2023.01.04
\n<\/b> \u00a0 Kiek daugiau nei ketvirtadalis \u0161alies gyventoj\u0173 turi finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173. I\u0161 j\u0173 daugiau nei pus\u0117 labiausiai bijo netekti darbo, 36 proc. \u2013 tapti nedarbingi d\u0117l sunkios ligos, rodo bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta reprezentatyvi \u0161alies gyventoj\u0173 apklausa, ra\u0161oma \u201eVivus Finance\u201c prane\u0161ime spaudai.<\/p>\n
Anot psicholog\u0117s, \u0161ias baimes \u012fveikti pad\u0117t\u0173 psichologinio atsparumo \u012fg\u016bd\u017eiai. Tie, kurie geba prisitaikyti prie netik\u0117t\u0173 gyvenimi\u0161k\u0173 situacij\u0173, patiria ma\u017eiau neigiam\u0173 emocij\u0173 ir lengviau \u012fveikia kilusius i\u0161\u0161\u016bkius. \u00a0 Skolinimosi internetu platformos \u201eVivus Finance\u201c u\u017esakymu atliktas tyrimas taip pat atskleid\u0117, jog beveik penktadalis paskol\u0105 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 bijo netekti darbingumo d\u0117l onkologin\u0117s ligos, 16 proc. \u2013 d\u0117l traumos. Dar 15 proc. apklaust\u0173j\u0173 teigia, kad labiausiai juos g\u0105sdina mirtis. Tiesa, COVID-19 liga gyventojams tampa vis ma\u017eiau baisi \u2013 jos bijantys prisipa\u017eino vos 3 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u00a0 Psicholog\u0117-psichoterapeut\u0117 Lina Bagdonavi\u010dien\u0117 ai\u0161kina, jog \u017emon\u0117s da\u017eniausiai bijo to, ko negali kontroliuoti.<\/p>\n
\u201eNe\u017einomybei galime priskirti visas situacijas, kuri\u0173 baigties ne\u017einome \u2013 sunkias ligas ir j\u0173 eig\u0105, mirt\u012f, taip pat kriz\u0119, kar\u0105 ir kitas. Visa tai turi \u012ftakos asmens funkcionavimui. Pagal Maslovo poreiki\u0173 hierarchij\u0105, pirminiai \u017emogaus poreikiai yra fiziologiniai \u2013 oras, vanduo, maistas, miegas, \u0161altis, \u0161iluma.<\/p>\n
Mes mokame u\u017e \u0161ildym\u0105, perkame maist\u0105, turime paskolas bankuose. Tam, kad patenkintume \u0161iuos poreikius, mums yra svarbu tur\u0117ti finansin\u012f stabilum\u0105. J\u012f praradus \u2013 netekus darbo, susirgus ar u\u017elupus kitiems nenumatytiems \u012fvykiams \u2013 patenkame \u012f ne\u017einomyb\u0119 ir poreikius patenkinti tampa kur kas sunkiau. Tod\u0117l jie kelia daugiausiai nerimo\u201c, \u2013 sako L.Bagdonavi\u010dien\u0117. \u00a0 Jos teigimu, yra keletas b\u016bd\u0173, galin\u010di\u0173 pad\u0117ti suma\u017einti baim\u0117s jausm\u0105. Vienas j\u0173 \u2013 psichologinio atsparumo ugdymas: \u201eEmocinis stabilumas leid\u017eia susidoroti su netik\u0117tomis situacijomis ir nepal\u016b\u017eti. Nors atsparum\u0105 ugdyti n\u0117ra paprasta, ta\u010diau psichologini\u0173 praktik\u0173 pagalba galime i\u0161lavinti \u0161iuos \u012fg\u016bd\u017eius. Kreipiantis pagalbos \u012f psichikos sveikatos specialistus i\u0161mokstame prevenci\u0161kai r\u016bpintis savo emocine sveikata.\u201c<\/p>\n
Visgi, L.Bagdonavi\u010dien\u0117 pa\u017eymi, jog be psichologinio atsparumo ne ma\u017eiau svarbu imtis konkre\u010di\u0173 prevencini\u0173 veiksm\u0173. Mat finansi\u0161kai prisitaik\u0119s \u017emogus geriau tvarkosi besikei\u010dian\u010diose s\u0105lygose.<\/p>\n
