2022.10.21
\n<\/b> \u00a0 Vairuojant svarbi ne tik fizin\u0117, bet ir emocin\u0117 prie vairo s\u0117din\u010dio asmenis savijauta. Psicholog\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad gera emocin\u0117 b\u016bsena tiesiogiai veikia vairavimo kokyb\u0119, tod\u0117l gali j\u0105 ir pagerinti, ir pabloginti. Tyrimo duomenimis, did\u017eiausi\u0105 dal\u012f vairuotoj\u0173 kelyje geriausiai nuteikia du, regis, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio itin skirtingi dalykai \u2013 m\u0117gstama muzika ir tyla, skelbiama prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/p>\n
Tai atskleid\u0117 draudimo bendrov\u0117s \u201eGjensidige\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa. \u00a0 Tyrimo duomenys rodo, kad did\u017eiausi\u0105 dal\u012f \u2013 38 proc. \u2013 vairuotoj\u0173 geriausiai vairuojant nuteikia m\u0117gstama muzika. Muzik\u0105 da\u017eniau nurodo 26-45 met\u0173, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo moterys.<\/p>\n
De\u0161imtadaliui vairuotoj\u0173 geriausi\u0105 nusiteikim\u0105 prie vairo sukuria tyla.<\/p>\n
\u201eVairavimas yra atsakinga veikla ir, nors dauguma \u012fgudusi\u0173 vairuotoj\u0173 vairavimo veiksmus, galima sakyti, atlieka automati\u0161kai, j\u0173 geb\u0117jim\u0105 susikaupti vis tiek veikia daugyb\u0117 dalyk\u0173. Teigiama savijauta vairuotoj\u0173 savijauta leid\u017eia i\u0161vengti ne tik avarini\u0173 situacij\u0173, bet ir eismo nelaimi\u0173. Darganotu ir apniukusiu oru fiksuojame daugiau eismo nelaimi\u0173. Esame \u012fprat\u0119 \u012fvardinti, kad prastos eismo s\u0105lygos didina nelaimi\u0173 kelyje skai\u010dius, ta\u010diau prastesn\u0117 vairuotoj\u0173 savijauta, be abejo, taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis saugum\u0105 keliuose\u201c, \u2013 kalba draudimo bendrov\u0117s \u201eGjensidige\u201c \u017dal\u0173 departamento vadov\u0117 Baltijos \u0161alims Viktorija Katilien\u0117.<\/p>\n
<\/p>\n
Pyktis \u2013 pavojingas prie\u0161as kelyje<\/b><\/p>\n
\u201eGera emocin\u0117 b\u016bsena teigiamai veikia vairavimo kokyb\u0119. B\u016bt\u0173 idealu vairuoti b\u016bnant geros emocin\u0117s b\u016bsenos \u2013 tuomet esame budresni, aktyvesni, gebame susikaupti, nesibla\u0161kome. Tai nat\u016bralu, nes neigiamos emocijos neigiamai veikia ne tik vairavimo, bet ir bet kokios kitos veiklos kokyb\u0119. Gal\u0117tume i\u0161skirti pykt\u012f. Ne veltui sakoma, kad pyktis apakina. Kai esame pikti, m\u016bs\u0173 m\u0105stymas susiaur\u0117ja, susitelkiame tik \u012f mus supykd\u017eius\u012f \u017emog\u0173 ar \u012fvyk\u012f, vairuojame staigiau, agresyviau. Kai esame prisl\u0117gti, m\u016bs\u0173 judesiai ir reakcijos sul\u0117t\u0117ja, esame ne tokie d\u0117mesingi\u201c, \u2013 kalba psicholog\u0117 Inga Budvytyt\u0117.<\/p>\n
Pasak I. B\u016bdvytyt\u0117s, nenuostabu, kad muzika gerai nuteikia vairuojant. \u201eTyrimais \u012frodyta, kad muzika teigiamai veikia m\u016bs\u0173 emocijas, praskaidrina mintis, net padeda susikaupti. \u0160iais laikais muzika jau neatsiejama nuo vairavimo. Retai kada rasime automobil\u012f, kuriame neskamb\u0117t\u0173 muzika\u201c, \u2013 sako psicholog\u0117.<\/p>\n
