{"id":5736,"date":"2021-12-10T00:00:00","date_gmt":"2021-12-09T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/tyrimas-grizti-svarstantys-emigrantai-labiausiai-nuogastauja-del-blogesnes-finansines-padeties-ir-darbdaviu-poziurio\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:06","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:06","slug":"tyrimas-grizti-svarstantys-emigrantai-labiausiai-nuogastauja-del-blogesnes-finansines-padeties-ir-darbdaviu-poziurio","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/tyrimas-grizti-svarstantys-emigrantai-labiausiai-nuogastauja-del-blogesnes-finansines-padeties-ir-darbdaviu-poziurio\/","title":{"rendered":"Tyrimas: gr\u012f\u017eti svarstantys emigrantai labiausiai nuog\u0105stauja d\u0117l blogesn\u0117s finansin\u0117s pad\u0117ties ir darbdavi\u0173 po\u017ei\u016brio"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Pablog\u0117jusi \u0161eimos finansin\u0117 situacija (58 proc.), nepagarbus darbdavi\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f darbuotojus (53 proc.) bei \u017emoni\u0173 bendravimo b\u016bdas Lietuvoje (50 proc.) yra pagrindiniai u\u017esienyje gyvenan\u010di\u0173 lietuvi\u0173 nuog\u0105stavimai svarstant apie gr\u012f\u017eim\u0105 \u012f gimt\u0105j\u0105 \u0161al\u012f. Tokius rezultatus parod\u0117 Tarptautin\u0117s migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro inicijuotas sociologinis tyrimas, skelbiama IOM prane\u0161ime \u017einiasklaidai. &nbsp; Tyrimo metu buvo apklausti 1027 respondentai \u2013 daugiau nei metus u\u017esienyje gyvenantys lietuviai. &nbsp; \u0160alia toki\u0173 nuog\u0105stavim\u0173 yra ir viena svari prie\u017eastis, traukianti sugr\u012f\u017eti \u2013 76 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad gyvendami Lietuvoje jaust\u0173si geriau, nes \u010dia gyvena j\u0173 draugai ir artimieji. &nbsp; Jovita Sandait\u0117, IOM koordinuojamo projekto \u201eRenkuosi Lietuv\u0105\u201c vadov\u0117, pastebi ir daugiau pozityvi\u0173 \u017eenkl\u0173 \u2013 dauguma darbingo am\u017eiaus emigrant\u0173 mano, kad u\u017esienyje \u012fgyt\u0105 darbin\u0119 patirt\u012f gal\u0117t\u0173 s\u0117kmingai panaudoti ir Lietuvos darbo rinkoje. &nbsp; Tyrimo metu buvo atlikti giluminiai interviu su pa\u010diais emigrantais ir ekspertais \u2013 \u017emon\u0117mis betarpi\u0161kai susidurian\u010diais su gr\u012f\u017eusiais migrantais \u012fvairiuose j\u0173 \u012fsitvirtinimo Lietuvoje etapuose \u2013 renkantis b\u016bst\u0105, \u012fsidarbinant, buvusi\u0173 migrant\u0173 vaikams integruojantis lietuvi\u0161koje \u0161vietimo sistemoje. &nbsp; Ekspert\u0173 vertinimu, kartais gr\u012f\u017etantieji net per daug nuog\u0105stauja d\u0117l suprast\u0117sian\u010dios \u0161eimos finansin\u0117s pad\u0117ties \u2013 Lietuvoje atlyginimai i\u0161ties ma\u017eesni, bet ma\u017eesn\u0117s ir pragyveno i\u0161laidos, tad gr\u012f\u017eusieji netrunka tai pajausti. Kitos svarbios sritys \u2013 b\u016bstas, darbas ir vaik\u0173 s\u0117kminga (re)integracija \u012f Lietuvi\u0161k\u0105 \u0161vietimo sistem\u0105. &nbsp; Tyrim\u0105 atlikusios bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovo Igno Zoko teigimu, emigrantai labai vertina turim\u0105 daugiakult\u016brin\u0119 aplink\u0105 ir pasaulieti\u0161k\u0105 bendravim\u0105 Vakar\u0173 \u0161alyse. Tai yra bene svarbiausias nematerialus dalykas, kurio, emigrant\u0173 