paros metu atsakyti \u012f skambu\u010dius ar elektroninius lai\u0161kus ir b\u016bti visada pasiekiami. 40 met\u0173 perkop\u0119 darbuotojai yra labiau \u012fprat\u0119 paklusti darbdaviui, stengtis b\u016bti visada pasiekiami, dirbti po darbo valand\u0173, ir \u0161iuos darbdavio poreikius da\u017enai priima kaip savaime suprantam\u0105 dalyk\u0105. Tuo tarpu jaunesni, nepriklausomyb\u0117s prad\u017eios laik\u0173 sunkum\u0173 nepatyr\u0119 darbo rinkos dalyviai nat\u016braliai mano, kad darbdavys turi gerbti j\u0173 asmenin\u012f laik\u0105 ir tai vertina\u201d, \u2013 tvirtina psicholog\u0117. Tyrimo duomenimis, 45 proc. dirban\u010di\u0173 Lietuvos \u017emoni\u0173 kaip vien\u0105 pagrindini\u0173 darbdavio r\u016bpinimosi jais b\u016bd\u0173 \u012fvardija galimyb\u0119 lanks\u010diai dirbti namuose arba biure. \u201eAtsi\u017evelgiant \u012f dabartin\u0119 situacij\u0105 d\u0117l Covid-19, daugelis darbuotoj\u0173 jau\u010dia nerim\u0105 d\u0117l u\u017esikr\u0117timo rizikos, ne vienam tenka izoliuotis ar r\u016bpintis vaikais. Tok\u012f atsakym\u0105 da\u017eniau rinkosi auk\u0161tojo i\u0161simokslinimo respondentai, kurie d\u0117l savo kompetencij\u0173 geba dirbti savaranki\u0161kai, j\u0173 nereikia nuolat kontroliuoti, \u0161iems \u017emon\u0117ms svarbu jausti darbdavio pasitik\u0117jim\u0105 i\u0161leid\u017eiant juos dirbti namuose\u201d, \u2013 kalba psicholog\u0117. Apklausos duomenimis, 40 proc. respondent\u0173 darbdavio organizuojamas paskaitas ir mokymus nurod\u0117 kaip darbdavio r\u016bpest\u012f darbuotoj\u0173 emocine savijauta. \u201eToks d\u0117mesys darbuotojams labai svarbus, ypa\u010d kai jiems patiems nereikia ie\u0161koti papildom\u0173 mokym\u0173 ar konsultacij\u0173 po darbo, jie gali t\u0105 laik\u0105 skirti sau ar \u0161eimai. Be to, ne kiekvienas \u017emogus link\u0119s papildoma edukacija dom\u0117tis ar r\u016bpintis savaranki\u0161kai, tod\u0117l darbdavio darbo metu organizuojamos paskaitos ar konsultacijos gali i\u0161ties pagerinti darbuotoj\u0173 emocin\u0119 b\u016bsen\u0105 ir motyvacij\u0105 dirbti, o vis\u0173 svarbiausia \u2013 taip jie jau\u010dia darbdavio r\u016bpest\u012f\u201d, \u2013 pabr\u0117\u017eia specialist\u0117. Tre\u010ddalis Lietuvos \u017emoni\u0173 emocin\u0119 savijaut\u0105 gerinan\u010dia veikla \u012fvardija darbdavio organizuojamus \u017eygius, komandinius renginius bei i\u0161vykas. \u201eTokie renginiai padeda darbuotojams atsipalaiduoti, pabendrauti neformaliai, parodo, kad darbdaviui r\u016bpi ne tik darbas, bet ir j\u0173 turiningas laisvalaikis. Be to, tai padeda u\u017emegzti artimesnius ry\u0161ius, formuoti ir stiprinti komand\u0105\u201d, \u2013 kalba I. B\u016bdvytyt\u0117. Apklausa parod\u0117, kad 15 proc. Lietuvos \u017emoni\u0173 darbdavys apmoka specialist\u0173 konsultacijas. \u201eRespondent\u0173 n\u0117ra labai daug, nes tai dar n\u0117ra paplitusi praktika, ta\u010diau tik\u0117tina, kad tokio darbdavio elgesio sulauk\u0119 darbuotojai jau\u010diasi vertinami ir j\u0173 nekamuoja baim\u0117 prarasti darb\u0105 ar poreikis sl\u0117pti savo sunkumus nuo darbdavio\u201d, \u2013 tvirtina specialist\u0117. \u0160altinis: bns.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Darbdavio r\u016bpestis darbuotoj\u0173 emocine savijauta m\u016bs\u0173 \u0161alyje \u2013 vis dar naujas rei\u0161kinys.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5752","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5752","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5752"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5752\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5752"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5752"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5752"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}