Lietuvos gyventojai pakankamai laisvai \u017evelgia \u012f galimyb\u0119 nedelsiant panaudoti pinigus, kurie idealiu atveju b\u016bt\u0173 skirti gyvenimui ilgus metus. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 bendrovei \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikus reprezentatyvi\u0105 apklaus\u0105 paai\u0161k\u0117jo, kad jei pensija b\u016bt\u0173 i\u0161mok\u0117ta vienu ypu, keliolikos met\u0173 laikotarpiui j\u0105 i\u0161d\u0117lioti bandyt\u0173 vos kas antras apklausos dalyvis (55 proc.). Likusi \u0161alies gyventoj\u0173 dalis pensijai rast\u0173 geresn\u012f pritaikym\u0105: pirkt\u0173 nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 (NT), vertybinius popierius (26 proc.) ar gerint\u0173 jau turim\u0105 NT (12 proc.), spr\u0119st\u0173 sveikatos i\u0161\u0161\u016bkius (23 proc.), i\u0161leist\u0173 b\u016btiniausioms reikm\u0117ms (11 proc.,) ar tiesiog pramogaut\u0173 ateities s\u0105skaita (7 proc.). Apklaus\u0105 inicijavusios Lietuvos investicini\u0173 ir pensij\u0173 fond\u0173 asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebi, jog supratimas, kad gyventi reikia \u201e\u010dia ir dabar\u201c \u012fgauna nerim\u0105 kelian\u010dias formas. \u201eTaip yra, kad vis\u0105 gyvenim\u0105 nema\u017eus mokes\u010dius mokantys \u017emon\u0117s pagr\u012fstai jau\u010diasi \u201eu\u017esidirb\u0119\u201c savo pensij\u0105, nors techni\u0161kai mums j\u0105 kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f u\u017edirbin\u0117s ateities kartos, kaip kad mes savo \u012fmokomis pensijas u\u017edirbame dabartiniams pensininkams. Vis d\u0117lto, pensija n\u0117ra ir netur\u0117t\u0173 b\u016bti traktuojama kaip premija, kuri\u0105 b\u016bt\u0173 galima lengva ranka panaudoti savo malonumui bei pramogoms. Grei\u010diau tai yra atlyginimas, skirtas b\u016btiniausioms kasdien\u0117ms reikm\u0117ms. Labiausiai nustebino atradimas, kad i\u0161 esm\u0117s kas antras \u0161alies gyventojas pensijos pinigus tiesiog i\u0161leist\u0173, nesusim\u0105stydamas apie ateit\u012f\u201c, \u2013 sako T. Gudaitis.
\nPensija \u2013 ir kasdien\u0117ms reikm\u0117ms, ir pramogoms<\/b> B\u016bt\u0173 ne\u012ftik\u0117tina, kad einam\u0173j\u0173 \u012fmok\u0173 principu veikianti socialinio apr\u016bpinimo sistema savo ilgalaikius \u012fsipareigojimus \u012fvykdyt\u0173 vienu pervedimu \u012f s\u0105skait\u0105. Kaip \u012f priek\u012f negauname atlyginimo, taip \u012f priek\u012f \u201eSodra\u201c nei\u0161mok\u0117s ir pensij\u0173. Vis d\u0117lto, jei taip nutikt\u0173, visuomen\u0117s pasirinkimai nenud\u017eiugint\u0173. \u201eAtid\u0117ti pragyvenimui gautus pensijos pinigus labiau link\u0119 auk\u0161\u010diausi\u0105 i\u0161silavinim\u0105 turintys gyventojai. Pana\u0161u, kad grei\u010diausiai pensij\u0105 i\u0161leist\u0173 vidurinio i\u0161silavinimo ne\u012fgij\u0119 asmenys: jie nor\u0117t\u0173 investuoti \u012f turim\u0105 b\u016bst\u0105, b\u016btiniausioms reikm\u0117ms bei pramogoms\u201c, \u2013 pastebi LIPFA vadovas. \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c duomenimis, 57 proc. auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u012fgijusi\u0173 respondent\u0173 dalint\u0173 pensij\u0105 keliolikai met\u0173 \u012f priek\u012f, taip elgt\u0173si ir 54 proc. auk\u0161tesn\u012fj\u012f ir special\u0173 vidurin\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 apklausos dalyvi\u0173. Tarp nebaigto vidurinio i\u0161silavinimo \u017emoni\u0173 ilgalaikes i\u0161laidas planuojan\u010di\u0173j\u0173 dalis smunka \u017eemiau 50 proc. ribos ir sudaro 49 procentus. Pastaroji grup\u0117 i\u0161siskiria ir tuo, kad net 24 proc. jos atstov\u0173 pensij\u0173 pinigus investuot\u0173 \u012f turim\u0105 b\u016bst\u0105 (auk\u0161\u010diausio i\u0161silavinimo \u2013 tik 7 proc.), 13 proc. vykt\u0173 \u012f kelion\u0119 ar pramogaut\u0173 (auk\u0161\u010diausio i\u0161silavinimo \u2013 7 proc.), i\u0161leist\u0173 tuo metu svarbiausioms b\u016btinoms reikm\u0117ms \u2013 13 proc. (9 proc.). Auk\u0161tai atsid\u016br\u0117 ir sveikatos problemos, kurias nor\u0117t\u0173 spr\u0119sti 21-26 proc. skirtingo i\u0161silavinimo apklausos dalyvi\u0173. Ta\u010diau, pasak T. Gudai\u010dio, jas nurungia noras investuoti \u012f nauj\u0105 nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105, spekuliuoti vertybini\u0173 popieri\u0173 rinkose: to pensijos pinigais imt\u0173si net 22-34 proc. \u0161alies gyventoj\u0173.
