2022.01.15
\n<\/b> \u00a0 BTA draudimo u\u017esakymu atlikta \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa atskleid\u0117, kad rinkdamiesi transporto priemoni\u0173 draudim\u0105 vairuotojai labiausiai vertina pagalb\u0105 kelyje bei siekia apsisaugoti nuo susid\u016brimo su gyv\u016bnais. Be to, vairuojan\u010dioms moterims labiau nerim\u0105 kelia galimas gaisras automobilyje, skelbiama \u012fmon\u0117s prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/p>\n
Lietuviams, \u012fsigyjant privalom\u0105j\u012f vairuotoj\u0173 civilin\u0117s atsakomyb\u0117s draudim\u0105, kaina yra svarbi, ta\u010diau ne k\u0105 ma\u017eiau svarbi ir technin\u0117 pagalba kelyje bei apsauga nuo papildom\u0173 rizik\u0173. Apklausa atskleid\u0117, kad vairuotojai, ypa\u010d pra\u0117jusiais metais, \u0117m\u0117 labiau vertinti pagalb\u0105 kelyje \u2013 taip nurod\u0117 72 proc. apklaust\u0173j\u0173.<\/p>\n
\u201eYpa\u010d per pirm\u0105j\u012f karantin\u0105, at\u0161aukus didel\u0119 dal\u012f skryd\u017ei\u0173, \u017emon\u0117s rinkosi keliauti automobiliu Lietuvoje ir artimame u\u017esienyje. Pagalba kelyje padeda ne tik saugiai susigr\u0105\u017einti automobil\u012f ar nugabenti j\u012f \u012f servis\u0105, ta\u010diau ir patiems gr\u012f\u017eti \u012f namus. Taip pat ne kiekvienas vairuotojas moka pats pakeisti rat\u0105, tod\u0117l kvie\u010dia \u012f pagalb\u0105 specialistus. Tai i\u0161 ties\u0173 geras sprendimas, nes nemokant to daryti, galima ne tik apgadinti automobil\u012f, bet ir susi\u017eeisti\u201c, \u2013 sako BTA Ekspertizi\u0173 skyriaus vadovas Andrius \u017diukelis.<\/p>\n
Pasak specialisto, Lietuvoje gyvename itin permaining\u0173 or\u0173 s\u0105lygomis, kiekvienas sezonas lemia tam tikrus, specifinius transporto priemoni\u0173 gedimus. Per vasaros kar\u0161\u010dius \u2013 kaista varikliai, genda au\u0161inimo sistemos ir pan., \u017eiem\u0105 \u2013 i\u0161sikrauna akumuliatoriai, u\u017e\u0161\u0105la degalai, j\u0173 filtrai. O kur dar duob\u0117s keliuose, prakirsti ratai ir kiti smulkesni, ta\u010diau ne tokie ir reti, gedimai.<\/p>\n
Antras did\u017eiausias vairuotoj\u0173 r\u016bpestis \u2013 susid\u016brimas su laukiniais gyv\u016bnais (42 proc.). Pastaroji rizika, remiantis draudik\u0173 duomenimis, gana reali, ypa\u010d pavasar\u012f ir ruden\u012f. Pernai vien per gegu\u017e\u0119 u\u017eregistruoti 83 \u012fvykiai, susij\u0119 su laukiniais gyv\u016bnais, tai did\u017eiausias fiksuotas toki\u0173 \u012fvyki\u0173 skai\u010dius metuose.<\/p>\n
\u201eTai nat\u016bralu, nes gyv\u016bn\u0173 migracija b\u016btent ir vyksta \u0161iais pavasario bei rudens m\u0117nesiais. Svarbu prisiminti, kad \u0161i tendencija kartojasi kasmet, tod\u0117l \u017emon\u0117s i\u0161mintingai elgiasi jos saugodamiesi\u201c, \u2013 ai\u0161kina A. \u017diukelis.<\/p>\n
\u017dmon\u0117ms taip pat aktualus automobili\u0173 stikl\u0173 draudimas \u2013 taip nurod\u0117 42 proc. respondent\u0173, daugiausia \u2013 ma\u017eesni\u0173 Lietuvos miest\u0173 gyventojai. Pasak draudik\u0173, labiausiai tik\u0117tina, kad \u017emon\u0117s baiminasi stiklo d\u016b\u017ei\u0173 va\u017eiuojant \u017evyrkeliais, paliekant automobilius kieme po med\u017eiais ir pana\u0161iai.<\/p>\n
Anot draudik\u0173, pavojingiausi automobili\u0173 stiklams i\u0161lieka rudens bei pavasario m\u0117nesiai. Pavasar\u012f, nutirpus sniegui, keliai da\u017enai b\u016bna apgadinti, o tiek pavasar\u012f tiek ruden\u012f automobilius apgadina akmenys, pasitaikantys keliams barstyti skirtame mi\u0161inyje. \u00a0 Taip pat apklausa parod\u0117, kad vairuotojams aktuali apsauga nuo vagys\u010di\u0173, stichini\u0173 nelaimi\u0173. Anot ekspert\u0173, nors automobili\u0173 vagys\u010di\u0173 ma\u017e\u0117ja, stichin\u0117s nelaim\u0117s, siejamos su klimato kaita, da\u017en\u0117ja \u2013 kru\u0161os, snygis bei audros pra\u0117jusiais metais jau pridar\u0117 nemenkos \u017ealos.<\/p>\n
<\/p>\n
\nNuo ugnies kasmet nuken\u010dia 1000 automobili\u0173<\/b><\/p>\n
