{"id":5705,"date":"2022-02-19T00:00:00","date_gmt":"2022-02-18T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/ar-nepaveluota-bankomatu-pletra\/"},"modified":"2023-06-02T19:56:54","modified_gmt":"2023-06-02T17:56:54","slug":"ar-nepaveluota-bankomatu-pletra","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/ar-nepaveluota-bankomatu-pletra\/","title":{"rendered":"Ar nepav\u0117luota bankomat\u0173 pl\u0117tra?"},"content":{"rendered":"

2022.02.19
\n<\/b> \u00a0 Nenumaldomai art\u0117ja liepos 1-oji, kai komerciniai bankai prival\u0117s u\u017etikrinti galimyb\u0119 i\u0161sigryninti pinigus 100 papildomai nustatyt\u0173 \u0161alies vietovi\u0173. Gal \u0161i prievol\u0117 pav\u0117luota? Lietuvos bank\u0173 asociacija (LBA) prane\u0161\u0117, kad jos u\u017esakymu atliktas tyrimas atskleid\u0117, kad per metus 10 proc., iki 90 proc., padaug\u0117jo gyventoj\u0173, besinaudojan\u010di\u0173 elektroniniu banku.<\/p>\n


\nLBA tyrimas<\/b><\/p>\n

Pasak LBA, paslaug\u0173 vartojimo poky\u010dius ekspertai link\u0119 sieti su tebeaugan\u010diu skaitmenini\u0173 kanal\u0173 populiarumu. Gyventoj\u0173 skaitmeninis ra\u0161tingumas ir sparti nuotolini\u0173 finansini\u0173 paslaug\u0173 pl\u0117tra lemia, kad bankai keliasi \u012f kompiuterius ir telefonus.<\/p>\n

Palyginkime: 2020-aisiais banko paslaugomis internete naudojosi 80 proc. analogi\u0161koje LBA apklausoje dalyvavusi\u0173 gyventoj\u0173, o 2017-aisiais toki\u0173 buvo 70 proc.<\/p>\n

Fiziniuose bank\u0173 skyriuose lankomasi vis re\u010diau. Pernai banko skyriuje n\u0117 karto nesilank\u0117 beveik 60 proc. respondent\u0173, 2020-aisiais \u2013 48 proc., 2019-aisiais \u2013 30 proc.<\/p>\n

Reprezentatyv\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 tyrim\u0105, kuriuo vertinamas bank\u0173 ir kit\u0173 finansines ir kredito paslaugas teikian\u010di\u0173 verslo subjekt\u0173 \u012fvaizdis, 2021 m. pabaigoje LBA u\u017esakymu atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c.<\/p>\n

 <\/p>\n


\n95 proc. \u2013 \u0161iuolaiki\u0161ki<\/b><\/p>\n

Lietuvos bankas, siekdamas steb\u0117ti ir vertinti \u0161alies mok\u0117jim\u0173 rinkoje vyraujan\u010dias tendencijas, vykstan\u010dius poky\u010dius ir \u0161alies gyventoj\u0173 mok\u0117jimo \u012fpro\u010dius, kasmet nuo 2013 m. inicijuoja j\u0173 apklaus\u0105 d\u0117l mok\u0117jim\u0173. 2021-aisiais pus\u0117 \u017emoni\u0173, mok\u0117dami u\u017e prekes ir paslaugas, da\u017eniau rinkosi elektronines mok\u0117jimo priemones, o pus\u0117 respondent\u0173 \u2013 grynuosius pinigus. Kas tre\u010dias respondentas prioritet\u0105 skiria elektroniniams mok\u0117jimams ir grynuosius naudoja tik tada, jei n\u0117ra kit\u0173 galimybi\u0173. Kas penktas respondentas pirmenyb\u0119 teikia gryniesiems pinigams.<\/p>\n

Tai rodo reprezentatyvios Lietuvos banko u\u017esakymu atliktos (2021 m. rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f) gyventoj\u0173 apklausos d\u0117l mok\u0117jimo \u012fpro\u010di\u0173 rezultatai. Apklausa vykdoma de\u0161imtus metus i\u0161 eil\u0117s stebint ir vertinant Lietuvos gyventoj\u0173 mok\u0117jimo \u012fpro\u010dius.<\/p>\n