\n\u017demiausi\u0173 pajam\u0173 gav\u0117jai \u2013 ir pataupyt\u0173, ir leist\u0173<\/b> Analizuojant ma\u017eiausias, iki 300 eur\u0173 vienam nam\u0173 \u016bkio nariui pajamas gaunan\u010dios visuomen\u0117s grup\u0117s elges\u012f, jis atspindi bendras tendencijas. \u010cia 54 proc. gyventoj\u0173 bandyt\u0173 susiplanuoti i\u0161laidas keliolikai met\u0173, o statisti\u0161kai daugiau \u017emoni\u0173 pirkt\u0173 NT ar vertybinius popierius (25 proc.) nei spr\u0119st\u0173 sveikatos i\u0161\u0161\u016bkius (24 proc.). Ta\u010diau tarp j\u0173 daugiausiai toki\u0173, kurie b\u016bt\u0173 link\u0119 i\u0161leisti pensij\u0105 tuo metu aktualiausiems poreikiams \u2013 i\u0161 viso 14 proc. \u201eEinamiesiems poreikiams u\u017ekam\u0161yti ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 gav\u0117jai yra link\u0119 skirti did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f, palyginti su kitomis pajam\u0173 grup\u0117mis ir tai net nestebina, nes pajam\u0173 tr\u016bkumas jau yra tap\u0119s permanentine b\u016bsena. S\u0105lyginai didel\u0117, net 14 proc. dalis linksta investuoti \u012f b\u016bsto b\u016bkl\u0117s pagerinim\u0105, o noru pramogauti vos 2 punktais nusileid\u017eia did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 gav\u0117jams: 9 proc. u\u017e pensijos pinigus nor\u0117t\u0173 pakeliauti ar pramogauti\u201c, \u2013 sako asociacijos vadovas. Pasak T. Gudai\u010dio, kaip beb\u016bt\u0173, kas antras ilgalaikio finansinio plano savo pensijai neturintis Lietuvos gyventojas yra i\u0161ties didelis i\u0161\u0161\u016bkis. Tai padeda suprasti ir logik\u0105, kod\u0117l asmeni\u0161kai kaupti pensijai su valstyb\u0117s paskatinimu pasiry\u017e\u0119 \u017emon\u0117s galiausiai nustemba, kad santaup\u0173 vienu mostu neatgaus, ta\u010diau kasm\u0117nesin\u0117s i\u0161mokos jiems bus didesn\u0117s. \u201eApklausos metu paai\u0161k\u0117jo vienas ypa\u010d pozityvus momentas. Pa\u010dioje jauniausioje 18-25 met\u0173 am\u017eiaus respondent\u0173 grup\u0117je atsirado daugiausiai, arba net 59 proc. toki\u0173, kurie i\u0161kart gav\u0119 pensij\u0105 apgalvot\u0173, kaip j\u0105 panaudoti per ateinan\u010dius keliolika met\u0173. D\u017eiugu, kad jaunimas i\u0161siskiria finansiniu ra\u0161tingumu ir teikia pozityvi\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173, kad kei\u010diantis kartoms supratimo apie ilgalaikius finansinius i\u0161\u0161\u016bkius bus tikrai gerokai daugiau negu dabar, o gal net ir susidarys kritin\u0117 mas\u0117\u201c, \u2013 viliasi jis. \u201eSpinter tyrimai\u201c spalio 18-28 dienomis apklaus\u0117 1015 \u017emoni\u0173, kuri\u0173 am\u017eius 16-75 metai. Jie gal\u0117jo rinktis kelet\u0105 atsakym\u0173, tod\u0117l j\u0173 suma gali vir\u0161yti 100 proc. \u0160altinis: elta.lt
\n2021.12.16
\n<\/b> Lietuvos gyventojai pakankamai laisvai \u017evelgia \u012f galimyb\u0119 nedelsiant panaudoti pinigus, kurie idealiu atveju b\u016bt\u0173 skirti gyvenimui ilgus metus. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 bendrovei \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikus reprezentatyvi\u0105 apklaus\u0105 paai\u0161k\u0117jo, kad jei pensija b\u016bt\u0173 i\u0161mok\u0117ta vienu ypu, keliolikos met\u0173 laikotarpiui j\u0105 i\u0161d\u0117lioti bandyt\u0173 vos kas antras apklausos dalyvis (55 proc.). Likusi \u0161alies gyventoj\u0173 dalis pensijai rast\u0173 geresn\u012f pritaikym\u0105: pirkt\u0173 nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 (NT), vertybinius popierius (26 proc.) ar gerint\u0173 jau turim\u0105 NT (12 proc.), spr\u0119st\u0173 sveikatos i\u0161\u0161\u016bkius (23 proc.), i\u0161leist\u0173 b\u016btiniausioms reikm\u0117ms (11 proc.,) ar tiesiog pramogaut\u0173 ateities s\u0105skaita (7 proc.). Apklaus\u0105 inicijavusios Lietuvos investicini\u0173 ir pensij\u0173 fond\u0173 asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebi, jog supratimas, kad gyventi reikia \u201e\u010dia ir dabar\u201c \u012fgauna nerim\u0105 kelian\u010dias formas. \u201eTaip yra, kad vis\u0105 gyvenim\u0105 nema\u017eus mokes\u010dius mokantys \u017emon\u0117s pagr\u012fstai jau\u010diasi \u201eu\u017esidirb\u0119\u201c savo pensij\u0105, nors techni\u0161kai mums j\u0105 kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f u\u017edirbin\u0117s ateities kartos, kaip kad mes savo \u012fmokomis pensijas u\u017edirbame dabartiniams pensininkams. Vis d\u0117lto, pensija n\u0117ra ir netur\u0117t\u0173 b\u016bti traktuojama kaip premija, kuri\u0105 b\u016bt\u0173 galima lengva ranka panaudoti savo malonumui bei pramogoms. Grei\u010diau tai yra atlyginimas, skirtas b\u016btiniausioms kasdien\u0117ms reikm\u0117ms. Labiausiai nustebino atradimas, kad i\u0161 esm\u0117s kas antras \u0161alies gyventojas pensijos pinigus tiesiog i\u0161leist\u0173, nesusim\u0105stydamas apie ateit\u012f\u201c, \u2013 sako T. Gudaitis.
\nPensija \u2013 ir kasdien\u0117ms reikm\u0117ms, ir pramogoms<\/b> B\u016bt\u0173 ne\u012ftik\u0117tina, kad einam\u0173j\u0173 \u012fmok\u0173 principu veikianti socialinio apr\u016bpinimo sistema savo ilgalaikius \u012fsipareigojimus \u012fvykdyt\u0173 vienu pervedimu \u012f s\u0105skait\u0105. Kaip \u012f priek\u012f negauname atlyginimo, taip \u012f priek\u012f \u201eSodra\u201c nei\u0161mok\u0117s ir pensij\u0173. Vis d\u0117lto, jei taip nutikt\u0173, visuomen\u0117s pasirinkimai nenud\u017eiugint\u0173. \u201eAtid\u0117ti pragyvenimui gautus pensijos pinigus labiau link\u0119 auk\u0161\u010diausi\u0105 i\u0161silavinim\u0105 turintys gyventojai. Pana\u0161u, kad grei\u010diausiai pensij\u0105 i\u0161leist\u0173 vidurinio i\u0161silavinimo ne\u012fgij\u0119 asmenys: jie nor\u0117t\u0173 investuoti \u012f turim\u0105 b\u016bst\u0105, b\u016btiniausioms reikm\u0117ms bei pramogoms\u201c, \u2013 pastebi LIPFA vadovas. \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c duomenimis, 57 proc. auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u012fgijusi\u0173 respondent\u0173 dalint\u0173 pensij\u0105 keliolikai met\u0173 \u012f priek\u012f, taip elgt\u0173si ir 54 proc. auk\u0161tesn\u012fj\u012f ir special\u0173 vidurin\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 apklausos dalyvi\u0173. Tarp nebaigto vidurinio i\u0161silavinimo \u017emoni\u0173 ilgalaikes i\u0161laidas planuojan\u010di\u0173j\u0173 dalis smunka \u017eemiau 50 proc. ribos ir sudaro 49 procentus. Pastaroji grup\u0117 i\u0161siskiria ir tuo, kad net 24 proc. jos atstov\u0173 pensij\u0173 pinigus investuot\u0173 \u012f turim\u0105 b\u016bst\u0105 (auk\u0161\u010diausio i\u0161silavinimo \u2013 tik 7 proc.), 13 proc. vykt\u0173 \u012f kelion\u0119 ar pramogaut\u0173 (auk\u0161\u010diausio i\u0161silavinimo \u2013 7 proc.), i\u0161leist\u0173 tuo metu svarbiausioms b\u016btinoms reikm\u0117ms \u2013 13 proc. (9 proc.). Auk\u0161tai atsid\u016br\u0117 ir sveikatos problemos, kurias nor\u0117t\u0173 spr\u0119sti 21-26 proc. skirtingo i\u0161silavinimo apklausos dalyvi\u0173. Ta\u010diau, pasak T. Gudai\u010dio, jas nurungia noras investuoti \u012f nauj\u0105 nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105, spekuliuoti vertybini\u0173 popieri\u0173 rinkose: to pensijos pinigais imt\u0173si net 22-34 proc. \u0161alies gyventoj\u0173.
