2022.11.21
\n<\/b> \u00a0 Pastaruosius kelerius metus spar\u010diai augo d\u0117mesys tvarumo temai ir atsakingam investavimui, kuris prisideda prie neigiamo poveikio aplinkai ma\u017einimo. Nors geopolitiniai neramumai ir energetin\u0117 kriz\u0117 prioritetus kiek pakoregavo, ta\u010diau pensijai kaupiantiems gyventojams tvarumo kryptis i\u0161lieka aktuali.<\/p>\n
Kone pus\u0117 (46 proc.) \u0161alies gyventoj\u0173 nurodo, kad jiems svarbu, jog pensijai kaupiamos j\u0173 l\u0117\u0161os b\u016bt\u0173 investuojamos tvariai, atskleid\u0117 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas tyrimas.<\/p>\n
\u201ePrakti\u0161kai kas antras pensijai l\u0117\u0161as kaupiantis gyventojas nor\u0117t\u0173, kad \u0161ie pinigai b\u016bt\u0173 investuojami tvariai. Tiesa, gyventojai taip pat pageidauja, kad tvarus investavimas b\u016bt\u0173 suderinamas su investicij\u0173 gr\u0105\u017ea, ir tai yra nat\u016bralu. Pensij\u0173 fond\u0173 l\u0117\u0161\u0173 nukreipimas \u012f tvari\u0105 veikl\u0105 vykdan\u010dius verslus, kurie siekia ma\u017einti poveik\u012f aplinkai, padeda u\u017etikrinti investicij\u0173 gr\u0105\u017e\u0105 ilgalaik\u0117je perspektyvoje\u201c, \u2013 teigia \u201eSwedbank investicij\u0173 valdymo\u201c direktorius Tadas Gudaitis.<\/p>\n
Remiantis tyrimo duomenimis, kaimynini\u0173 Baltijos \u0161ali\u0173 Latvijos ir Estijos gyventojai taip pat palankiai vertina galimyb\u0119 pensijai kaupiamas l\u0117\u0161as investuoti tvariai \u2013 tai svarbu 60 proc. latvi\u0173 ir 63 proc. est\u0173.<\/p>\n
<\/p>\n
Tvarum\u0105 link\u0119 sieti su gr\u0105\u017ea<\/b><\/p>\n
\u201eBeveik kas antram Estijos gyventojui svarbiausia prie\u017eastimi investuoti tvariai b\u016bt\u0173 galimyb\u0117 pa\u010diam pasirinkti srit\u012f, \u012f kuri\u0105 b\u016bt\u0173 nukreipiamos l\u0117\u0161os. \u0160i\u0105 prie\u017east\u012f, kaip svarbiausi\u0105, da\u017eniausiai nurodo ir latviai. Tuo metu lietuviai tvar\u0173 investavim\u0105 da\u017eniau yra link\u0119 sieti su didesne nei rinkos vidurkis gr\u0105\u017ea \u2013 \u0161i\u0105 prie\u017east\u012f l\u0117\u0161as investuoti tvariai nurod\u0117 49 proc. respondent\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alyje\u201c, \u2212 tyrimo rezultatus komentuoja T. Gudaitis.<\/p>\n
Be to, santykinai didel\u0117 dalis Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 mano, kad kasdien\u0117s asmenin\u0117s pastangos kovojant su klimato kaita taip pat turi didel\u0117s reik\u0161m\u0117s \u2212 tuo \u012fsitikin\u0119 52 proc. lietuvi\u0173, 47 proc. latvi\u0173 ir 46 proc. est\u0173, rodo tyrimo rezultatai.<\/p>\n
\u201ePasirinkimas kaupti tvariai l\u0117\u0161as investuojan\u010diame pensij\u0173 fonde gali b\u016bti vienas i\u0161 toki\u0173 kasdieni\u0173 pasirinkim\u0173. Kas tre\u010dias Lietuvos gyventojas mano, kad klimato kaitos rizikos gali b\u016bti suvaldytos tik tada, jei kiekvienas prisid\u0117s asmeni\u0161kai. Nukreipdami l\u0117\u0161as \u012f tvariau veikiant\u012f versl\u0105, galime netiesiogiai suma\u017einti poveik\u012f aplinkai ir tuo pa\u010diu metu paskatinti atsakingus verslus\u201c, \u2013 sako T. Gudaitis.<\/p>\n
<\/p>\n
Lietuvi\u0173 prioritetas \u2013 \u017ealioji energija<\/b><\/p>\n
Tyrimas atskleid\u0117, kad da\u017eniausiai m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventojai rinkt\u0173si investuojamas l\u0117\u0161as nukreipti \u012f verslus, prisidedan\u010dius prie atsinaujinan\u010dios energijos gamybos (34 proc.).<\/p>\n