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 naudojasi mok\u0117jimo paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 paslaugomis, trys ketvirtadaliai naudojasi bank\u0173 ir beveik ketvirtadalis \u2013 Lietuvoje veikian\u010di\u0173 elektronini\u0173 pinig\u0173 \u012fstaig\u0173, atidaran\u010di\u0173 s\u0105skaitas, paslaugomis. 2021 m. per paskutinius tris m\u0117nesius bent vieno mok\u0117jimo paslaug\u0173 teik\u0117jo paslaugomis naudojosi 95 proc. apklaust\u0173j\u0173 (2020 m. \u2013 93 proc.). Bank\u0173 paslaugomis per paskutinius tris m\u0117nesius naudojosi 77 proc. apklaust\u0173j\u0173 (2020 m. \u2013 77 proc.), s\u0105skaitas atidaran\u010di\u0173 Lietuvoje veikian\u010di\u0173 elektronini\u0173 pinig\u0173 \u012fstaig\u0173 paslaugomis naudojosi 23 proc. apklaust\u0173j\u0173 (2020 m. \u2013 20 proc.), o u\u017esienio mok\u0117jimo paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 (u\u017esienio bank\u0173, PayPal (Europe), S.C.A., N26 GmbH ir pan.) paslaugomis \u2013 14 proc. apklaust\u0173j\u0173 (2020 m. \u2013 13 proc.). Kredito unij\u0173 paslaugomis 2021 m. per paskutinius tris m\u0117nesius, kaip ir u\u017epra\u0117jusiais metais, naudojosi 5 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u012emokas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais priiman\u010di\u0173 mok\u0117jimo ir elektronini\u0173 pinig\u0173 \u012fstaig\u0173 paslaugomis naudojosi 37 proc. apklaust\u0173j\u0173 (2020 m. \u2013 37 proc.).<\/p>\n

Mok\u0117jimo paslaug\u0173 krep\u0161elius buvo pasirink\u0119 67 proc. Lietuvoje veikian\u010diame banke ar kredito unijoje tur\u0117jusi\u0173 s\u0105skait\u0105 apklaust\u0173j\u0173, o standartiniais \u012fkainiais naudojosi 23 proc. respondent\u0173. De\u0161imtadalis ne\u017einojo, koki\u0105 kainodar\u0105 yra pasirink\u0119.<\/p>\n

 <\/p>\n


\nPaveik\u0117 ir pandemija<\/b><\/p>\n

\u201ePandemin\u0117s aplinkyb\u0117s ir toliau spartino elektronini\u0173 mok\u0117jim\u0173 rinkos pl\u0117tr\u0105. Beveik kas tre\u010dias respondentas teig\u0117, kad d\u0117l COVID-19 pandemijos da\u017eniau moka mok\u0117jimo kortele ar mobiliuoju telefonu. Be to, stebime, kad Lietuvoje ir toliau populiar\u0117ja inovatyv\u016bs mok\u0117jimai. Pavyzd\u017eiui, bekontak\u010dio atsiskaitymo funkcija naudojosi 76 proc. mok\u0117jimo korteles turin\u010di\u0173 respondent\u0173, o 2020 m. \u0161ia funkcija naudojosi 66 proc. apklaust\u0173j\u0173\u201c, \u2013 apklausos rezultatus komentuoja Rinkos infrastrukt\u016bros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavi\u010dius.<\/p>\n

Naujausios apklausos duomenimis, mok\u0117jimo kortel\u0119 su bekontak\u010dio mok\u0117jimo funkcija tur\u0117jo 87 proc., o 2020 m. \u2013 79 proc. mok\u0117jimo korteles turin\u010di\u0173 respondent\u0173. Kad bekontak\u010dio atsiskaitymo funkcija yra patogi, man\u0117 88 proc. turin\u010di\u0173j\u0173 mok\u0117jimo kortel\u0119 (2020 m. \u2013 86 proc.).<\/p>\n

Mok\u0117jimo paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 sukurtomis mobiliosiomis program\u0117l\u0117mis naudojosi 56 proc. s\u0105skait\u0105 turin\u010di\u0173 apklaust\u0173j\u0173. I\u0161 j\u0173 51 proc. naudojosi mobiliosiomis program\u0117l\u0117mis informacijai apie s\u0105skait\u0105 ir mok\u0117jimus gauti, 30 proc. \u2013 mok\u0117jimo pervedimams atlikti. I\u0161maniaisiais telefonais mok\u0117jimams prekybos vietose atlikti (bekontak\u010diais mok\u0117jimais telefonu, susiejus telefon\u0105 su mok\u0117jimo kortele) naudojosi 14 proc. respondent\u0173 (2020 m. \u2013 11 proc.).<\/p>\n

