{"id":5738,"date":"2021-12-10T00:00:00","date_gmt":"2021-12-09T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/gydytoja-atsako-kuo-pavojingas-auksto-kraujospudzio-ir-blogojo-cholesterolio-derinys\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:06","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:06","slug":"gydytoja-atsako-kuo-pavojingas-auksto-kraujospudzio-ir-blogojo-cholesterolio-derinys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/gydytoja-atsako-kuo-pavojingas-auksto-kraujospudzio-ir-blogojo-cholesterolio-derinys\/","title":{"rendered":"Gydytoja atsako, kuo pavojingas auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio ir blogojo cholesterolio derinys"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Lietuvoje vykdomos didel\u0117s \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos pirmin\u0117s prevencijos programos duomenys rodo, kad arterine hipertenzija serga beveik \u0161e\u0161i i\u0161 de\u0161imties 45\u201365 met\u0173 am\u017eiaus \u0161alies gyventoj\u0173, o padid\u0117j\u0119s cholesterolis nustatomas net 9 i\u0161 10, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai. &nbsp; Negana to, gydytojai pastebi, kad daug\u0117ja \u017emoni\u0173, sergan\u010di\u0173 abiem ligomis, taip pat jaun\u0117ja toki\u0173 pacient\u0173 am\u017eius. &nbsp; \u201eAuk\u0161tas kraujosp\u016bdis (arterin\u0117 hipertenzija) bei cholesterolio padid\u0117jimas (dislipidemija) labai da\u017enai diagnozuojami kartu. \u0160ios b\u016bkl\u0117s pastaruoju metu nustatomos ne tik vyresniems, bet ir jauniems, 18\u201330 met\u0173 am\u017eiaus pacientams. I\u0161 dalies tai susij\u0119 ir su pandemija \u2013 \u017emon\u0117s patiria l\u0117tin\u012f nuovarg\u012f, nei\u0161vengia streso, nemigos, da\u017enas r\u016bko. &nbsp; B\u016btina reaguoti net \u012f ma\u017eus pakitimus, nes kuo ilgiau nekontroliuojamas kraujosp\u016bdis ir cholesterolis, tuo didesn\u0117 organ\u0173 taikini\u0173 \u2013 \u0161irdies, smegen\u0173, inkst\u0173 \u2013 pa\u017eeidim\u0173, infarkto, insulto rizika\u201c, \u2013 sako gydytoja kardiolog\u0117 Monika Berlickien\u0117. &nbsp; <b><br \/>\nSvarbu nepav\u0117luoti<\/b> &nbsp; Gydytojos teigimu, arterin\u0117s hipertenzijos ir dislipidemijos derinys yra pavojingesnis nei tik viena i\u0161 \u0161i\u0173 lig\u0173 d\u0117l to, kad pasirei\u0161kus abiem ligoms sud\u0117tingiau koreguoti kraujosp\u016bd\u012f, did\u0117ja komplikacij\u0173 skai\u010dius, vienos komplikacijos i\u0161\u0161aukia kitas. &nbsp; \u201eEsant arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai, suma\u017e\u0117ja kraujagysli\u0173 elastingumas, atsiranda aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s, kurios siaurina kraujagysli\u0173 spind\u012f ir lemia infarktus bei insultus. \u012evykus infarktui, nuken\u010dia \u0161irdies raumuo ir gali vystytis \u0161irdies nepakankamumas, taip pat inkst\u0173 funkcijos sutrikimai\u201c, \u2013 komentuoja M.Berlickien\u0117. &nbsp; Gydytojos teigimu, labai didel\u0119 pacient\u0173 dal\u012f sudaro sergantys vadinam\u0105ja toli pa\u017eengusia arterine hipertenzija, kai kartu sergama ir