{"id":5556,"date":"2023-02-08T00:00:00","date_gmt":"2023-02-07T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/onkologai-perspeja-jei-nebus-imtasi-veiksmu-dalyje-lietuvos-paplitusio-vezio-nebeoperuos\/"},"modified":"2023-06-02T12:18:13","modified_gmt":"2023-06-02T10:18:13","slug":"onkologai-perspeja-jei-nebus-imtasi-veiksmu-dalyje-lietuvos-paplitusio-vezio-nebeoperuos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/onkologai-perspeja-jei-nebus-imtasi-veiksmu-dalyje-lietuvos-paplitusio-vezio-nebeoperuos\/","title":{"rendered":"Onkologai persp\u0117ja: jei nebus imtasi veiksm\u0173, dalyje Lietuvos paplitusio v\u0117\u017eio nebeoperuos"},"content":{"rendered":"<p><b>2023.02.08<br \/>\n<\/b> \u00a0 Skausmas kr\u016btyje, u\u017e\u010diuptas guzelis, odos paraudimas ir diagnoz\u0117 \u2013 pa\u017eengusios stadijos kr\u016bties v\u0117\u017eys. Moter\u0173, i\u0161girdusi\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eio diagnoz\u0119, vien Lietuvoje kasmet yra apie 1500, kas dien\u0105 net po 4\u20135 lietuves. \u00a0 \u00a0Nuo kr\u016bties v\u0117\u017eio mir\u0161ta daugiausiai darbingo \u2013 45\u201364 met\u0173 am\u017eiaus moterys. Per pastaruosius 20 met\u0173 sergamumas v\u0117\u017eiu i\u0161augo daugiau kaip 2,3 karto. Pasak gydytoj\u0173, savo darbo neatlieka tiek pa\u010dios pacient\u0117s, neatvykdamos pasitikrinti, tiek valstyb\u0117, mat d\u0117l onkologini\u0173 lig\u0173 kyla \u012fvairiausi\u0173 problem\u0173.<\/p>\n<p>Apie tai buvo kalb\u0117ta Seime vykusioje jud\u0117jimo \u201eMinios balsas: kurkime ateit\u012f be v\u0117\u017eio\u201c spaudos konferencijoje \u201eAr Lietuva paj\u0117gi pagerinti ankstyv\u0105 kr\u016bties v\u0117\u017eio diagnostik\u0105 ir suma\u017einti mirtingum\u0105 iki 2025-\u0173j\u0173?\u201c<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><b>Jei nebus imtasi veiksm\u0173, gali sustoti operacijos<\/b><\/p>\n<p>\u0160iuo metu Lietuvoje kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f operuoja 16 chirurg\u0173, o per metus jie atlieka apie 2000 operacij\u0173. \u00a0 Pus\u0117 i\u0161 \u0161i\u0173 gydytoj\u0173 neturi kr\u016bties onkochirurgo pa\u017eym\u0117jimo, kuris pastaraisiais metais buvo i\u0161duodamas gydytojams chirurgams i\u0161klausius \u201e\u012evadin\u012f kr\u016bt\u0173 onkochirurgijos kurs\u0105\u201c ir suteikdavo teis\u0119 verstis kr\u016bties onkochirurgijos praktika. Teis\u0117 atlikti kr\u016bties v\u0117\u017eio operacijas neturint \u0161io pa\u017eym\u0117jimo laikinai prat\u0119sta iki 2024 m. sausio m\u0117n. 1 d.<\/p>\n<p>\u201eLietuvos kr\u016bties v\u0117\u017eio asociacija, vienijanti gydytojus, dirban\u010dius su kr\u016bt\u0173 v\u0117\u017eiu sergan\u010diais ligoniais, siekia \u0161io pa\u017eym\u0117jimo i\u0161davimo ilgiau nei 5-erius metus \u0161ioje srityje dirbantiems gydytojams chirurgams i\u0161imties tvarka. Mat Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Podiplomini\u0173 studij\u0173 centras \u0161iuo metu neorganizuoja kurs\u0173 d\u0117l programos atnaujinimo, tad juos i\u0161klausyti ir \u012fgyti pa\u017eym\u0117jim\u0105 iki kit\u0173 met\u0173 ne\u012fmanoma, sako Lietuvos kr\u016bties v\u0117\u017eio asociacijos pirminink\u0117 dr. Agn\u0117 \u010ci\u017eauskait\u0117. \u2013 Jei nebus patenkintas asociacijos pra\u0161ymas, nuo kit\u0173 met\u0173 Vakar\u0173 Lietuvoje kr\u016bt\u0173 v\u0117\u017eio operacijos nebus atliekamos, t. y. iki 400 operacij\u0173 per metus. Taip pat nebus atliekamos ir kr\u016bt\u0173 atk\u016brimo operacijos sostin\u0117je.