<\/p>\n

 <\/p>\n

Trys i\u0161 keturi\u0173 mok\u0117jimo kortel\u0119 turin\u010di\u0173 apklaust\u0173j\u0173 pasigenda galimyb\u0117s ja atsiskaityti bent vienoje prekybos ar paslaug\u0173 teikimo vietoje. Galimyb\u0117s atsiskaityti turguje, mug\u0117se pasigenda 55 proc. turin\u010di\u0173j\u0173 mok\u0117jimo kortel\u0119, 46 proc. tokios galimyb\u0117s pasigenda kirpyklose, gro\u017eio salonuose ir kitose pana\u0161ias paslaugas teikian\u010diose \u012fstaigose, 34 proc. \u2013 vie\u0161ajame transporte, 27 proc. \u2013 taksi ir kitiems privatiems ve\u017e\u0117jams, po 18 proc. \u2013 valstyb\u0117s institucijose ir sveikatos paslaugas teikian\u010diose \u012fstaigose (poliklinikose, ligonin\u0117se, odontolog\u0173 kabinetuose ir pan.).<\/p>\n

 <\/p>\n


\nBijo IT sistem\u0173 sutrikim\u0173<\/b><\/p>\n

Grynieji pinigai vis dar svarb\u016bs daugelio Lietuvos gyventoj\u0173 kasdien\u0117je veikloje: 48 proc. respondent\u0173 nurod\u0117 grynuosius pinigus da\u017eniausiai naudojantys kasdieniams pirkiniams, 43 proc. turi gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 pinigin\u0117je nenumatytiems atvejams (pavyzd\u017eiui, jei sutrikt\u0173 IT sistemos ir neb\u016bt\u0173 galimyb\u0117s atsiskaityti kortele), 36 proc. grynaisiais pinigais atsiskaito u\u017e ne namuose teikiamas paslaugas (pavyzd\u017eiui, gro\u017eio, sveikatos prie\u017ei\u016bros, medicinos, autoserviso paslaugas). 12 proc. apklaust\u0173j\u0173 grynuosius pinigus laiko taupymui.<\/p>\n

Neturintys mok\u0117jimo s\u0105skaitos respondentai, kaip ir pra\u0117jusiais metais, da\u017eniausiai mok\u0117jo \u012fmokas grynaisiais pinigais, o s\u0105skaitos netur\u0117jo, nes nejaut\u0117 poreikio, taip pat d\u0117l to, kad pajamas gauna grynaisiais pinigais (2020 m. \u2013 38 proc., 2021 m. \u2013 31 proc.). 2021 m. 66 proc. (2020 m. \u2013 67 proc.) Lietuvoje s\u0105skaitos netur\u0117jusi\u0173 apklaust\u0173j\u0173 per m\u0117nes\u012f iki apklausos vykdymo naudojosi mok\u0117jimo paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 paslaugomis \u2013 57 proc. netur\u0117jusi\u0173j\u0173 s\u0105skaitos mok\u0117jo \u012fmokas u\u017e paslaugas (komunalines ar kt.) grynaisiais pinigais mok\u0117jimo ar elektronin\u0117se pinig\u0173 \u012fstaigose (2020 m. \u2013 60 proc.), 13 proc. atliko \u0161ias operacijas grynaisiais pinigais banko ar kredito unijos skyriuose (2020 m. \u2013 12 proc.).<\/p>\n

Beje, 2021 m. beveik pus\u0117 mok\u0117jimo kortel\u0119 tur\u0117jusi\u0173 respondent\u0173 susid\u016br\u0117 su situacija, kai prekybininkas band\u0117 paveikti j\u0173 pasirinkim\u0105 d\u0117l mok\u0117jimo priemon\u0117s \u2013 da\u017eniau buvo skatinama atsiskaityti grynaisiais pinigais. Su situacija, kai prekybininkas si\u016bl\u0117 nuolaid\u0105 u\u017e tai, kad b\u016bt\u0173 mokama grynaisiais pinigais, o ne mok\u0117jimo kortele, susid\u016br\u0117 23 proc. (2020 m. \u2013 22 proc.) mok\u0117jimo kortel\u0119 tur\u0117jusi\u0173 apklaust\u0173j\u0173. Nuolaida u\u017e pasirinkim\u0105 mok\u0117ti mok\u0117jimo kortele vietoj gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 buvo pasi\u016blyta tik 7 proc. mok\u0117jimo kortel\u0117s tur\u0117toj\u0173 (2020 m. \u2013 7 proc.). Taip pat 24 proc. (2020 m. \u2013 20 proc.) tur\u0117jusi\u0173 mok\u0117jimo kortel\u0119 asmen\u0173 buvo susid\u016br\u0119 su situacija, kai atsiskaityti ja gal\u0117jo tik tuo atveju, jei pirkinio vert\u0117 vir\u0161ijo prekybininko nustatyt\u0105 sum\u0105. O \u0161tai situacij\u0105, kai prekybos vietoje negalima atsiskaityti grynaisiais pinigais, leid\u017eiama atsiskaityti tik mok\u0117jimo kortel\u0117mis, neigiamai vertino 45 proc. apklaust\u0173j\u0173 (2020 m. \u2013 48 proc.).<\/p>\n

