Pagrindiniai lietuvi\u0173 b\u016bdai pinigams kaupti yra banko s\u0105skaita ir ind\u0117lis \u2013 \u0161iuos variantus renkasi pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 (51 proc.), rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 tyrimas. 4 i\u0161 10 lietuvi\u0173 pagrindiniu investicij\u0173 objektu laiko nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105. Remiantis tyrimu, apie \u012fprastas investavimo galimybes, tai yra akcij\u0173 ar investicini\u0173 fond\u0173 vienet\u0173 \u012fsigijim\u0105, galvoja tik ma\u017edaug 1 i\u0161 7 lietuvi\u0173.
\nInvestuojan\u010di\u0173j\u0173 Estijoje \u2212 gerokai daugiau<\/b> Kaip parod\u0117 Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 tyrimas, Estijoje investicijas \u012f akcijas rinkt\u0173si 33 proc., kaupti pinigus tre\u010dioje pensij\u0173 pakopoje \u2013 22 proc., o nukreipti l\u0117\u0161as \u012f investicinius fondus \u2013 21 proc. gyventoj\u0173. Tiesa, investicijos \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 Estijoje yra net populiaresn\u0117s nei Lietuvoje, ir \u0161\u012f variant\u0105 rinkt\u0173si 46 proc. est\u0173. Lietuvoje investicijas \u012f akcijas rinkt\u0173si 14 proc., investicinius fondus \u2013 13 proc., o tre\u010dios pensij\u0173 pakopos fondus \u2013 11 proc. m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173. \u201eNors real\u016bs aktyviai investuojan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 skai\u010diai Lietuvoje ir Estijoje yra ma\u017eesni, vis d\u0117lto, kaip rodo m\u016bs\u0173 banko duomenys, daugiau nei du kartus ma\u017eiau gyventoj\u0173 turinti Estija turi apie pusantro karto daugiau ma\u017emenini\u0173 investuotoj\u0173\u201c, \u2013 sako Gytis Vercinskas, \u201eSwedbank\u201c ma\u017emenin\u0117s bankininkyst\u0117s komunikacijos vadovas.
\nLietuviai tikisi nuosaikesn\u0117s gr\u0105\u017eos<\/b> Pasak G. Vercinsko, estai ne tik aktyviau investuoja u\u017e lietuvius, bet ir yra link\u0119 rinktis daugiau ir skirtingesni\u0173 investicini\u0173 priemoni\u0173. \u201eVien\u0105 visiems tinkan\u010di\u0105 investicij\u0173 priemon\u0119 ar krypt\u012f i\u0161skirti sud\u0117tinga, be to, nukreipus l\u0117\u0161as \u012f siaur\u0105 priemoni\u0173 spektr\u0105 i\u0161auga investicin\u0117 rizika. Tod\u0117l prioritetas investuojam\u0173 l\u0117\u0161\u0173 diversifikacijai, kai pinigai nukreipiami \u012f akcijas, obligacijas, investicinius fondus ar vadinamuosius ETF\u2018us, ilgainiui padeda suma\u017einti rizik\u0105 ir pasiekti norimos gr\u0105\u017eos\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c atstovas. Remiantis tyrimo rezultatais, Lietuvos gyventojai pageidaujamos investicij\u0173 gr\u0105\u017eos at\u017evilgiu yra nuosaikesni nei estai. Lietuvius da\u017eniausiai tenkint\u0173 6-9 proc. metin\u0117 investicij\u0173 gr\u0105\u017ea, o estai kartel\u0119 kelia auk\u0161\u010diau \u2013 jie da\u017eniausiai pageidaut\u0173 10-15 proc. siekian\u010dios metin\u0117s gr\u0105\u017eos.