dislipidemija, yra patirti infarktai ar insultai, atlikti autokoronariniai \u0161untavimai, vainikini\u0173 kraujagysli\u0173 stentavimai. &nbsp; Da\u017eniausiai tokie pacientai b\u016bna prad\u0117j\u0119 gydytis per v\u0117lai arba j\u0173 gydymas buvo nepakankamas, skiriant pavienius vaistus, o ne vaist\u0173 derinius ar politabletes, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra \u0161ias dvi ligas gydan\u010di\u0173 vaist\u0173. &nbsp; \u201ePadidinto kraujosp\u016bd\u017eio ir dislipidemijos gydymui skirtos politablet\u0117s turi daug privalum\u0173. Pirma, jos yra ilgo veikimo, tad pakanka i\u0161gerti vien\u0105 politablet\u0119 per par\u0105. Antra, \u012f politablet\u0119 sud\u0117ti vaistai sustiprina vienas kito veikim\u0105, tod\u0117l pakanka ma\u017eesni\u0173 dozi\u0173. Tre\u010dia, politablet\u0117s leid\u017eia u\u017etikrinti geresn\u012f vaist\u0173 vartojamum\u0105 ir tai, kad pacientas nepamir\u0161 i\u0161gerti statino, nes jis jau yra \u0161ios tablet\u0117s sud\u0117tyje. Visa tai lemia, kad ir gydytojui lengviau kontroliuoti ligas, ir pacientas \u017eino, kad yra gydomas, bet nesijau\u010dia ligoniu, kuriam reikia saujomis gerti vaistus\u201c, \u2013 akcentuoja gydytoja. &nbsp; <b><br \/>\nAuga politable\u010di\u0173 \u017einomumas<\/b> &nbsp; Daug pacient\u0173, gydytojos teigimu, serga ne tik arterine hipertenzija ir dislipidemija, bet ir keliomis kitomis gretutin\u0117mis ligomis, tokiomis kaip diabetas, podagra, tad jiems kai kuriais atvejais kasdien tenka i\u0161gerti ir po 10\u201315 table\u010di\u0173. Pakeitus dal\u012f j\u0173 politablet\u0117mis ar vaist\u0173 deriniais, table\u010di\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117ja, o pacientas noriau laikosi gydymo re\u017eimo ir nepamir\u0161ta vartoti vaist\u0173. &nbsp; M.Berlickien\u0117 sako, kad naujos vaist\u0173 formos garantuoja efektyvesn\u012f gydym\u0105, tod\u0117l gydytojai tur\u0117t\u0173 kalb\u0117tis su pacientais ir pad\u0117ti jiems suvokti tokio gydymo naud\u0105. &nbsp; \u201eYra pacient\u0173, kurie vos \u012f\u017eeng\u0119 \u012f kabinet\u0105 sako, kad gird\u0117jo apie politabletes ir nori pasiklausti d\u0117l j\u0173 vartojimo, ta\u010diau pasitaiko ir toki\u0173 atvej\u0173, kai pacientui b\u016btini vaistai, ta\u010diau jis renkasi gerti \u017eoleli\u0173 arbatas ar maisto papildus. Tokie b\u016bkl\u0117s korekcijos b\u016bdai galimi, ta\u010diau ne visais atvejais, o tik tada, kai pacientas priklauso ma\u017eos rizikos grupei, o ligos yra nepa\u017eengusios. Patar\u010diau \u012fsiklausyti \u012f gydytojo argumentus, nes jis skiria gydym\u0105 atsi\u017evelg\u0119s \u012f individuali\u0105 paciento b\u016bkl\u0119 ir galimas rizikas\u201c, \u2013 ai\u0161kina pa\u0161nekov\u0117. &nbsp; Lietuvos gyventoj\u0173 nor\u0105 vartoti ma\u017eiau vaist\u0173 ir rinktis naujesnes vaist\u0173 formas rodo ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimo rezultatai. \u201eSpinter tyrimai\u201c 2021 m. spal\u012f atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 45 proc. gyventoj\u0173 teiraut\u0173si gydytojo apie galimyb\u0119 vartojamus vaistus keisti