{"id":5631,"date":"2022-08-16T00:00:00","date_gmt":"2022-08-15T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/apklausa-atskleide-atsainu-lietuvos-gyventoju-poziuri-i-sveikata-serga-bet-vaistu-nevartoja\/"},"modified":"2023-06-02T19:08:36","modified_gmt":"2023-06-02T17:08:36","slug":"apklausa-atskleide-atsainu-lietuvos-gyventoju-poziuri-i-sveikata-serga-bet-vaistu-nevartoja","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/apklausa-atskleide-atsainu-lietuvos-gyventoju-poziuri-i-sveikata-serga-bet-vaistu-nevartoja\/","title":{"rendered":"Apklausa atskleid\u0117 atsain\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f sveikat\u0105: serga, bet vaist\u0173 nevartoja"},"content":{"rendered":"<p><b>2022.08.16<br \/>\n<\/b> \u00a0 Nors Lietuvoje \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos (\u0160KL) kasmet nusine\u0161a daugiausiai gyvybi\u0173, vos kas antras (55 proc.) auk\u0161t\u0105 kraujo spaudim\u0105 bei padidint\u0105 cholesterolio kiek\u012f kraujyje turintis \u017emogus reguliariai vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Kiti \u012f tai \u017ei\u016bri pro pir\u0161tus \u2013 vaistus vartoja su pertraukomis (13 proc.) arba nevartoja visai, nors tur\u0117t\u0173 (11 proc.), rodo bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta reprezentatyvi visuomen\u0117s apklausa. Gydytojams kardiologams tokia statistika kelia nerim\u0105 \u2013 nevartojant vaist\u0173 ne\u012fmanoma kontroliuoti ir gydyti lig\u0173. \u00a0 Pasak gydytojos kardiolog\u0117s doc. Jolitos Badarien\u0117s, sveikiems \u017emon\u0117ms vaistai neskiriami. Jei gydytojas skyr\u0117 vaist\u0173, vadinasi, yra tam tikra liga, kuri\u0105 reikia jais koreguoti.<\/p>\n<p>\u201eTiek arterin\u0117 hipertenzija, tiek padid\u0117jusi kraujo riebal\u0173, lipid\u0173 koncentracija yra reik\u0161mingi rizikos veiksniai susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis \u2013 patirti miokardo infarkt\u0105, insult\u0105, kai kuriems pacientams net ir staigi\u0105 koronarin\u0119 mirt\u012f. Nevartojant vaist\u0173, nekontroliuojama ir liga. Vos por\u0105 dien\u0173 nei\u0161g\u0117rus vaist\u0173 nuo arterin\u0117s hipertenzijos, ima did\u0117ti kraujo spaudimas, kraujagysli\u0173 standumas, o kartu ir rizika patirti miokardo infarkt\u0105, insult\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina kardiolog\u0117.<\/p>\n<p>Apklausa parod\u0117, kad ma\u017edaug keturis i\u0161 de\u0161imties (38 proc.) \u0161alies gyventoj\u0173 kamuoja auk\u0161tas kraujosp\u016bdis ar padidintas cholesterolio kiekis kraujyje. Net kiek daugiau nei \u0161e\u0161tadaliui (16 proc.) yra diagnozuoti abu \u0161ie sveikatos sutrikimai, 14 proc. nustatytas vien auk\u0161tas kraujosp\u016bdis, o 8 proc. \u2013 vien padidinta cholesterolio koncentracija kraujyje.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><b>Vaist\u0173 vartojimas vargina<\/b><\/p>\n<p>Kalb\u0117dama apie tai, kod\u0117l pacientai vaistus vartoja nereguliariai arba apskritai nevartoja, nors gydytojas juos paskyr\u0117, doc. J. Badarien\u0117 sako, kad viena i\u0161 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 galimai yra asimptomi\u0161kumas, t. y. pacientas nejau\u010dia joki\u0173 ligos simptom\u0173. Pavyzd\u017eiui, dislipidemija apskritai nesukelia simptom\u0173, daliai pacient\u0173 j\u0173 nesukelia ir arterin\u0117 hipertenzija.