\nVertingos ne visos kaimyn\u0173 pamokos<\/b> Kaip pa\u017eymi G. Vercinskas, vis d\u0117lto ne visais atvejais verta lygiuotis \u012f kaimynus \u0161iaur\u0117je. Didesnis est\u0173 susidom\u0117jimas investavimu skatina juos da\u017eniau \u017evalgytis ir \u012f ni\u0161ines ar itin rizikingas turto klases. Pavyzd\u017eiui, \u012f auks\u0105 ar kriptovaliutas savo l\u0117\u0161as b\u016bt\u0173 link\u0119 nukreipti, atitinkamai, 20 ir 16 proc. Estijos gyventoj\u0173. Tuo metu Lietuvoje, tyrimo duomenimis, tokio tipo investicijomis besi\u017eavin\u010di\u0173 yra santykinai ma\u017eiau \u2013 auks\u0105 rinkt\u0173si 15 proc., o kriptovaliutas 7 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Pasak G. Vercinsko, atsargesnis lietuvi\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f investicijas, taip pat realisti\u0161kesnis l\u016bkestis d\u0117l investicij\u0173 gr\u0105\u017eos \u0161iuo at\u017evilgiu yra pragmati\u0161kas ir ilgainiui gali apsaugoti nuo nuostoli\u0173. \u201eSusi\u017eav\u0117jimas visi\u0161kai nauja ar primir\u0161ta turto klase bei galimybe per trump\u0105 laik\u0105 u\u017edirbti i\u0161 jos brangimo vis pasikartoja. Nors nauj\u0173 investicini\u0173 galimybi\u0173 niekada nereik\u0117t\u0173 automati\u0161kai atmesti, \u012f jas pirmiausia reik\u0117t\u0173 \u017evelgti per rizikos ir galimo nuostolio prizm\u0119\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c atstovas. Anot G. Vercinsko, stebuklingo recepto per trump\u0105 laik\u0105 u\u017edirbti daug pinig\u0173 n\u0117ra, bet naudojantis klasikin\u0117mis, ne vien\u0105 de\u0161imtmet\u012f rinkoje si\u016blomomis priemon\u0117mis ir \u012f jas periodi\u0161kai ir pakankamai ilg\u0105 laik\u0105 nukreipiant l\u0117\u0161as, teigiam\u0173 rezultat\u0173 gali pasiekti kiekvienas investuojantis. Reprezentatyvi\u0105 Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausti po daugiau kaip 1 t\u016bkst. gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 m. am\u017eiaus. \u0160altinis: delfi.lt
\n2021.12.17
\n<\/b> Pagrindiniai lietuvi\u0173 b\u016bdai pinigams kaupti yra banko s\u0105skaita ir ind\u0117lis \u2013 \u0161iuos variantus renkasi pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 (51 proc.), rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 tyrimas. 4 i\u0161 10 lietuvi\u0173 pagrindiniu investicij\u0173 objektu laiko nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105. Remiantis tyrimu, apie \u012fprastas investavimo galimybes, tai yra akcij\u0173 ar investicini\u0173 fond\u0173 vienet\u0173 \u012fsigijim\u0105, galvoja tik ma\u017edaug 1 i\u0161 7 lietuvi\u0173.
\nInvestuojan\u010di\u0173j\u0173 Estijoje \u2212 gerokai daugiau<\/b> Kaip parod\u0117 Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 tyrimas, Estijoje investicijas \u012f akcijas rinkt\u0173si 33 proc., kaupti pinigus tre\u010dioje pensij\u0173 pakopoje \u2013 22 proc., o nukreipti l\u0117\u0161as \u012f investicinius fondus \u2013 21 proc. gyventoj\u0173. Tiesa, investicijos \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 Estijoje yra net populiaresn\u0117s nei Lietuvoje, ir \u0161\u012f variant\u0105 rinkt\u0173si 46 proc. est\u0173. Lietuvoje investicijas \u012f akcijas rinkt\u0173si 14 proc., investicinius fondus \u2013 13 proc., o tre\u010dios pensij\u0173 pakopos fondus \u2013 11 proc. m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173. \u201eNors real\u016bs aktyviai investuojan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 skai\u010diai Lietuvoje ir Estijoje yra ma\u017eesni, vis d\u0117lto, kaip rodo m\u016bs\u0173 banko duomenys, daugiau nei du kartus ma\u017eiau gyventoj\u0173 turinti Estija turi apie pusantro karto daugiau ma\u017emenini\u0173 investuotoj\u0173\u201c, \u2013 sako Gytis Vercinskas, \u201eSwedbank\u201c ma\u017emenin\u0117s bankininkyst\u0117s komunikacijos vadovas.