politablete (2020 m. spal\u012f toki\u0173 buvo 40 proc.) Toki\u0105 nuostat\u0105 da\u017eniau i\u0161sak\u0117 56 m. ir vyresni gyventojai (49,5 proc.), vyrai (48,6 proc.) ir \u017einantieji apie politablet\u0119. Pastar\u0173j\u0173 taip pat daug\u0117jo \u2013 \u0161iemet j\u0173 buvo 9 procentiniais punktais daugiau (19 proc.) nei pernai (10 proc.). &nbsp; <b><br \/>\nTyrim\u0173 da\u017enumas priklauso nuo b\u016bkl\u0117s<\/b> &nbsp; Gydytoja sako, kad net ir gydantis arterin\u0119 hipertenzij\u0105 bei dislipidemij\u0105 paskirtais vaistais reikia reguliariai steb\u0117ti kraujosp\u016bd\u012f ir cholesterolio balans\u0105 kraujyje: situacija gali pasikeisti ir prireikti koreguoti gydym\u0105. &nbsp; Bendrasis cholesterolis tur\u0117t\u0173 nevir\u0161yti 5 mmol\/l, ta\u010diau net jei \u0161is rodiklis yra normos ribose, gali b\u016bti sutrikusi didelio tankio (DTL), arba gerojo cholesterolio bei ma\u017eo tankio (MTL), arba blogojo cholesterolio ir kraujo riebal\u0173 triglicerid\u0173 (TG) pusiausvyra. Tod\u0117l neu\u017etenka steb\u0117ti bendrojo cholesterolio kiek\u012f kraujyje, reali\u0105 situacij\u0105 parodo lipidograma. &nbsp; \u201ePacientams, kuriems anks\u010diau nediagnozuota dislipidemija, arba tiems, kurie jau gydomi politablet\u0117mis ir n\u0117ra organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidim\u0173, lipidogram\u0105 reik\u0117t\u0173 daryti ne re\u010diau kaip kart\u0105 per metus. Jeigu yra organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidim\u0173, pacientas persirg\u0119s infarktu, jam vaist\u0173 doz\u0117 turi b\u016bti skiriama pagal tiksl\u0173 siektin\u0105 cholesterolio kiek\u012f ir gali b\u016bti koreguojama, kol parenkama tinkama. Tod\u0117l ir lipidograma tokiems pacientams b\u016btina kas 2\u20133 m\u0117nesius\u201c, \u2013 ai\u0161kina M.Berlickien\u0117. &nbsp; Kraujosp\u016bd\u012f pasimatuoti galima ir namuose. Optimalus kraujo spaudimas yra 120\/80 mmHg, iki ma\u017edaug 130\/85 mmHg kraujosp\u016bdis laikomas normaliu. \u0160ios ribos vir\u0161ijimas yra signalas, kad vert\u0117t\u0173 da\u017eniau pasimatuoti kraujo spaudim\u0105, steb\u0117ti, kad jis nekilt\u0173, per\u017ei\u016br\u0117ti mityb\u0105, da\u017eniau u\u017esiimti fizine veikla, atsisakyti \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173. &nbsp; Jei kraujosp\u016bdis yra didesnis nei 139\/90 ir nema\u017e\u0117ja taikant nemedikamentines korekcijas, j\u012f b\u016btina gydyti vaistais. Tyrimais nustatyta, jog ma\u017edaug 60 proc. vadinam\u0105j\u012f padidint\u0105 normal\u0173 kraujosp\u016bd\u012f (140\/90 mmHg) turin\u010di\u0173 asmen\u0173 vidutini\u0161kai per ketverius metus diagnozuojama arterin\u0117 hipertenzija. &nbsp; Gydytoja primena, jog reikia steb\u0117ti ir savo mityb\u0105, k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105. Nutukimas yra vienas i\u0161 arterin\u0117s hipertenzijos ir dislipidemijos rizikos veiksni\u0173, tad turint antsvorio reik\u0117t\u0173 pasitikrinti, ar nesergama \u0161iomis ligomis. &nbsp; \u0160altinis: 15min.lt &nbsp; <b><br \/>\n2021.12.10<\/b> &nbsp; Lietuvoje vykdomos didel\u0117s \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos pirmin\u0117s prevencijos programos duomenys rodo, kad arterine hipertenzija serga beveik \u0161e\u0161i i\u0161 de\u0161imties 45\u201365 met\u0173 am\u017eiaus \u0161alies gyventoj\u0173, o padid\u0117j\u0119s cholesterolis nustatomas net 9 i\u0161 10, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai. &nbsp; Negana to, gydytojai pastebi, kad daug\u0117ja \u017emoni\u0173, sergan\u010di\u0173 abiem ligomis, taip pat jaun\u0117ja toki\u0173 pacient\u0173 am\u017eius. &nbsp; \u201eAuk\u0161tas kraujosp\u016bdis (arterin\u0117 hipertenzija) bei cholesterolio padid\u0117jimas (dislipidemija) labai da\u017enai diagnozuojami kartu. \u0160ios b\u016bkl\u0117s pastaruoju metu nustatomos ne tik vyresniems, bet ir jauniems, 18\u201330 met\u0173 am\u017eiaus pacientams. I\u0161 dalies tai susij\u0119 ir su pandemija \u2013 \u017emon\u0117s patiria l\u0117tin\u012f nuovarg\u012f, nei\u0161vengia streso, nemigos, da\u017enas r\u016bko. &nbsp; B\u016btina reaguoti net \u012f ma\u017eus pakitimus, nes kuo ilgiau nekontroliuojamas kraujosp\u016bdis ir cholesterolis, tuo didesn\u0117 organ\u0173 taikini\u0173 \u2013 \u0161irdies, smegen\u0173, inkst\u0173 \u2013 pa\u017eeidim\u0173, infarkto, insulto rizika\u201c, \u2013 sako gydytoja kardiolog\u0117 Monika Berlickien\u0117. &nbsp; <b><br \/>\nSvarbu nepav\u0117luoti<\/b> &nbsp; Gydytojos teigimu, arterin\u0117s hipertenzijos ir dislipidemijos derinys yra pavojingesnis nei tik viena i\u0161 \u0161i\u0173 lig\u0173 d\u0117l to, kad pasirei\u0161kus abiem ligoms sud\u0117tingiau koreguoti kraujosp\u016bd\u012f, did\u0117ja komplikacij\u0173 skai\u010dius, vienos komplikacijos i\u0161\u0161aukia kitas. &nbsp; \u201eEsant arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai, suma\u017e\u0117ja kraujagysli\u0173 elastingumas, atsiranda aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s, kurios siaurina kraujagysli\u0173 spind\u012f ir lemia infarktus bei insultus. \u012evykus infarktui, nuken\u010dia \u0161irdies raumuo ir gali vystytis \u0161irdies nepakankamumas, taip pat inkst\u0173 funkcijos sutrikimai\u201c, \u2013 komentuoja M.Berlickien\u0117. &nbsp; Gydytojos teigimu, labai didel\u0119 pacient\u0173 dal\u012f sudaro sergantys vadinam\u0105ja toli pa\u017eengusia arterine hipertenzija, kai kartu sergama ir dislipidemija, yra patirti infarktai ar insultai, atlikti autokoronariniai \u0161untavimai, vainikini\u0173 kraujagysli\u0173 stentavimai. &nbsp; Da\u017eniausiai tokie pacientai b\u016bna prad\u0117j\u0119 gydytis per v\u0117lai arba j\u0173 gydymas buvo nepakankamas, skiriant pavienius vaistus, o ne vaist\u0173 derinius ar politabletes, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra \u0161ias dvi ligas gydan\u010di\u0173 vaist\u0173. &nbsp; \u201ePadidinto kraujosp\u016bd\u017eio ir dislipidemijos gydymui skirtos politablet\u0117s turi daug privalum\u0173. Pirma, jos yra ilgo veikimo, tad pakanka i\u0161gerti vien\u0105 politablet\u0119 per par\u0105. Antra, \u012f politablet\u0119 sud\u0117ti vaistai sustiprina vienas kito veikim\u0105, tod\u0117l pakanka ma\u017eesni\u0173 