 <\/p>\n


\nPatiria sunkum\u0173<\/b><\/p>\n

Daugiau kaip tre\u010ddalis turin\u010di\u0173 mok\u0117jimo kortel\u0119 apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117 patiriantys tam tikr\u0173 sunkum\u0173 nor\u0117dami i\u0161siimti gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173, da\u017eniausiai \u2013 ie\u0161kodami gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 i\u0161si\u0117mimo vietos. Lietuvos bankas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad keturi i\u0161 de\u0161imties \u012fvardijusi\u0173j\u0173 sunkumus ie\u0161kant gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 i\u0161si\u0117mimo vietos taip pat teig\u0117, kad bankomatas ar grynuosius pinigus i\u0161duodantis tarpininkas yra arti vietos, kur respondentas periodi\u0161kai lankosi.<\/p>\n

2021 m. 37 proc. turin\u010di\u0173j\u0173 mok\u0117jimo kortel\u0119 per paskutines keturias savaites teig\u0117 patyr\u0119 sunkum\u0173 nor\u0117dami pasiimti gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 (2020 m. \u2013 33 proc.). 22 proc. turin\u010di\u0173j\u0173 kortel\u0119 nurod\u0117, kad jiems lengvai pasiekiamoje vietoje n\u0117ra bankomato (2020 m. \u2013 20 proc.), 6 proc. atsakiusi\u0173j\u0173 (2020 m. \u2013 4 proc.) teig\u0117 lengvai pasiekiamoje vietoje nerandantys tarpinink\u0173 (pavyzd\u017eiui, \u201ePerlo\u201c terminalo, prekybos centr\u0173 ir kt.), teikian\u010di\u0173 gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 i\u0161davimo paslaugas.<\/p>\n

7 proc. nurod\u0117, kad jiems reik\u0117jo pasiimti didesn\u0119 sum\u0105 nei numatytas maksimalus vienos dienos operacij\u0173 limitas (2020 m. \u2013 6 proc.). I\u0161 190 mok\u0117jimo kortel\u0119 turin\u010di\u0173 apklaust\u0173j\u0173, lengvai pasiekiamoje vietoje nerandan\u010di\u0173 bankomato, beveik pus\u0117 (45 proc.) teig\u0117, kad bankomatas yra netoli j\u0173 nam\u0173 (iki 1 km atstumu), darboviet\u0117s arba parduotuv\u0117s, prekybos centro, turgaus, kitos vietos, kur respondentas periodi\u0161kai lankosi. I\u0161 56 proc. mok\u0117jimo kortel\u0119 turin\u010di\u0173 apklaust\u0173j\u0173 lengvai pasiekiamoje vietoje nerandan\u010di\u0173 tarpinink\u0173 terminal\u0173 43 proc. teig\u0117, kad tarpininko terminalas yra netoli j\u0173 nam\u0173, darboviet\u0117s arba kitos lankomos vietos.<\/p>\n

 <\/p>\n


\n\u017dada padvigubinti<\/b><\/p>\n

Septynios \u0161alies finans\u0173 ir kredito \u012fstaigos pernai bir\u017eel\u012f pasira\u0161\u0117 memorandum\u0105 ir \u012fsipareigojo per metus padvigubinti vietovi\u0173, kuriose galima i\u0161sigryninti pinigus, skai\u010di\u0173. Nuo liepos 1-osios privalo atsirasti 100 toki\u0173 papildomai nustatyt\u0173 \u0161alies vietovi\u0173. I\u0161 viso galimyb\u0117 i\u0161sigryninti pinigus bus prieinama ne ma\u017eiau kaip 191 vietov\u0117je.<\/p>\n