\n\u017demiausi\u0173 pajam\u0173 gav\u0117jai \u2013 ir pataupyt\u0173, ir leist\u0173<\/b> Analizuojant ma\u017eiausias, iki 300 eur\u0173 vienam nam\u0173 \u016bkio nariui pajamas gaunan\u010dios visuomen\u0117s grup\u0117s elges\u012f, jis atspindi bendras tendencijas. \u010cia 54 proc. gyventoj\u0173 bandyt\u0173 susiplanuoti i\u0161laidas keliolikai met\u0173, o statisti\u0161kai daugiau \u017emoni\u0173 pirkt\u0173 NT ar vertybinius popierius (25 proc.) nei spr\u0119st\u0173 sveikatos i\u0161\u0161\u016bkius (24 proc.). Ta\u010diau tarp j\u0173 daugiausiai toki\u0173, kurie b\u016bt\u0173 link\u0119 i\u0161leisti pensij\u0105 tuo metu aktualiausiems poreikiams \u2013 i\u0161 viso 14 proc. \u201eEinamiesiems poreikiams u\u017ekam\u0161yti ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 gav\u0117jai yra link\u0119 skirti did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f, palyginti su kitomis pajam\u0173 grup\u0117mis ir tai net nestebina, nes pajam\u0173 tr\u016bkumas jau yra tap\u0119s permanentine b\u016bsena. S\u0105lyginai didel\u0117, net 14 proc. dalis linksta investuoti \u012f b\u016bsto b\u016bkl\u0117s pagerinim\u0105, o noru pramogauti vos 2 punktais nusileid\u017eia did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 gav\u0117jams: 9 proc. u\u017e pensijos pinigus nor\u0117t\u0173 pakeliauti ar pramogauti\u201c, \u2013 sako asociacijos vadovas. Pasak T. Gudai\u010dio, kaip beb\u016bt\u0173, kas antras ilgalaikio finansinio plano savo pensijai neturintis Lietuvos gyventojas yra i\u0161ties didelis i\u0161\u0161\u016bkis. Tai padeda suprasti ir logik\u0105, kod\u0117l asmeni\u0161kai kaupti pensijai su valstyb\u0117s paskatinimu pasiry\u017e\u0119 \u017emon\u0117s galiausiai nustemba, kad santaup\u0173 vienu mostu neatgaus, ta\u010diau kasm\u0117nesin\u0117s i\u0161mokos jiems bus didesn\u0117s. \u201eApklausos metu paai\u0161k\u0117jo vienas ypa\u010d pozityvus momentas. Pa\u010dioje jauniausioje 18-25 met\u0173 am\u017eiaus respondent\u0173 grup\u0117je atsirado daugiausiai, arba net 59 proc. toki\u0173, kurie i\u0161kart gav\u0119 pensij\u0105 apgalvot\u0173, kaip j\u0105 panaudoti per ateinan\u010dius keliolika met\u0173. D\u017eiugu, kad jaunimas i\u0161siskiria finansiniu ra\u0161tingumu ir teikia pozityvi\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173, kad kei\u010diantis kartoms supratimo apie ilgalaikius finansinius i\u0161\u0161\u016bkius bus tikrai gerokai daugiau negu dabar, o gal net ir susidarys kritin\u0117 mas\u0117\u201c, \u2013 viliasi jis. \u201eSpinter tyrimai\u201c spalio 18-28 dienomis apklaus\u0117 1015 \u017emoni\u0173, kuri\u0173 am\u017eius 16-75 metai. Jie gal\u0117jo rinktis kelet\u0105 atsakym\u0173, tod\u0117l j\u0173 suma gali vir\u0161yti 100 proc. \u0160altinis: elta.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lietuvos gyventojai pakankamai laisvai \u017evelgia \u012f galimyb\u0119 nedelsiant panaudoti pinigus, kurie idealiu atveju b\u016bt\u0173 skirti gyvenimui ilgus metus.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5730","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5730","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5730"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5730\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5730"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5730"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5730"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}