dozi\u0173. Tre\u010dia, politablet\u0117s leid\u017eia u\u017etikrinti geresn\u012f vaist\u0173 vartojamum\u0105 ir tai, kad pacientas nepamir\u0161 i\u0161gerti statino, nes jis jau yra \u0161ios tablet\u0117s sud\u0117tyje. Visa tai lemia, kad ir gydytojui lengviau kontroliuoti ligas, ir pacientas \u017eino, kad yra gydomas, bet nesijau\u010dia ligoniu, kuriam reikia saujomis gerti vaistus\u201c, \u2013 akcentuoja gydytoja. &nbsp; <b><br \/>\nAuga politable\u010di\u0173 \u017einomumas<\/b> &nbsp; Daug pacient\u0173, gydytojos teigimu, serga ne tik arterine hipertenzija ir dislipidemija, bet ir keliomis kitomis gretutin\u0117mis ligomis, tokiomis kaip diabetas, podagra, tad jiems kai kuriais atvejais kasdien tenka i\u0161gerti ir po 10\u201315 table\u010di\u0173. Pakeitus dal\u012f j\u0173 politablet\u0117mis ar vaist\u0173 deriniais, table\u010di\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117ja, o pacientas noriau laikosi gydymo re\u017eimo ir nepamir\u0161ta vartoti vaist\u0173. &nbsp; M.Berlickien\u0117 sako, kad naujos vaist\u0173 formos garantuoja efektyvesn\u012f gydym\u0105, tod\u0117l gydytojai tur\u0117t\u0173 kalb\u0117tis su pacientais ir pad\u0117ti jiems suvokti tokio gydymo naud\u0105. &nbsp; \u201eYra pacient\u0173, kurie vos \u012f\u017eeng\u0119 \u012f kabinet\u0105 sako, kad gird\u0117jo apie politabletes ir nori pasiklausti d\u0117l j\u0173 vartojimo, ta\u010diau pasitaiko ir toki\u0173 atvej\u0173, kai pacientui b\u016btini vaistai, ta\u010diau jis renkasi gerti \u017eoleli\u0173 arbatas ar maisto papildus. Tokie b\u016bkl\u0117s korekcijos b\u016bdai galimi, ta\u010diau ne visais atvejais, o tik tada, kai pacientas priklauso ma\u017eos rizikos grupei, o ligos yra nepa\u017eengusios. Patar\u010diau \u012fsiklausyti \u012f gydytojo argumentus, nes jis skiria gydym\u0105 atsi\u017evelg\u0119s \u012f individuali\u0105 paciento b\u016bkl\u0119 ir galimas rizikas\u201c, \u2013 ai\u0161kina pa\u0161nekov\u0117. &nbsp; Lietuvos gyventoj\u0173 nor\u0105 vartoti ma\u017eiau vaist\u0173 ir rinktis naujesnes vaist\u0173 formas rodo ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimo rezultatai. \u201eSpinter tyrimai\u201c 2021 m. spal\u012f atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 45 proc. gyventoj\u0173 teiraut\u0173si gydytojo apie galimyb\u0119 vartojamus vaistus keisti politablete (2020 m. spal\u012f toki\u0173 buvo 40 proc.) Toki\u0105 nuostat\u0105 da\u017eniau i\u0161sak\u0117 56 m. ir vyresni gyventojai (49,5 proc.), vyrai (48,6 proc.) ir \u017einantieji apie politablet\u0119. Pastar\u0173j\u0173 taip pat daug\u0117jo \u2013 \u0161iemet j\u0173 buvo 9 procentiniais punktais daugiau (19 proc.) nei pernai (10 proc.). &nbsp; <b><br \/>\nTyrim\u0173 da\u017enumas priklauso nuo b\u016bkl\u0117s<\/b> &nbsp; Gydytoja sako, kad net ir gydantis arterin\u0119 hipertenzij\u0105 bei dislipidemij\u0105 paskirtais vaistais reikia reguliariai steb\u0117ti kraujosp\u016bd\u012f ir cholesterolio balans\u0105 kraujyje: situacija gali pasikeisti ir prireikti koreguoti gydym\u0105. &nbsp; Bendrasis cholesterolis tur\u0117t\u0173 nevir\u0161yti 5 mmol\/l, ta\u010diau