\nLietuviai tikisi nuosaikesn\u0117s gr\u0105\u017eos<\/b> Pasak G. Vercinsko, estai ne tik aktyviau investuoja u\u017e lietuvius, bet ir yra link\u0119 rinktis daugiau ir skirtingesni\u0173 investicini\u0173 priemoni\u0173. \u201eVien\u0105 visiems tinkan\u010di\u0105 investicij\u0173 priemon\u0119 ar krypt\u012f i\u0161skirti sud\u0117tinga, be to, nukreipus l\u0117\u0161as \u012f siaur\u0105 priemoni\u0173 spektr\u0105 i\u0161auga investicin\u0117 rizika. Tod\u0117l prioritetas investuojam\u0173 l\u0117\u0161\u0173 diversifikacijai, kai pinigai nukreipiami \u012f akcijas, obligacijas, investicinius fondus ar vadinamuosius ETF\u2018us, ilgainiui padeda suma\u017einti rizik\u0105 ir pasiekti norimos gr\u0105\u017eos\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c atstovas. Remiantis tyrimo rezultatais, Lietuvos gyventojai pageidaujamos investicij\u0173 gr\u0105\u017eos at\u017evilgiu yra nuosaikesni nei estai. Lietuvius da\u017eniausiai tenkint\u0173 6-9 proc. metin\u0117 investicij\u0173 gr\u0105\u017ea, o estai kartel\u0119 kelia auk\u0161\u010diau \u2013 jie da\u017eniausiai pageidaut\u0173 10-15 proc. siekian\u010dios metin\u0117s gr\u0105\u017eos.
\nVertingos ne visos kaimyn\u0173 pamokos<\/b> Kaip pa\u017eymi G. Vercinskas, vis d\u0117lto ne visais atvejais verta lygiuotis \u012f kaimynus \u0161iaur\u0117je. Didesnis est\u0173 susidom\u0117jimas investavimu skatina juos da\u017eniau \u017evalgytis ir \u012f ni\u0161ines ar itin rizikingas turto klases. Pavyzd\u017eiui, \u012f auks\u0105 ar kriptovaliutas savo l\u0117\u0161as b\u016bt\u0173 link\u0119 nukreipti, atitinkamai, 20 ir 16 proc. Estijos gyventoj\u0173. Tuo metu Lietuvoje, tyrimo duomenimis, tokio tipo investicijomis besi\u017eavin\u010di\u0173 yra santykinai ma\u017eiau \u2013 auks\u0105 rinkt\u0173si 15 proc., o kriptovaliutas 7 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Pasak G. Vercinsko, atsargesnis lietuvi\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f investicijas, taip pat realisti\u0161kesnis l\u016bkestis d\u0117l investicij\u0173 gr\u0105\u017eos \u0161iuo at\u017evilgiu yra pragmati\u0161kas ir ilgainiui gali apsaugoti nuo nuostoli\u0173. \u201eSusi\u017eav\u0117jimas visi\u0161kai nauja ar primir\u0161ta turto klase bei galimybe per trump\u0105 laik\u0105 u\u017edirbti i\u0161 jos brangimo vis pasikartoja. Nors nauj\u0173 investicini\u0173 galimybi\u0173 niekada nereik\u0117t\u0173 automati\u0161kai atmesti, \u012f jas pirmiausia reik\u0117t\u0173 \u017evelgti per rizikos ir galimo nuostolio prizm\u0119\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c atstovas. Anot G. Vercinsko, stebuklingo recepto per trump\u0105 laik\u0105 u\u017edirbti daug pinig\u0173 n\u0117ra, bet naudojantis klasikin\u0117mis, ne vien\u0105 de\u0161imtmet\u012f rinkoje si\u016blomomis priemon\u0117mis ir \u012f jas periodi\u0161kai ir pakankamai ilg\u0105 laik\u0105 nukreipiant l\u0117\u0161as, teigiam\u0173 rezultat\u0173 gali pasiekti kiekvienas investuojantis. Reprezentatyvi\u0105 Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausti po daugiau kaip 1 t\u016bkst. gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 m. am\u017eiaus. \u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pagrindiniai lietuvi\u0173 b\u016bdai pinigams kaupti yra banko s\u0105skaita ir ind\u0117lis \u2013 \u0161iuos variantus renkasi pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 (51 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-5728","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5728","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5728"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5728\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5728"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5728"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5728"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}