I.B\u016bdvytyt\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad ne tik malon\u016bs garsai, bet ir tyla gali teigiamai veikti vairavim\u0105. \u201eTyloje niekas m\u016bs\u0173 nebla\u0161ko ir nei\u0161balansuoja. Kai kuriems \u017emon\u0117ms ji padeda susikaupti, o ypa\u010d tyla pravarti pradedantiems vairuotojams, kuri\u0173 \u012fg\u016bd\u017eiai n\u0117ra tokie tvirti. \u017dini\u0173 klausymas taip pat gerina emocin\u0119 b\u016bsen\u0105. \u0160iais laikais mums visiems labai svarbu neatsilikti nuo pasaulio pulso. O akira\u010dio pl\u0117timas ir nauja informacija padeda labiau pasitik\u0117ti savimi ir geriau jaustis\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia specialist\u0117.<\/p>\n
<\/p>\n
Kvapai ir skoniai padeda susikoncentruoti<\/b><\/p>\n
Tyrimo duomenys rodo, kad 6 proc. vairuotoj\u0173 geriausiai vairuojant nuteikia \u017eini\u0173 klausymas, 4 proc. \u2013 pa\u0161nekesys su automobilio keleiviais.<\/p>\n
I. B\u016bdvytyt\u0117s teigimu, automobilyje kartu va\u017eiuojantys bendrakeleiviai da\u017enai tampa ypatingais pa\u0161nekovais, pa\u0161nekesys su jais i\u0161ties gali pad\u0117ti jaustis geriau. \u201eBendravimas visuomet veikia teigiamai. \u017dinoma, jei nesipykstate. Bet dalijimasis informacija, diskusijos, naujien\u0173 aptarimas leid\u017eia jausti bendryst\u0119, o ry\u0161iai su kitais skatina jaustis geriau\u201c, \u2013 sako I. B\u016bdvytyt\u0117.<\/p>\n
Tyrimas rodo, kad nuotaik\u0105 gerinti gali ir tiksliai veikianti navigacija, ir r\u016bkymas. Ma\u017eiausiai vairuojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 gerai nusiteikia u\u017ekand\u017eiaudami ar uosdami m\u0117gstam\u0105 automobilio kvap\u0105.<\/p>\n
\u201ePasaul\u012f suvokiame ne tik protu, bet ir patiriame per poj\u016b\u010dius. Tod\u0117l malon\u016bs kvapai, tekst\u016bros, skoniai visuomet gerina emocin\u0119 b\u016bsen\u0105. Kaip beb\u016bt\u0173 li\u016bdna, r\u016bkymas taip pat nuteikia teigiamai. R\u016bkydami giliai \u012fkvepiame ir l\u0117tai i\u0161kvepiame, gilus kv\u0117pavimas ramina, o tai sukuria iliuzij\u0105, kad r\u016bkymas padeda nusiraminti, susikoncentruoti. Gard\u016bs u\u017ekand\u017eiai tikrai nuteikia maloniai. Potyriai, ateinantys per penkis \u017emogaus poj\u016b\u010dius, yra labai svarb\u016bs, o jei jie malon\u016bs \u2013 negali b\u016bti geriau\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia psicholog\u0117.<\/p>\n
V.Katilien\u0117 ragina vairuotojus neprarasti budrumo. \u201eMalon\u016bs poj\u016b\u010diai netur\u0117t\u0173 atpalaiduoti per daug. Nubyr\u0117j\u0119 cigaret\u0117s pelenai ar i\u0161 rank\u0173 i\u0161slydusi elektronin\u0117 cigaret\u0117 kaip mat nukreips vairuotojo d\u0117mes\u012f, o nuo eismo nelaim\u0117s da\u017enai mus skiria vos akimirka\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f draudik\u0117.<\/p>\n
Bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko reprezentatyvi\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105, \u0161i\u0173 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f apklausdama daugiau nei 1 t\u016bkst. respondent\u0173.<\/p>\n
\u0160altinis: delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vairuojant svarbi ne tik fizin\u0117, bet ir emocin\u0117 prie vairo s\u0117din\u010dio asmenis savijauta.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-5599","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5599","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5599"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5599\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5599"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5599"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5599"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}