<\/p>\n<p>Neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 daro ir \u0161alutinio vaist\u0173 poveikio baim\u0117. Gydytoja kardiolog\u0117 teigia, kad pacientai da\u017enai s\u0105\u017einingai perskaito vaist\u0173 informacinius lapelius, kur randa sura\u0161yta daug galim\u0173 \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173, ir i\u0161sig\u0105sta, nors nurodyti nepageidaujami poveikiai neb\u016btinai pasireik\u0161 pacientui. Reik\u0117t\u0173 gilintis ne \u012f galb\u016bt galimus \u0161alutinius poveikius, o \u012f vaisto teigiam\u0105 poveik\u012f sveikatai: vaistai koreguoja rizikos veiksnius ir, svarbiausia, ma\u017eina rizik\u0105 susirgti \u0160KL, o neretai ir numirti nuo jos.<\/p>\n<p>Pasak doc. J. Badarien\u0117s, i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kelia ir sud\u0117tingi vaist\u0173 dozavimo re\u017eimai. Jei pacientas serga ir arterine hipertenzija, ir dislipidemija, vaistai paprastai skiriami ne m\u0117nesiui ar pusei met\u0173, o visam gyvenimui. Ilgainiui pacientai pavargsta galvoti, k\u0105 gerti ryte, k\u0105 vakare, prie\u0161 ar po valgio, tad gydytojams reik\u0117t\u0173 stengtis, kad pacientams vaist\u0173 vartojimas b\u016bt\u0173 kuo paprastesnis, jei tai leid\u017eia gydymo tikslai.<\/p>\n<p>\u201eVartojam\u0173 vaist\u0173 kiek\u012f ma\u017eina ir j\u0173 vartojamum\u0105 efektyviai gerina politablet\u0117s. Dviej\u0173 ar daugiau aktyvi\u0173 vaistini\u0173 med\u017eiag\u0173 kombinacija vienoje tablet\u0117je ma\u017eina arterin\u012f kraujo spaudim\u0105 ir koreguoja cholesterol\u012f. Jos supaprastina gydymo re\u017eim\u0105, pacientui ai\u0161kiau \u012fsiminti ir prisiminti, kaip vaist\u0105 vartoti. Kartais konkretiems gydymo tikslams pasiekti, ypa\u010d jei jie labai grie\u017eti, gydymo prad\u017eioje skiriu vaistus atskiromis tablet\u0117mis, o pasiekus tikslus \u2013 jau politabletes. Taip esu labiau u\u017etikrinta, kad pacientas vaist\u0105 tikrai gers. Pasteb\u0117jau, kad pacientai politabletes vertina palankiai, \u012fvardija kaip ypatingas ir da\u017enai patys pra\u0161o skirti\u201c, \u2013 kalba pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n<p>Apklausos duomenimis, apie politabletes yra gird\u0117j\u0119 ar jas vartoja 22 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Daugiausiai jas \u017einan\u010di\u0173 ir vartojan\u010di\u0173 yra vyresni\u0173 nei 56 met\u0173 am\u017eiaus respondent\u0173 grup\u0117je.<\/p>\n<p>Pus\u0117 (48 proc.) vartojan\u010di\u0173j\u0173 politabletes jas \u012fvertino teigiami, nes suma\u017e\u0117jo vartojam\u0173 table\u010di\u0173 skai\u010dius. 22 proc. pasitiki politablet\u0117mis, nes jau\u010dia tyrimais \u012frodyt\u0105 sveikatos rodikli\u0173 pager\u0117jim\u0105, 18 proc. \u2013 nes geriau jau\u010diasi, 16 proc. \u2013 nes nejau\u010dia joki\u0173 \u0161alutini\u0173 rei\u0161kini\u0173. Vyrai kaip teigiamus aspektus da\u017eniau i\u0161skiria suma\u017e\u0117jus\u012f vartojam\u0173 table\u010di\u0173 skai\u010di\u0173, geresn\u0119 savijaut\u0105 ir tai, kad nejau\u010dia \u0161alutini\u0173 rei\u0161kini\u0173, o moterys \u2013 tyrimais \u012frodyt\u0105 sveikatos pager\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><b>Pareigingesni \u2013 ved\u0119 ir vyresnio am\u017eiaus pacientai<\/b><\/p>\n<p>Gydytojo paskirtus vaistus nuo auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio ar padidinto cholesterolio pareigingiausiai vartoja vyresni nei 45 met\u0173 am\u017eiaus gyventojai, o turin\u010di\u0173 vartoti, bet nevartojan\u010di\u0173 daugiausiai tarp 36\u201345 met\u0173 pacient\u0173 (25,5 proc.). \u00a0 Kad vyresnio am\u017eiaus pacientai pareigingiau vartoja vaistus, pastebi ir gydytoja kardiolog\u0117. Jos manymu, vyresni \u017emon\u0117s jau\u010diasi ma\u017eiau atspar\u016bs ligoms. O \u0161tai jaunesnius nuo vaist\u0173 vartojimo gali atbaidyti psichologinis aspektas \u2013 pasteb\u0117ta, kad gerdami vaistus \u017emon\u0117s psichologi\u0161kai jau\u010diasi senesni.