net jei \u0161is rodiklis yra normos ribose, gali b\u016bti sutrikusi didelio tankio (DTL), arba gerojo cholesterolio bei ma\u017eo tankio (MTL), arba blogojo cholesterolio ir kraujo riebal\u0173 triglicerid\u0173 (TG) pusiausvyra. Tod\u0117l neu\u017etenka steb\u0117ti bendrojo cholesterolio kiek\u012f kraujyje, reali\u0105 situacij\u0105 parodo lipidograma. &nbsp; \u201ePacientams, kuriems anks\u010diau nediagnozuota dislipidemija, arba tiems, kurie jau gydomi politablet\u0117mis ir n\u0117ra organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidim\u0173, lipidogram\u0105 reik\u0117t\u0173 daryti ne re\u010diau kaip kart\u0105 per metus. Jeigu yra organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidim\u0173, pacientas persirg\u0119s infarktu, jam vaist\u0173 doz\u0117 turi b\u016bti skiriama pagal tiksl\u0173 siektin\u0105 cholesterolio kiek\u012f ir gali b\u016bti koreguojama, kol parenkama tinkama. Tod\u0117l ir lipidograma tokiems pacientams b\u016btina kas 2\u20133 m\u0117nesius\u201c, \u2013 ai\u0161kina M.Berlickien\u0117. &nbsp; Kraujosp\u016bd\u012f pasimatuoti galima ir namuose. Optimalus kraujo spaudimas yra 120\/80 mmHg, iki ma\u017edaug 130\/85 mmHg kraujosp\u016bdis laikomas normaliu. \u0160ios ribos vir\u0161ijimas yra signalas, kad vert\u0117t\u0173 da\u017eniau pasimatuoti kraujo spaudim\u0105, steb\u0117ti, kad jis nekilt\u0173, per\u017ei\u016br\u0117ti mityb\u0105, da\u017eniau u\u017esiimti fizine veikla, atsisakyti \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173. &nbsp; Jei kraujosp\u016bdis yra didesnis nei 139\/90 ir nema\u017e\u0117ja taikant nemedikamentines korekcijas, j\u012f b\u016btina gydyti vaistais. Tyrimais nustatyta, jog ma\u017edaug 60 proc. vadinam\u0105j\u012f padidint\u0105 normal\u0173 kraujosp\u016bd\u012f (140\/90 mmHg) turin\u010di\u0173 asmen\u0173 vidutini\u0161kai per ketverius metus diagnozuojama arterin\u0117 hipertenzija. &nbsp; Gydytoja primena, jog reikia steb\u0117ti ir savo mityb\u0105, k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105. Nutukimas yra vienas i\u0161 arterin\u0117s hipertenzijos ir dislipidemijos rizikos veiksni\u0173, tad turint antsvorio reik\u0117t\u0173 pasitikrinti, ar nesergama \u0161iomis ligomis. &nbsp; \u0160altinis: 15min.lt &nbsp;<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Lietuvoje vykdomos didel\u0117s \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos pirmin\u0117s prevencijos programos duomenys rodo, kad arterine hipertenzija serga beveik \u0161e\u0161i i\u0161 de\u0161imties 45\u201365 met\u0173 am\u017eiaus \u0161alies gyventoj\u0173, o padid\u0117j\u0119s cholesterolis nustatomas net 9 i\u0161 10, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5738","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5738","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5738"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5738\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5738"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5738"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5738"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}