manymu, jie netekt\u0173 gr\u012f\u017e\u0119 \u012f Lietuv\u0105. Ta\u010diau dauguma i\u0161vykusi\u0173 gr\u012f\u017eta \u012f jau jiems pa\u017e\u012fstam\u0105 socium\u0105, \u010dia turi artim\u0173j\u0173 ir draug\u0173, tod\u0117l bendravimo skirtumai pernelyg nesijau\u010dia. &nbsp; Ekspertai pastebi, kad daugiau problem\u0173 gali kilti gr\u012f\u017eus kartu su u\u017esienie\u010diu gyvenimo partneriu. Tokiu atveju s\u0117kmingai (re)integracijai svarbu atlikti \u201enam\u0173 darbus\u201c dar iki gr\u012f\u017eimo: \u012fvertinti ar naujoje aplinkoje bus kalban\u010di\u0173 partneriui suprantama kalba, kokios jo ar jos \u012fsidarbinimo galimyb\u0117s, ar gyvenamojoje vietoje yra bent nedidel\u0117 partnerio(-\u0117s) gimt\u0105ja kalba kalban\u010di\u0173 ar kitaip kult\u016bri\u0161kai artim\u0173 \u017emoni\u0173 bendruomen\u0117. &nbsp; Gyvenamosios vietos, \u012fsidarbinimo ir, jei yra, vaik\u0173 (re)integracijos klausimai yra glaud\u017eiai tarpusavyje susij\u0119 \u2013 gr\u012f\u017etant \u012f gimtuosius rajonus emigrantams da\u017eniausiai nekyla didesni\u0173 klausim\u0173 d\u0117l b\u016bsto, nes da\u017enai j\u012f jau turi arba gali \u012fsigyti i\u0161 turim\u0173 santaup\u0173, ta\u010diau rajonuose siauresn\u0117s darbo pasirinkimo galimyb\u0117s. &nbsp; Didmies\u010diuose \u2013 prie\u0161ingai, lengviau rasti pageidaujam\u0105 ir geriau apmokam\u0105 darb\u0105, ta\u010diau sunkiau \u012fsigyti b\u016bst\u0105, juolab, kad neturint stabili\u0173 pajam\u0173 istorijos Lietuvoje, gali kilti sunkum\u0173 gaunant b\u016bsto paskol\u0105. Be to, Lietuvoje yra daug atskir\u0173 s\u0117kming\u0173 vaik\u0173 integracijos \u012f \u0161vietimo sistem\u0105 projekt\u0173 ir iniciatyv\u0173, ta\u010diau i\u0161baigto sisteminio gr\u012f\u017eusi\u0173 vaik\u0173 (re)integravimo modelio Lietuvoje dar n\u0117ra, tod\u0117l ruo\u0161iantis gr\u012f\u017eti svarbu i\u0161 anksto pasidom\u0117ti vaik\u0173 (re)integravimo galimyb\u0117mis. &nbsp; Sociologas I. Zokas atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f kit\u0105 emigrant\u0173 \u012fvardijam\u0105 problem\u0105 \u2013 biurokratij\u0105, kuri\u0105 kaip vien\u0105 i\u0161 gr\u012f\u017eim\u0105 stabdan\u010di\u0173 dalyk\u0173 \u012fvardijo 36 proc. apklaust\u0173j\u0173. Nors Lietuvos biurokratin\u0117s sistemos sud\u0117tingum\u0105 link\u0119 neigiamai vertinti tiek emigrantai, tiek t\u0117vyn\u0117je gyvenantys lietuviai, ekspertai pa\u017eymi, kad valstybi\u0173 be biurokratijos n\u0117ra, tad kei\u010diant rezidavimo \u0161al\u012f, reikia nusiteikti tam tikriems biurokratiniams nepatogumams. &nbsp; Apibendrindama tyrimo rezultatus J. Sandait\u0117 teigia, kad paprastai daugiausia sunkum\u0173 kyla nusprendusiems gr\u012f\u017eti spontani\u0161kai ir nepasiruo\u0161us. Tinkamas pasiruo\u0161imas gr\u012f\u017eimui susideda i\u0161 ai\u0161kios \u012fsik\u016brimo vizijos tur\u0117jimo, \u012fsidarbinimo ar kit\u0173 savirealizacijos id\u0117j\u0173 toki\u0173 kaip verslo k\u016brimas ir pan. apsvarstymo ir galimybi\u0173 analiz\u0117s. &nbsp; B\u016btinas ir psichologinis nusiteikimas, jog su trumpalaikiais repatriacijos nepatogumams gali tekti susidurti, pa\u017eymi projekto \u201eRenkuosi Lietuv\u0105\u201c vadov\u0117. &nbsp; Pla\u010diau su tyrimo rezultatais galima susipa\u017einti <a