Apklausa atskleid\u0117, kad vairuotojams neramu ir d\u0117l gaisro automobilyje (24 proc.). Moterys d\u0117l to nerimauja labiau nei vyrai. \u00a0 Ugniagesi\u0173 statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet sudega apie 1000 transporto priemoni\u0173. Da\u017eniausiai \u012fsiplieskia seni, netvarkingi automobiliai, automobiliai, patek\u0119 \u012f auto\u012fvyk\u012f, dalis transporto priemoni\u0173 yra padegama. Nerimaujantiems vairuotojams patariama po ranka, automobilio salone, tur\u0117ti miltelin\u012f gesintuv\u0105 \u2013 taip, nutikus b\u0117dai, nereik\u0117s b\u0117gti jo ie\u0161koti baga\u017ein\u0117je ar daiktad\u0117\u017e\u0117se.<\/p>\n
Jei automobilyje juntamas svil\u0117si\u0173 kvapas, nereikia i\u0161 karto pulti \u012f panik\u0105. Pirmiausia verta \u012fsitikinti, ar \u0161is kvapas n\u0117ra i\u0161 lauko \u2013 galb\u016bt netoliese ka\u017ekas ka\u017ek\u0105 degina. Taip pat reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f, ar skydelyje neu\u017esideg\u0117 \u012fsp\u0117jamosios lemput\u0117s, ar automobilis veikia \u012fprastai \u2013 pavyzd\u017eiui, nei\u0161sijung\u0117 \u0161ildymo sistema.<\/p>\n
Nematant lauke k\u016brenam\u0173 lau\u017e\u0173, der\u0117t\u0173 sustoti saugioje vietoje, ta\u010diau ne degalin\u0117je ar u\u017edaroje automobili\u0173 stov\u0117jimo aik\u0161tel\u0117je, u\u017egesinti varikl\u012f, ap\u017ei\u016br\u0117ti automobil\u012f. Jei vis d\u0117lto automobilis u\u017esideg\u0117, pirmiausia vert\u0117t\u0173 nepasimesti, nepanikuoti: i\u0161laipinti keleivius ir kviesti pagalb\u0105. Jei yra galimyb\u0117, atjungti akumuliatori\u0173, o siekiant suma\u017einti \u017eal\u0105 transporto priemonei, pasinaudoti gesintuvu.<\/p>\n
\u201eStatisti\u0161kai liepsna automobilyje yra ma\u017eai tik\u0117tina, \u2013 ramina A. \u017diukelis. Ta\u010diau galima suprasti \u017emoni\u0173 susir\u016bpinim\u0105. Tokia nelaim\u0117 galimai padaryt\u0173 nepataisomos \u017ealos transporto priemonei, sukelt\u0173 didel\u012f pavoj\u0173 \u017emogaus gyvybei, o k\u0105 jau kalb\u0117ti apie stres\u0105 ir i\u0161g\u0105st\u012f \u012fvykio metu.\u201c<\/p>\n
Papildoma automobilio apsauga \u017emon\u0117ms taip pat darosi vis aktualesn\u0117. Kaip parod\u0117 apklausa, spr\u0119sdami, ar \u012fsigyti \u201eKasko\u201c draudim\u0105, gyventojai vis\u0173 pirma \u012fvertina savo automobilio am\u017ei\u0173 ir galimas remonto i\u0161laidas, tod\u0117l \u012fsigij\u0119 nauj\u0105 transporto priemon\u0119 skuba j\u0105 apdrausti. Net 47 proc. apklausos respondent\u0173 pagrindine prie\u017eastimi apsidrausti \u201eKasko\u201c draudimu \u012fvardijo naujesnio automobilio pirkim\u0105.<\/p>\n
Taip pat \u017emon\u0117s vertina rizik\u0105 patirti \u201ebrang\u0173\u201c eismo \u012fvyk\u012f, kurio kaltininkai b\u016bt\u0173 jie patys, ir privalomasis civilin\u0117s atsakomyb\u0117s draudimas neatlygint\u0173 nuostoli\u0173. Toki\u0105 paskat\u0105, \u012fsigydami \u201eKasko\u201c draudim\u0105, nurod\u0117 34 proc. \u017emoni\u0173. \u00a0 Yra ir dalis \u017emoni\u0173, kurie pasimok\u0117 i\u0161 savo patirties \u2013 apie 16 proc. atsakiusi\u0173j\u0173 \u201eKasko\u201c draudim\u0105 pasirinko d\u0117l praeityje patirt\u0173 nuostoli\u0173. Dar 17 proc. ry\u017etasi papildomai apsaugai gav\u0119 ger\u0105 kainos pasi\u016blym\u0105.<\/p>\n
\u0160altinis: lrt.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
BTA draudimo u\u017esakymu atlikta \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa atskleid\u0117, kad rinkdamiesi transporto priemoni\u0173 draudim\u0105 vairuotojai labiausiai vertina pagalb\u0105 kelyje bei siekia apsisaugoti nuo susid\u016brimo su gyv\u016bnais.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-5720","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5720","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5720"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5720\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5720"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5720"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5720"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}