<\/p>\n<p>Da\u017enai atsainiau \u012f vaist\u0173 vartojim\u0105 \u017evelgia ir pacientai, kurie n\u0117ra sirg\u0119 miokardo infarktu, prie\u0161infarktine b\u016bkle, nepatyr\u0117 \u0161irdies kraujagysli\u0173 pl\u0117timo proced\u016bros. Doc. J. Badarien\u0117 sako, kad daliai pacient\u0173 tr\u016bksta suvokimo, kad juos gali i\u0161tikti infarktas ar insultas, tod\u0117l gydytojas turi kuo ai\u0161kiau paai\u0161kinti visus galimus scenarijus.<\/p>\n<p>\u201ePacientai, kurie jau tur\u0117jo kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173, s\u0105\u017einingiau geria vaistus. Jie gavo pamok\u0105, \u017eino, kokia situacija gali b\u016bti pavojinga. Ta\u010diau b\u016bna ir taip, kad su laiku simptomai nyksta, skaud\u016bs prisiminimai bl\u0117sta ir v\u0117l prast\u0117ja paskirto gydymo re\u017eimo laikymasis. Kartais kelia nuostab\u0105, kai i\u0161 mirties gniau\u017et\u0173 i\u0161pl\u0117\u0161ti pacientai, kuriems buvo atliktos labai sud\u0117tingos proced\u016bros, savavali\u0161kai nusprend\u017eia nebevartoti vaist\u0173\u201c, \u2013 komentuoja gydytoja kardiolog\u0117.<\/p>\n<p>Apklausos duomenimis, vaist\u0173 vartojimui teigiamos \u012ftakos turi \u0161eimin\u0117 pad\u0117tis. Susituok\u0119 ar neregistruotoje santuokoje gyvenantys pacientai gerokai da\u017eniau vaistus vartoja reguliariai \u2013 58 proc., kai tarp vieni\u0161i\u0173 toki\u0173 tik 37 proc. Negana to, tarp turin\u010di\u0173 antr\u0105 pus\u0119 toki\u0173, kurie vaist\u0173 nevartoja, nors tur\u0117t\u0173, yra vos 9 proc., kai tarp vieni\u0161i\u0173 net dvigubai daugiau \u2013 22 proc.<\/p>\n<p>Doc. J. Badarien\u0117 pritaria, kad \u0161eimos parama i\u0161ties labai svarbi. Sutuoktinis, partneris ar kitas artimasis taip pat tur\u0117t\u0173 \u017einoti, kokius vaistus pacientas geria, pasidom\u0117ti jo liga, pasakyti, kad vaistai naudingi sveikatai, ma\u017eina rizik\u0105 sunkiai susirgti, patirti komplikacij\u0173.<\/p>\n<p>\u201ePastebiu, kad pacientai vyrai labai da\u017enai ateina \u012f konsultacijas su \u017emonomis. Tai gerai, nes b\u016btent \u017emonos da\u017enai vyrams primena apie vaistus, net juos suskirsto doz\u0117mis, sudeda \u012f d\u0117\u017eutes. Tik labai svarbu, kad ir pats pacientas \u017einot\u0173, k\u0105 ir kod\u0117l vartoja, nes geriami vaistai negali b\u016bti vien sutuoktinio atsakomyb\u0117. Visgi jo ar kit\u0173 \u0161eimos nari\u0173 palaikymas i\u0161ties b\u016btinas\u201c, \u2013 tikina ji.<\/p>\n<p>Gydytoja sako taip pat pastebinti, kad pacientai vaistus nereguliariai da\u017eniau vartoja per atostogas ar savaitgaliais, nes tuomet atsipalaiduoja, nebelieka darbo dien\u0173 rutinos ir nusistov\u0117jusio re\u017eimo.<\/p>\n<p>\u201eTokioje situacijoje v\u0117lgi gali pad\u0117ti artimieji, paklausiantys, ar atostogauti vykstantis \u017emogus pasi\u0117m\u0117 reikiam\u0173 vaist\u0173, ar nepamir\u0161o j\u0173 i\u0161gerti. Galima pasitelkti ir \u012fvairias program\u0117les ar priminimus i\u0161maniuosiuose telefonuose, nes atostogos nei\u0161gydo lig\u0173\u201c, \u2013 pataria doc. J. Badarien\u0117.<\/p>\n<p>\u0160altinis: bns.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Nors Lietuvoje \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos (\u0160KL) kasmet nusine\u0161a daugiausiai gyvybi\u0173, vos kas antras (55 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-5631","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5631","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5631"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5631\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5631"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5631"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5631"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}