{"id":5616,"date":"2022-09-14T00:00:00","date_gmt":"2022-09-13T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/sildymo-kainos-nemazes-gyventojai-skatinami-renovuoti-savo-gyvenamuosius-daugiabucius\/"},"modified":"2023-06-02T17:05:46","modified_gmt":"2023-06-02T15:05:46","slug":"sildymo-kainos-nemazes-gyventojai-skatinami-renovuoti-savo-gyvenamuosius-daugiabucius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/sildymo-kainos-nemazes-gyventojai-skatinami-renovuoti-savo-gyvenamuosius-daugiabucius\/","title":{"rendered":"\u0160ildymo kainos nema\u017e\u0117s \u2013 gyventojai skatinami renovuoti savo gyvenamuosius daugiabu\u010dius"},"content":{"rendered":"<p><b>2022.09.14<br \/>\n<\/b> \u00a0 D\u0117l dar pra\u0117jusio \u0161ildymo sezono metu brangusi\u0173 duj\u0173, \u017eenkliai i\u0161augo \u0161ildymo s\u0105skaitos, kurios kelia nerim\u0105 daugeliui \u0161alies gyventoj\u0173, ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f tai, jog \u0161\u012fmet kainos nema\u017e\u0117s. Ekspertai pa\u017eymi, kad \u0161is kain\u0173 \u0161uolis labiausiai nerim\u0105 kelia ne tik gyventojams, kuri\u0173 namai yra \u0161ildomi i\u0161kastiniu kuru, bet ir tiems, kurie gyvena \u0161ilum\u0105 \u0161vaistan\u010diuose b\u016bstuose ir neatnaujintuose daugiabu\u010diuose. Visgi, neseniai vykdymas visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimas parod\u0117, jog nemodernizuot\u0173 daugiabu\u010di\u0173 gyventojai brangstan\u010dio \u0161ildymo kontekste vis aktyviau planuoja \u012fsitraukti \u012f renovacijos procesus.<\/p>\n<p>Pasak Valdo Luko\u0161evi\u010diaus, Lietuvos \u0161ilumos tiek\u0117j\u0173 asociacijos vadovo, \u0161iai dienai biokuras su komunalin\u0117mis atliekomis sudaro apie 80 proc. \u0161ildymui naudojam\u0173 med\u017eiag\u0173, o gamtin\u0117s dujos \u2013 apie 20 proc. B\u016btent vis didesn\u0117 \u0161ildymui naudojamo biokuro dalis l\u0117m\u0117 ir iki \u0161ios \u017eiemos kritusias \u0161ildymo kainas, kurios prad\u0117jo kilti pernai met\u0173 vasar\u0105 \u2013 d\u0117l to atitinkamai i\u0161augo ir miest\u0173 \u0161ildymo kaina.<\/p>\n<p>\u201eJeigu dar 2020\/2021 m. \u017eiem\u0105 vidutin\u0119 \u0161ildymo kaina siek\u0117 apie 4-5 centus u\u017e kWh, pra\u0117jus\u012f sezon\u0105 ji kilo iki 8 cent\u0173 u\u017e kWh. Tam \u012ftakos tur\u0117jo Rusijos ruo\u0161imasis karui, dirbtinai suk\u0117lus duj\u0173 tr\u016bkum\u0105. \u0116mus kilti duj\u0173 kainoms, atitinkamai d\u0117l i\u0161augusios paklausos biokur\u0105 pabrangino ir jo gamintojai. Tik\u0117tina, kad \u0161ie poky\u010diai n\u0117ra visam laikui, o ilgainiui, gr\u012f\u0161ime prie 2020\/2021 m. sezono lygio. Ta\u010diau artimiausia perspektyva rodo, kad \u0161iluma \u0161i\u0105 \u017eiem\u0105 brangs apie 10-20 proc., lyginant su pra\u0117jusiu \u0161altuoju laikotarpiu\u201c, \u2013 sako V. Luko\u0161evi\u010dius.