Ketvirtadaliui apklaust\u0173j\u0173 taip pat aktualu, kad j\u0173 investuojamos l\u0117\u0161os prisid\u0117t\u0173 prie plastiko ir elektronikos perdirbimo, 22 proc. \u2013 prie medicinos tyrim\u0173 ir nauj\u0173 produkt\u0173 k\u016brimo. Ma\u017edaug po penktadal\u012f gyventoj\u0173 savo pensijai kaupiamas l\u0117\u0161as nor\u0117t\u0173 investuoti \u012f kompanijas, kurios prisid\u0117t\u0173 prie nauj\u0173 darbo viet\u0173 k\u016brimo ir mi\u0161k\u0173 sodinimo.<\/p>\n
\u201eGyventoj\u0173 noras investuoti \u012f \u017eali\u0105j\u0105 energij\u0105 atspindi kontekst\u0105, kuriame gyvename \u0161iandien. I\u0161 atsinaujinan\u010di\u0173 i\u0161tekli\u0173 gaminama energija svarbi ne tik d\u0117l aplinkosaugos, bet ir d\u0117l didesnio energinio \u0161alies atsparumo. \u201eSwedbank\u201c valdomi pensij\u0173 fondai, savo ruo\u017etu, yra nukreip\u0119 daugiau kaip 38 mln. eur\u0173 \u012f \u017ealiosios energijos gamybos bendroves Baltijos \u0161alyse\u201c, \u2013 komentuoja T. Gudaitis.<\/p>\n
<\/p>\n
Kaimynams svarbiausia mi\u0161kai ir darbo viet\u0173 k\u016brimas <\/b><\/p>\n
Remiantis tyrimo rezultatais, da\u017eniausiai (33 proc.) latviams pensijai kaupiamas l\u0117\u0161as b\u016bt\u0173 aktualu nukreipti \u012f versl\u0105, prisidedant\u012f prie nauj\u0173 darbo viet\u0173 k\u016brimo, 26 proc. apklaust\u0173j\u0173 svarb\u0105 teikia verslo ind\u0117liui \u012f pasodint\u0173 med\u017ei\u0173 skai\u010di\u0173, tre\u010dioje vietoje \u2013 verslo ind\u0117lis \u012f \u017ealiosios energijos gamyb\u0105 (24 proc.).<\/p>\n
Estijos gyventoj\u0173 prioritetai yra pana\u0161\u016bs: beveik tre\u010ddaliui est\u0173 (28 proc.) svarbiausia b\u016bt\u0173 \u017einoti, kiek mi\u0161k\u0173 pasodinama u\u017e j\u0173 investuojamus pinigus, o ma\u017edaug kas ketvirtas (26 proc.) tyrimo dalyvis nurod\u0117 investicij\u0173 poveikio aktualum\u0105 atsinaujinan\u010dios energijos gamybai, nauj\u0173 darbo viet\u0173 k\u016brimui ir plastiko perdirbimui.<\/p>\n
\u201eSwedbank\u201c yra i\u0161sik\u0117l\u0119s tiksl\u0105 iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu banku, tai yra, suma\u017einti CO2 duj\u0173 emisijas iki nulio. \u201eSwedbank\u201c Lietuvoje \u012f tvarius verslus nukreipt\u0173 pensij\u0173 fond\u0173 investicijos jau yra perkopusios 2 mlrd. Eur.<\/p>\n
Reprezentatyvi\u0105 gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklaus\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Internetu buvo apklausta po 500 kaupian\u010di\u0173 pensijai respondent\u0173 nuo 18 iki 55 m. am\u017eiaus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
\n<\/i><\/p>\n
\u0160altinis: Traders.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pastaruosius kelerius metus spar\u010diai augo d\u0117mesys tvarumo temai ir atsakingam investavimui, kuris prisideda prie neigiamo poveikio aplinkai ma\u017einimo.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-5592","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5592","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5592"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5592\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5592"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5592"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5592"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}