href=\"https:\/\/www.renkuosilietuva.lt\/file\/repository\/Tyrimas_2021_m_diasporos_nuogastavimai.pdf\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">\u010cIA<\/a>. &nbsp; \u0160altinis: lrt.lt <b><br \/>\n2021.12.10<br \/>\n<\/b> &nbsp; Pablog\u0117jusi \u0161eimos finansin\u0117 situacija (58 proc.), nepagarbus darbdavi\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f darbuotojus (53 proc.) bei \u017emoni\u0173 bendravimo b\u016bdas Lietuvoje (50 proc.) yra pagrindiniai u\u017esienyje gyvenan\u010di\u0173 lietuvi\u0173 nuog\u0105stavimai svarstant apie gr\u012f\u017eim\u0105 \u012f gimt\u0105j\u0105 \u0161al\u012f. Tokius rezultatus parod\u0117 Tarptautin\u0117s migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro inicijuotas sociologinis tyrimas, skelbiama IOM prane\u0161ime \u017einiasklaidai. &nbsp; Tyrimo metu buvo apklausti 1027 respondentai \u2013 daugiau nei metus u\u017esienyje gyvenantys lietuviai. &nbsp; \u0160alia toki\u0173 nuog\u0105stavim\u0173 yra ir viena svari prie\u017eastis, traukianti sugr\u012f\u017eti \u2013 76 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad gyvendami Lietuvoje jaust\u0173si geriau, nes \u010dia gyvena j\u0173 draugai ir artimieji. &nbsp; Jovita Sandait\u0117, IOM koordinuojamo projekto \u201eRenkuosi Lietuv\u0105\u201c vadov\u0117, pastebi ir daugiau pozityvi\u0173 \u017eenkl\u0173 \u2013 dauguma darbingo am\u017eiaus emigrant\u0173 mano, kad u\u017esienyje \u012fgyt\u0105 darbin\u0119 patirt\u012f gal\u0117t\u0173 s\u0117kmingai panaudoti ir Lietuvos darbo rinkoje. &nbsp; Tyrimo metu buvo atlikti giluminiai interviu su pa\u010diais emigrantais ir ekspertais \u2013 \u017emon\u0117mis betarpi\u0161kai susidurian\u010diais su gr\u012f\u017eusiais migrantais \u012fvairiuose j\u0173 \u012fsitvirtinimo Lietuvoje etapuose \u2013 renkantis b\u016bst\u0105, \u012fsidarbinant, buvusi\u0173 migrant\u0173 vaikams integruojantis lietuvi\u0161koje \u0161vietimo sistemoje. &nbsp; Ekspert\u0173 vertinimu, kartais gr\u012f\u017etantieji net per daug nuog\u0105stauja d\u0117l suprast\u0117sian\u010dios \u0161eimos finansin\u0117s pad\u0117ties \u2013 Lietuvoje atlyginimai i\u0161ties ma\u017eesni, bet ma\u017eesn\u0117s ir pragyveno i\u0161laidos, tad gr\u012f\u017eusieji netrunka tai pajausti. Kitos svarbios sritys \u2013 b\u016bstas, darbas ir vaik\u0173 s\u0117kminga (re)integracija \u012f Lietuvi\u0161k\u0105 \u0161vietimo sistem\u0105. &nbsp; Tyrim\u0105 atlikusios bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovo Igno Zoko teigimu, emigrantai labai vertina turim\u0105 daugiakult\u016brin\u0119 aplink\u0105 ir pasaulieti\u0161k\u0105 bendravim\u0105 Vakar\u0173 \u0161alyse. Tai yra bene svarbiausias nematerialus dalykas, kurio, emigrant\u0173 manymu, jie netekt\u0173 gr\u012f\u017e\u0119 \u012f Lietuv\u0105. Ta\u010diau dauguma i\u0161vykusi\u0173 gr\u012f\u017eta \u012f jau jiems pa\u017e\u012fstam\u0105 socium\u0105, \u010dia turi artim\u0173j\u0173 ir draug\u0173, tod\u0117l bendravimo skirtumai pernelyg nesijau\u010dia. &nbsp; Ekspertai pastebi, kad daugiau problem\u0173 gali kilti gr\u012f\u017eus kartu su u\u017esienie\u010diu gyvenimo partneriu. Tokiu atveju s\u0117kmingai (re)integracijai svarbu atlikti \u201enam\u0173 darbus\u201c dar iki gr\u012f\u017eimo: \u012fvertinti ar naujoje aplinkoje bus kalban\u010di\u0173 partneriui suprantama kalba, kokios jo ar jos \u012fsidarbinimo galimyb\u0117s, ar gyvenamojoje vietoje yra bent