<\/p>\n<p>Anot eksperto, labiausiai augan\u010dias \u0161ildymo kainas jau\u010dia t\u0173 miest\u0173 ir miesteli\u0173 gyventojai, kuri\u0173 centriniam \u0161ildymui yra naudojama didel\u0117 dalis duj\u0173, taip pat tie, kurie gyvena senuose, energi\u0161kai neefektyviuose daugiabu\u010diuose.<\/p>\n<p>\u201ePavyzd\u017eiui, Ma\u017eeikiuose, Utenoje, Kaune, kur dominuoja biokuras, gyventojai pra\u0117jus\u012f sezon\u0105 \u0161ild\u0117si u\u017e ma\u017edaug 6 centus u\u017e kWh. Ta\u010diau tokiuose miesteliuose kur i\u0161 esm\u0117s naudojamos tik gamtin\u0117s dujos, pavyzd\u017eiui Nem\u0117\u017eis, mok\u0117jo apie 15-16 ct u\u017e kWh. \u017dinoma, galutin\u0117s \u0161ildymo s\u0105skaitos (EUR\/m\u0117n) priklauso ir nuo b\u016bsto energinio efektyvumo ir to, ar jis yra senas, ar renovuotas. Akivaizdu, kad nauj\u0173 pastat\u0173 ir renovuot\u0173 daugiabu\u010di\u0173 gyventojai, gyvenantys tame pa\u010diame mieste ir esant vienodai \u0161ilumos vieneto kainai, u\u017e \u0161ildym\u0105 moka kelis kartus ma\u017eiau, negu \u017emon\u0117s, gyvenantys visi\u0161kai neatnaujintame, sovietini\u0173 laik\u0173 daugiabutyje\u201c, \u2013 teigia Lietuvos \u0161ilumos tiek\u0117j\u0173 asociacijos vadovas.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><b>Kovoti su augan\u010diomis kainomis pasitelkiamos \u012fvairios priemon\u0117s<\/b><\/p>\n<p>V. Luko\u0161evi\u010dius pasakoja, kad siekiant kovoti su augan\u010diomis \u0161ildymo kainomis, trumpalaiki\u0173 ir ilgalaiki\u0173 priemoni\u0173 imasi tiek valstyb\u0117, tiek Lietuvos \u0161ilumos tiek\u0117jai.<\/p>\n<p>Trumpalaik\u0117s priemon\u0117s apima valstyb\u0117s taikomas kompensacijas socialiai remtiniems gyventojams ir pastaruoju metu i\u0161pl\u0117st\u0105 gav\u0117j\u0173 rat\u0105. Ilgalaik\u0117s priemon\u0117s \u2013 per paskutinius metus reik\u0161mingai atnaujinti \u0161ilumos tiekimo vamzdynai ir \u0161ildymui vis ma\u017eiau naudojamas brangus i\u0161kastinis kuras, kuris yra pakei\u010diamas vietiniu, kelis kartu pigesniu biokuru.<\/p>\n<p>\u201eTai, kad apie 80 proc. \u0161ildymui naudojam\u0173 med\u017eiag\u0173 sudaro biokuras, komunalin\u0117s atliekos ir kiti atsinaujinantys ir vietiniai energijos \u0161altiniai (AE\u0160) yra daugyb\u0117s met\u0173 valstyb\u0117s remt\u0173 iniciatyv\u0173 pasekm\u0117. Atliek\u0173 deginimo, kogeneracini\u0173 ir biokuro elektrini\u0173 politikos propagavimas l\u0117m\u0117, kad \u0161alyje \u0161ildymui beveik nebenaudojamos gamtin\u0117s dujos ir mazutas. Tai ne\u0161a did\u017eiul\u0119 naud\u0105 valstybei, savivaldyb\u0117ms ir \u017emon\u0117ms. Apskritai, \u0161is rezultatas yra labai d\u017eiuginantis, nes pana\u0161i\u0173 atvej\u0173 Europoje, kuomet tokiu spar\u010diu tempu \u012f antr\u0105 plan\u0105 b\u016bt\u0173 nustumtas i\u0161kastinis kuras \u2013 labai ma\u017eai\u201c, \u2013 pasakoja pa\u0161nekovas.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><b>Kainoms auga, vis daugiau gyventoj\u0173 domisi renovacija<\/b><\/p>\n<p>Svarbu nepamir\u0161ti, kad yra ir daugiau ilgalaiki\u0173 priemoni\u0173, kurios gali suma\u017einti gyventojams tenkan\u010di\u0105 augan\u010di\u0173 \u0161ildymo s\u0105skait\u0173 na\u0161t\u0105, pavyzd\u017eiui, daugiabu\u010di\u0173 renovacija. Ekspertus d\u017eiugina tai, kad laikui b\u0117gant vis daugiau daugiabu\u010diuose gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 supranta to naud\u0105.