{"id":5683,"date":"2022-04-26T00:00:00","date_gmt":"2022-04-25T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/lietuvos-nerimo-indeksas-beveik-kiekvienas-lietuvis-nuolat-jaucia-nerima\/"},"modified":"2023-06-02T18:38:05","modified_gmt":"2023-06-02T16:38:05","slug":"lietuvos-nerimo-indeksas-beveik-kiekvienas-lietuvis-nuolat-jaucia-nerima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/lietuvos-nerimo-indeksas-beveik-kiekvienas-lietuvis-nuolat-jaucia-nerima\/","title":{"rendered":"Lietuvos nerimo indeksas: beveik kiekvienas lietuvis nuolat jau\u010dia nerim\u0105"},"content":{"rendered":"<p><b>2022.04.26<br \/>\n<\/b> \u00a0 Tre\u010dius metus gyvenant COVID-19 viruso s\u0105lygomis bei baiminantis d\u0117l Rusijos sukelto karo Ukrainoje, tre\u010di\u0105 kart\u0105 atliktas Lietuvos gyventoj\u0173 nerimo indeksas atskleid\u0117: lietuviai d\u0117l ateities nerimauja ir bijo kaip niekad anks\u010diau. Prie vis\u0173 negand\u0173 prisid\u0117jus rekordinei infliacijai bei karo gr\u0117smei, did\u017eioji dalis apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad nerim\u0105 jau\u010dia nuolat. \u00a0 Gyvyb\u0117s draudimo bendrov\u0117s \u201eSB draudimo\u201c u\u017esakymu UAB \u201eSpinter tyrimai\u201c 2022 m. kovo 17-25 d. atliko reprezentatyvi\u0105, kiek daugiau nei 1000 respondent\u0173, apklaus\u0105, kurios metu paai\u0161k\u0117jo, <b>jog net 96 proc. lietuvi\u0173 jau\u010dia nerim\u0105 d\u0117l savo ar savo \u0161eimos gerov\u0117s.<\/b> Nerimaujan\u010di\u0173 skai\u010dius paaugo, lyginant tiek su 2020 met\u0173, tiek su 2021 met\u0173 apklausomis.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><b><br \/>\nNerimo kreiv\u0117 \u2013 did\u0117ja<\/b><\/p>\n<p>Lyginant su 2021 m., kasdien nerimaujan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo nuo 9 proc. iki 13 proc. O atsakiusi\u0173j\u0173, jog nerimauja da\u017enai, skai\u010dius nuo pernyk\u0161\u010di\u0173 23 proc. padid\u0117jo net iki 36 proc.<\/p>\n<p>\u201eNerimo klinikos\u201c psicholog\u0117 Vaida Stankut\u0117 sako, jog \u0161iuo metu vyraujantys pagrindiniai jausmai \u2013 nerimas ir baim\u0117, yra tarsi susimai\u0161\u0119 d\u0117l i\u0161orini\u0173 veiksni\u0173. Anot jos, nat\u016bralu, kad \u0161iuo metu lietuviai patiria daugiau neigiam\u0173 jausm\u0173, toki\u0173 kaip nerimas, stresas, baim\u0117s nei prie\u0161 dvejus metus.<\/p>\n<p>Ma\u017eesnes pajamas gaunantys respondentai teigia nerim\u0105 jau\u010diantys kasdien. Moterys bei \u017eemesnio i\u0161silavinimo apklaustieji labiau rinkosi atsakym\u0105 \u201eda\u017enai\u201c, o tarp re\u010diau jau\u010dian\u010di\u0173 nerim\u0105 \u2013 vyrai bei auk\u0161tesnio i\u0161silavinimo apklausos dalyviai.<\/p>\n<p><i><br \/>\n\u201ePana\u0161u, kad i\u0161oriniai veiksniai neleid\u017eia ramiai gyventi ir akivaizdu, kad apie nerim\u0105 ir stres\u0105 kalbama vis da\u017eniau. Daugiau \u017emoni\u0173 geba atpa\u017einti savo b\u016bsenas. Yra nema\u017eai \u017emoni\u0173, kurie anks\u010diau dar gal\u0117jo su stresu ar nerimu tvarkytis, ta\u010diau dabar, \u012fvykus tam tikroms i\u0161orin\u0117ms aplinkyb\u0117ms, t\u0173 vidini\u0173 resurs\u0173 nebepakanka. Tad nerimo ir baim\u0117s reakcijos tampa stipresn\u0117s\u201c, \u2013 sako V. Stankut\u0117.