nedidel\u0117 partnerio(-\u0117s) gimt\u0105ja kalba kalban\u010di\u0173 ar kitaip kult\u016bri\u0161kai artim\u0173 \u017emoni\u0173 bendruomen\u0117. &nbsp; Gyvenamosios vietos, \u012fsidarbinimo ir, jei yra, vaik\u0173 (re)integracijos klausimai yra glaud\u017eiai tarpusavyje susij\u0119 \u2013 gr\u012f\u017etant \u012f gimtuosius rajonus emigrantams da\u017eniausiai nekyla didesni\u0173 klausim\u0173 d\u0117l b\u016bsto, nes da\u017enai j\u012f jau turi arba gali \u012fsigyti i\u0161 turim\u0173 santaup\u0173, ta\u010diau rajonuose siauresn\u0117s darbo pasirinkimo galimyb\u0117s. &nbsp; Didmies\u010diuose \u2013 prie\u0161ingai, lengviau rasti pageidaujam\u0105 ir geriau apmokam\u0105 darb\u0105, ta\u010diau sunkiau \u012fsigyti b\u016bst\u0105, juolab, kad neturint stabili\u0173 pajam\u0173 istorijos Lietuvoje, gali kilti sunkum\u0173 gaunant b\u016bsto paskol\u0105. Be to, Lietuvoje yra daug atskir\u0173 s\u0117kming\u0173 vaik\u0173 integracijos \u012f \u0161vietimo sistem\u0105 projekt\u0173 ir iniciatyv\u0173, ta\u010diau i\u0161baigto sisteminio gr\u012f\u017eusi\u0173 vaik\u0173 (re)integravimo modelio Lietuvoje dar n\u0117ra, tod\u0117l ruo\u0161iantis gr\u012f\u017eti svarbu i\u0161 anksto pasidom\u0117ti vaik\u0173 (re)integravimo galimyb\u0117mis. &nbsp; Sociologas I. Zokas atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f kit\u0105 emigrant\u0173 \u012fvardijam\u0105 problem\u0105 \u2013 biurokratij\u0105, kuri\u0105 kaip vien\u0105 i\u0161 gr\u012f\u017eim\u0105 stabdan\u010di\u0173 dalyk\u0173 \u012fvardijo 36 proc. apklaust\u0173j\u0173. Nors Lietuvos biurokratin\u0117s sistemos sud\u0117tingum\u0105 link\u0119 neigiamai vertinti tiek emigrantai, tiek t\u0117vyn\u0117je gyvenantys lietuviai, ekspertai pa\u017eymi, kad valstybi\u0173 be biurokratijos n\u0117ra, tad kei\u010diant rezidavimo \u0161al\u012f, reikia nusiteikti tam tikriems biurokratiniams nepatogumams. &nbsp; Apibendrindama tyrimo rezultatus J. Sandait\u0117 teigia, kad paprastai daugiausia sunkum\u0173 kyla nusprendusiems gr\u012f\u017eti spontani\u0161kai ir nepasiruo\u0161us. Tinkamas pasiruo\u0161imas gr\u012f\u017eimui susideda i\u0161 ai\u0161kios \u012fsik\u016brimo vizijos tur\u0117jimo, \u012fsidarbinimo ar kit\u0173 savirealizacijos id\u0117j\u0173 toki\u0173 kaip verslo k\u016brimas ir pan. apsvarstymo ir galimybi\u0173 analiz\u0117s. &nbsp; B\u016btinas ir psichologinis nusiteikimas, jog su trumpalaikiais repatriacijos nepatogumams gali tekti susidurti, pa\u017eymi projekto \u201eRenkuosi Lietuv\u0105\u201c vadov\u0117. &nbsp; Pla\u010diau su tyrimo rezultatais galima susipa\u017einti <a href=\"https:\/\/www.renkuosilietuva.lt\/file\/repository\/Tyrimas_2021_m_diasporos_nuogastavimai.pdf\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">\u010cIA<\/a>. &nbsp; \u0160altinis: lrt.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Pablog\u0117jusi \u0161eimos finansin\u0117 situacija (58 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5736","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5736","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5736"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5736\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5736"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5736"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5736"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}