<\/p>\n<p>\u0160iemet \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktas reprezentatyvus tyrimas* parod\u0117, kad beveik trys penktadaliai (56 proc.) apklaust\u0173j\u0173, kurie gyvena senuose, iki 1993 m. pastatytuose daugiabu\u010diuose, sako, jog \u0161ildymo kain\u0173 augimas skatina juos galvoti apie b\u016bsto atnaujinim\u0105.<\/p>\n<p>Anot V. Luko\u0161evi\u010diaus, \u0161i statistika nestebina, nes energijos vartojimo ma\u017einimas ir daugiabu\u010di\u0173 renovavimas \u2013 vienas i\u0161 efektyviausi\u0173 b\u016bd\u0173 tapti atsparesniems \u0161ildymo kain\u0173 \u0161uoliams.<\/p>\n<p>\u201eAkivaizdu, kad jeigu anks\u010diau b\u016btume renovav\u0119 visus daugiabu\u010dius Nem\u0117\u017eyje, \u0161iandien juose gyvenantys \u017emon\u0117s nejust\u0173 tokio galvos skausmo, nepaisant to, kad miestai vis dar \u0161ildomi duj\u0173 pagrindu. Labiausiai skatiname kvartalin\u0119 renovacij\u0105, nes atnaujinant pastatus tokiu b\u016bdu, \u0161ilumos tiek\u0117jai gali \u017eengti koja kojon su modernizuotomis teritorijomis ir tiesti ma\u017eesnio diametro vamzd\u017eius, atsisakyti dalies katil\u0173 bei tokiu b\u016bdu u\u017etikrinti optimal\u0173 \u0161ilumos tiekim\u0105.<\/p>\n<p>Taip pat d\u017eiaugiam\u0117s ir vis aktyvesne ma\u017e\u0105ja renovacija, kurios metu atnaujinamos ir subalansuojamos pastat\u0173 \u0161ilumos sistemos, \u0161ilumos punktai. Ji leid\u017eia su ma\u017eesn\u0117mis investicijomis pasiekti gan \u017eenklius \u0161ilumos sutaupymus ir kokybi\u0161k\u0105 \u0161ildym\u0105 daugiabutyje\u201c, \u2013 sako ekspertas.<\/p>\n<p>*\u201eSpinter tyrimai\u201c 2022 m. vasario 17-25 d. atliktas reprezentatyvus tyrimas. Jo metu buvo apklausta 1015 18-75 m. \u017emoni\u0173. 409 i\u0161 j\u0173 gyvena nerenovuotame senos statybos daugiabutyje, dar 216 gyvena renovuotame arba naujesn\u0117s statybos b\u016bste, o dar 390 \u2013 vieno ar dviej\u0173 but\u0173 name.<\/p>\n<p>\u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; D\u0117l dar pra\u0117jusio \u0161ildymo sezono metu brangusi\u0173 duj\u0173, \u017eenkliai i\u0161augo \u0161ildymo s\u0105skaitos, kurios kelia nerim\u0105 daugeliui \u0161alies gyventoj\u0173, ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f tai, jog \u0161\u012fmet kainos nema\u017e\u0117s.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-5616","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5616","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5616"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5616\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5616"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5616"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5616"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}