<\/i><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><b><br \/>\nLabiausiai neramina \u2013 karas Ukrainoje<\/b><\/p>\n<p>Nerimo indekso tyrimas atskleid\u0117, kad \u0161iuo metu lietuvius labiausiai neramina karas Ukrainoje. Net 78 proc. respondent\u0173 nurod\u0117, kad karas sukelia nuolatin\u012f nerim\u0105. Be karo, apklaustuosius neramina sunkios ligos, \u0161eimos nari\u0173 nelaim\u0117s, gr\u0117sm\u0117 netekti darbo bei sunki finansin\u0117 pad\u0117tis senatv\u0117je.<\/p>\n<p><i><br \/>\n\u201eRusijos sukeltas karas Ukrainoje yra arti m\u016bs\u0173 tiek geografi\u0161kai, nes Rusija ir Baltarusija m\u016bs\u0173 kaimyn\u0117s, tiek emoci\u0161kai. Informacin\u0117 sklaida padeda informacij\u0105 gauti \u010dia ir dabar, pamatyti visus tragi\u0161kus vaizdus. Nat\u016bralu, kad tai sukelia auk\u0161tas neigiamas emocijas, kartais panik\u0105\u201d, \u2013 sako buv\u0119s speciali\u0173j\u0173 operacij\u0173 paj\u0117g\u0173 karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys.<\/i><\/p>\n<p>Paklausus, kod\u0117l nerimauja d\u0117l karo Ukrainoje, net 77 proc. respondent\u0173 nurod\u0117, jog jau\u010dia tiesioginio karo gr\u0117sm\u0119 ir Lietuvoje, o 73 proc. apklaust\u0173j\u0173 baiminasi branduolinio ginklo panaudojimo.<\/p>\n<p><i><br \/>\n\u201eRusija suk\u0117l\u0117 ne tik fizin\u012f kar\u0105, ta\u010diau aktyviai vysto informacin\u012f ir propagandos kar\u0105. B\u016btent agresor\u0117s grasinimai apie branduolin\u012f ginkl\u0105 mums sukelia baim\u0119. Ir tai yra prie\u0161i\u0161kos valstyb\u0117s vienas i\u0161 karini\u0173 tiksl\u0173 \u2013 baim\u0117. Reikia suprasti, kad \u0161io re\u017eimo ketinimus sunku nusp\u0117ti, ta\u010diau tiek JAV tiek ES yra ai\u0161kiai i\u0161komunikavusios, kad branduolinio ar cheminio ginklo panaudojimas bus linijos per\u017eengimas. \u0160i\u0173 ginkl\u0173 panaudojimo tikimyb\u0117, tikiu, yra ma\u017ea. Ir tai, kad mes nerimaujame, rodo, kad mums r\u016bpi, tod\u0117l b\u016btina ir veikti\u201d, \u2013 sako A. Navys.<\/i><\/p>\n<p>Demografiniai tyrimo duomenys atskleid\u017eia, jog karo Lietuvoje labiau bijo moterys, preki\u0173 tr\u016bkumo \u2013 vyrai, pab\u0117g\u0117li\u0173 antpl\u016bd\u017eio \u2013 \u017eemesnio i\u0161silavinimo respondentai, o l\u0117t\u0117jan\u010dios Lietuvos ekonomikos \u2013 labiau vyresni apklaustieji.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><b><br \/>\nNeramina ir finansin\u0117 pad\u0117tis<\/b><\/p>\n<p>Tyrimo duomenys parod\u0117, kad karas Ukrainoje apklaustuosius neramina ne tik d\u0117l gr\u0117sm\u0117s, bet ir d\u0117l finans\u0173. Daugiau nei puse respondent\u0173 nurod\u0117, kad juos neramina d\u0117l karo kylanti infliacija. \u00a0 Lietuvius taip pat neramina d\u0117l karo atsirad\u0119s finansinis nestabilumas, preki\u0173 ir \u017ealiav\u0173 tr\u016bkumas ir l\u0117t\u0117janti Lietuvos ekonomika.<\/p>\n<p><i><br \/>\n\u201eNerimauti d\u0117l finans\u0173 reik\u0117t\u0173 ma\u017eiau. Finans\u0173 rinkos per karinius konfliktus atsigauna s\u0105lyginai greitai ir nuostoliai ilguoju laikotarpiu paprastai b\u016bna nedideli. Turint santaup\u0173 geriausia pasirinkti tinkamus finansinius taupymo produktus ir apsaugoti savo l\u0117\u0161as nuo infliacijos, kuri\u0105 sukelia karo pasekm\u0117s: \u017ealiav\u0173 tr\u016bkumas, energetiniai i\u0161tekliai. \u017dinoma, svarbu namuose bent ka\u017ekiek tur\u0117ti gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173, jei nutikt\u0173 sutrikim\u0173 ir neveikt\u0173 mok\u0117jimo kortel\u0117s ar internetin\u0117 bankininkyst\u0117, ta\u010diau tai netur\u0117t\u0173 b\u016bti visos turimos santaupos. Svarbiausia tur\u0117ti savo asmenin\u012f finansin\u012f plan\u0105, kuris suma\u017eint\u0173 rizikas\u201d, \u2013 sako gyvyb\u0117s draudimo bendrov\u0117s \u201eSB draudimas\u201c draudimo direktor\u0117 Inga Kriau\u010di\u016bnien\u0117.