\u201eApsidrausdami nuo traum\u0173 ar lig\u0173 jau\u010diam\u0117s ramesni, nes susirg\u0119 ar susi\u017ealoj\u0119 tur\u0117sime galimyb\u0119 ramiai atstatyti j\u0117gas be papildomo streso ar \u012fsigyti geresn\u012f \u012ftvar\u0105, kuris pad\u0117s grei\u010diau reabilituotis. Taupymas taip pat suteikia daugiau ramyb\u0117s, ypa\u010d su\u0161lubavus finansinei situacijai. Tad kuo anks\u010diau pasir\u016bpinsime prevencin\u0117mis priemon\u0117mis, tuo geriau \u012fveiksime kilusius i\u0161\u0161\u016bkius\u201c, \u2013 teigia psicholog\u0117.<\/p>\n
<\/p>\n
Kas antras lietuvis \u2013 nepasiruo\u0161\u0119s<\/b><\/p>\n
Reprezentatyvios gyventoj\u0173 apklausos duomenys parod\u0117, jog beveik pus\u0117 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 turin\u010di\u0173 gyventoj\u0173 ne\u017eino apie galimyb\u0119 apdrausti paskolos \u012fmokas. Da\u017eniau \u2013 ma\u017eesnes pajamas gaunantys gyventojai.<\/p>\n
\u201eAtlik\u0119 tyrim\u0105 su\u017einojome, jog net 48 proc. lietuvi\u0173 n\u0117ra gird\u0117j\u0119 apie paskol\u0173 \u012fmok\u0173 draudim\u0105. Taip pat pastebime, jog \u0161i paslauga vis dar apsupta mit\u0173, neva i\u0161 draudimo n\u0117ra jokios naudos. Ta\u010diau jau turime atvej\u0173, kuomet po netik\u0117tos mamos mirties ma\u017eame\u010diams vaikams likusias skolas dengia draudimo bendrov\u0117, taip palengvindama na\u0161t\u0105 \u0161eimai sunkiu laikotarpiu\u201c, \u2013 sako \u201eVivus Finance\u201c vadov\u0117 Giedr\u0117 \u0160tuop\u0117.<\/p>\n
G.\u0160tuop\u0117 taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, jog visuomen\u0117je netyla kalbos apie art\u0117jant\u012f sunkmet\u012f. Anot jos, draudimas gali pad\u0117ti pasiruo\u0161ti finansin\u0119 pagalv\u0119 ir i\u0161likti ramiems. \u00a0 \u201eM\u016bs\u0173 skai\u010diavimais, paskolos \u012fmok\u0173 draudimas gyventojams vidutini\u0161kai kainuoja iki 8 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f, priklausomai nuo turimo \u012fsipareigojimo dyd\u017eio. Tai pakankamai nedidel\u0117 investicija, kuri, nutikus netik\u0117tai situacijai, gali tapti gelb\u0117jimosi ratu ir pad\u0117ti i\u0161laikyti finansin\u012f stabilum\u0105. Gyventojai, pasir\u016bpin\u0119 prevencija ir suma\u017ein\u0119 galimas rizikas, jau\u010diasi ramesni, nebijo g\u0105sdinim\u0173 apie art\u0117jan\u010di\u0105 kriz\u0119, taip pat \u2013 i\u0161lieka produktyvesni darbe\u201c, \u2013 dalinasi G.\u0160tuop\u0117.<\/p>\n
Reprezentatyv\u0173 gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105 apie nuog\u0105stavimus turint paskol\u0173 2022 m. lapkri\u010dio m\u0117n. atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c, apklaususi 1013 Lietuvos gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus.<\/p>\n
\u0160altinis: 15min.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kiek daugiau nei ketvirtadalis \u0161alies gyventoj\u0173 turi finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-5567","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5567","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5567"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5567\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5567"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5567"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5567"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}