Tarpusavio supratimo memorandum\u0105, siekiant u\u017etikrinti gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 prieinamum\u0105 Lietuvoje, pasira\u0161\u0117 \u201eSwedbank\u201c, SEB bankas, \u201eLuminor\u201c banko Lietuvos skyrius, \u0160iauli\u0173 bankas, \u201eCitadele\u201c banko Lietuvos filialas, „Revolut Payments” ir Lietuvos centrin\u0117 kredito unija, Lietuvos bankas ir LBA.<\/p>\n

Memorandum\u0105 pasira\u0161\u0119 finans\u0173 rinkos dalyviai \u012fsipareigojo per vienus metus u\u017etikrinti, kad ne ma\u017eiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 i\u0161gryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavert\u0117 vieta) b\u016bt\u0173 pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventoj\u0173 deklaruotos gyvenamosios vietos, arba 99 proc. gyventoj\u0173 \u2013 iki 20 km atstumu.<\/p>\n

Gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 prieigos ta\u0161k\u0173 pl\u0117tra bus sutelkta \u012f gyvenam\u0105sias vietoves, kuriose gyvena iki 4 t\u016bkst. gyventoj\u0173. Gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 prieinamumas bus u\u017etikrintas pasitelkiant bankomatus arba alternatyvias gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 prieigos vietas (pavyzd\u017eiui, bank\u0173 partneri\u0173 teikiamas i\u0161sigryninimo paslaugas prekybos vietose), jeigu bus u\u017etikrintos lygiavert\u0117s bankomatui pinig\u0173 i\u0161gryninimo paslaug\u0173 galimyb\u0117s.<\/p>\n

Vis\u0173 memorandum\u0105 pasira\u0161iusi\u0173 finans\u0173 rinkos dalyvi\u0173 klientai i\u0161 nauj\u0173 bankomat\u0173 gal\u0117s i\u0161sigryninti pinig\u0173 tokiomis pa\u010diomis s\u0105lygomis, kaip ir i\u0161 savo banko bankomat\u0173. Pastarieji bus ai\u0161kiai pa\u017eym\u0117ti j\u0173 logotipais. \u00a0 Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje LBA prane\u0161\u0117, kad i\u0161sigryninimo viet\u0173 pl\u0117tra vyksta s\u0117kmingai, sudaryta sutartis su infrastrukt\u016bros tiek\u0117ju. Projekto partnere tapo bendrov\u0117 \u201eWorldline Lietuva\u201c.<\/p>\n

\u201eSusitarti d\u0117l projekto \u012fgyvendinimo eigos ir formalum\u0173 \u0161iemet buvo itin svarbu, kad tiek\u0117jas gal\u0117t\u0173 i\u0161 anksto u\u017esisakyti reikaling\u0105 \u012frang\u0105 ir planuoti \u012fgyvendinim\u0105. Be to, diskusij\u0173 metu i\u0161sigrynino sprendimas visose vietov\u0117se, kuriose leis technin\u0117s galimyb\u0117s, \u012frengti b\u016btent bankomatus, kaip gyventojams patogiausi\u0105 gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 i\u0161davimo b\u016bd\u0105. Tad sutarties pasira\u0161ymas \u2013 reik\u0161mingas \u017eingsnis s\u0117kmingai \u012fgyvendinant mums visiems svarbi\u0105 iniciatyv\u0105\u201c, \u2013 prie\u0161 2021-\u0173j\u0173 Kal\u0117das akcentavo LBA prezident\u0117 dr. Eivil\u0117 \u010cipkut\u0117.<\/p>\n

\u201eProjektas ir toliau \u012fgyvendinamas skland\u017eiai ir jau yra ai\u0161kus nauj\u0173 bankomat\u0173 tiek\u0117jas. Vadinasi, gal\u0117s vykti praktiniai gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 prieigos viet\u0173 \u012frengimo darbai tam, kad iki kit\u0173 met\u0173 liepos 1 d. region\u0173 gyventojai gal\u0117t\u0173 lengviau ir patogiau pasiimti pinigus i\u0161 s\u0105skaitos\u201c, \u2013 jai tada pritar\u0117 ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas \u0160imkus.<\/p>\n

\u0160altinis: diena.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

  Nenumaldomai art\u0117ja liepos 1-oji, kai komerciniai bankai prival\u0117s u\u017etikrinti galimyb\u0119 i\u0161sigryninti pinigus 100 papildomai nustatyt\u0173 \u0161alies vietovi\u0173.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-5705","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5705","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5705"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5705\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5705"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5705"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5705"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}