<\/i><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><b><br \/>\nKaip spr\u0119sti?<\/b><\/p>\n<p>Pasiteiravus ar respondentai \u0117m\u0117si koki\u0173 nors veiksm\u0173 nerimui d\u0117l karo Ukrainoje suma\u017einti, tre\u010ddalis nurod\u0117, jog mokosi valdyti stres\u0105 ir nepasiduoti neigiamoms emocijoms. 30 proc. apklaust\u0173j\u0173 taip pat nurod\u0117 suma\u017ein\u0119 i\u0161laidas ir prad\u0117j\u0119 daugiau taupyti bei 26 proc. yra numat\u0119 veiksmus, kuri\u0173 imt\u0173si i\u0161kilus realioms gr\u0117sm\u0117ms.<\/p>\n<p><i><br \/>\n\u201eSvarbu riboti informacijos sraut\u0105: atsirinkti \u0161altinius, \u012fgauti daugiau \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 i\u0161b\u016bti, atsitraukti, leisti sau ne\u012fkristi \u012f tai, kas vyksta. Tai yra svarbi dalis apsaugant save, nes net neb\u016bdami realiuose \u012fvykiuose, vis tiek \u012fsileid\u017eiame kar\u0105 \u012f savo vid\u0173. Taip pat labai svarbu kalb\u0117ti, \u012fvardinti, kas vyksta: tapau piktesnis, man neramu d\u0117l ateities. Be to, svarbu \u012fsivardinti skirtingas b\u016bsenas ir kalb\u0117ti apie tai artimoje aplinkoje apie tai, svarbu tur\u0117ti \u012fprast\u0105 socialin\u012f gyvenim\u0105. Kitas svarbus apsauginis veiksnys yra socialin\u0117 parama: svarbu vieniems kitus palaikyti, jaustis, kad esame bendruomen\u0117s dalis\u201d, \u2013 sako V. Stankut\u0117.<\/i><\/p>\n<p>I\u0161 tyrime atskleist\u0173 duomen\u0173 labiausiai neramina tai, jog streso valdymo veiksm\u0173 nesiimsian\u010di\u0173 respondent\u0173 dalis sudaro net 31 proc. Anot apklausos, mokytis valdyti stres\u0105 labiau \u0117m\u0117si moterys bei auk\u0161tesnio i\u0161silavinimo respondentai, moterys taip pat da\u017eniau ma\u017eina \u012fprastas i\u0161laidas ir labiau taupo, o joki\u0173 veiksni\u0173 da\u017eniau nurod\u0117 nesiimsiantys vyrai bei \u017eemesnio i\u0161silavinimo dalyviai.<\/p>\n<p><i><br \/>\n\u201eBesit\u0119siantis stresas gali i\u0161sekinti, ta\u010diau reik\u0117t\u0173 atsigr\u0119\u017eti \u012f save ir stiprinti savo resursus. Tai gali ateiti su kalte, kad ka\u017ekas i\u0161gyvena sunkumus, o a\u0161 leid\u017eiu sau ils\u0117tis, ta\u010diau tai irgi yra b\u016bdas kovoti. Tam, kad gal\u0117tume ka\u017ekam pad\u0117ti, pirmiausia turime pasir\u016bpinti savimi\u201d, \u2013 sako V. Stankut\u0117.<\/i><\/p>\n<p>\u0160altinis: bns.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Tre\u010dius metus gyvenant COVID-19 viruso s\u0105lygomis bei baiminantis d\u0117l Rusijos sukelto karo Ukrainoje, tre\u010di\u0105 kart\u0105 atliktas Lietuvos gyventoj\u0173 nerimo indeksas atskleid\u0117: lietuviai d\u0117l ateities nerimauja ir bijo kaip niekad anks\u010diau.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-5683","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5683","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5683"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5683\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5683"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5683"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5683"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}