\u201c<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><b>Anksti nustatyti kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f galima tik tikrinantis prevenci\u0161kai<\/b><\/p>\n<p>Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir pl\u0117trai prof. Sonata Jarmalait\u0117 sako, kad nors kr\u016bties v\u0117\u017eys yra da\u017eniausia moter\u0173 onkologin\u0117 liga, pastaruosius 30 met\u0173 sergan\u010di\u0173j\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eiu penkeri\u0173 met\u0173 i\u0161gyvenamumas did\u0117jo apie 10 met\u0173 ir dabar Vakar\u0173 Europos \u0161alyse siekia apie 85 proc. \u012edomu tai, kad XIX am\u017eiuje kr\u016bties v\u0117\u017eys Lietuvoje buvo labai reta liga ir vadinta vienuoli\u0173 liga. Nors gyvename ilgiau, bet d\u0117l to da\u017eniau ir sergame, tod\u0117l sveikat\u0105 pri\u017ei\u016br\u0117ti reikia ypa\u010d atid\u017eiai.<\/p>\n<p>\u201eLietuvoje penkeri\u0173 met\u0173 i\u0161gyvenamumo vidurkis \u2013 apie 77 proc. Tuo atveju, kai liga nustatoma ankstyv\u0173 stadij\u0173, prognoz\u0117s yra stulbinamai geros: nusta\u010dius 1 stadijos lig\u0105, 5 metus i\u0161gyvena beveik visos moterys, bet pav\u0117lavus, 5 metus tei\u0161gyvena vos tre\u010ddalis sergan\u010di\u0173j\u0173 4 stadijos liga\u201c, \u2013 sako prof. S. Jarmalait\u0117. \u00a0 Anksti nustatyti kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f galima tik prevencin\u0117se programose, mat kai darin\u012f kr\u016btin\u0117je gali ap\u010diuoti jau pati moteris \u2013 liga da\u017eniausiai b\u016bna pa\u017eengusi. D\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio prevenci\u0161kai tikrinamos visos moterys, sulaukusios 50 m., ketvirtadalis vis\u0173 kr\u016bties navik\u0173 aptinkama prevencini\u0173 patikr\u0173 metu. Deja, bet tik pus\u0117 moter\u0173, turin\u010di\u0173 galimyb\u0119 nemokamai pasitikrinti d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio, \u0161ia galimybe naudojasi.<\/p>\n<p>\u0160tai Nacionalinis v\u0117\u017eio insitutas vien praeitais metais pasitikrinti kviet\u0117 6 t\u016bkstan\u010dius moter\u0173 pasitikrinti, i\u0161 at\u0117jusi\u0173 \u012f patikr\u0105 net 32 moterims nustatytas kr\u016bties v\u0117\u017eys. Did\u017eiajai daliai \u2013 ankstyvosios stadijos. Visgi gydytojai vis garsiau \u0161neka, kad program\u0105 reikia prad\u0117ti jaunesn\u0117ms moterims, nes sulaukus 50 met\u0173 ir pirm\u0105 kart\u0105 at\u0117jus pasitikrinti, v\u0117\u017eys jau gali b\u016bti i\u0161plit\u0119s.<\/p>\n<p>\u201eKadangi Europoje v\u0117\u017eiu da\u017eniausiai serga 45\u201369 met\u0173 moterys, Europos ekspert\u0173 grup\u0117 pasi\u016bl\u0117 ankstinti nemokamai mamografin\u0117je kr\u016bt\u0173 patikroje dalyvaujan\u010di\u0173 moter\u0173 am\u017ei\u0173, o moterims, turin\u010dioms tank\u0173 kr\u016bt\u0173 audin\u012f, atlikti magnetinio rezonanso tyrim\u0105. Europos ekspertai taip pat si\u016blo sudaryti moterims galimyb\u0119 i\u0161sitirti d\u0117l paveldimo kr\u016bties v\u0117\u017eio rizikos, taikyti mamografus su tomosinteze, automatin\u012f kr\u016bt\u0173 ultragarso tyrim\u0105. Anot ekspert\u0173, prevencini\u0173 program\u0173 rekomendacijos turi b\u016bti lanks\u010dios ir nuolat atnaujinamos\u201c, \u2013 teig\u0117 prof. S. Jarmalait\u0117. \u00a0 Lietuvoje senokai parengtos ekspert\u0173 rekomendacijos atnaujinti kr\u016bties v\u0117\u017eio prevencin\u0119 program\u0105. Jos numato prevenci\u0161kai tikrinti moteris nuo 45 met\u0173. Suskai\u010diuota, kad, i\u0161pl\u0117tus profilakti\u0161kai tikrinam\u0173 moter\u0173 am\u017ei\u0173, Lietuvoje kasmet b\u016bt\u0173 papildomai nustatomi 365 kr\u016bties v\u0117\u017eio atvejai.<\/p>\n<p>\u201eKol antri metai ekspert\u0173 rekomendacijos guli valdinink\u0173 stal\u010diuose, \u0161imtai moter\u0173 kasmet ateis gydytis progresavus\u012f v\u0117\u017e\u012f. Tuomet tai \u0161aliai atsisuks daug didesniais ka\u0161tais \u2013medikamentinis kr\u016bties v\u0117\u017eio gydymas \u0161aliai kainuoja vidutini\u0161kai iki 35 t\u016bkst. eur\u0173, o kur dar prarastas darbingumas, artim\u0173j\u0173 laikas! Kr\u016bties v\u0117\u017eio prevencinio tikrinimo paankstinimas leist\u0173 \u0161aliai sutaupyti milijonus, o moterims dovanot\u0173 sveiko gyvenimo metus\u201c, \u2013 \u012fsitikinusi specialist\u0117. \u00a0 2017 m. did\u017eiausias sergamumas kr\u016bties v\u0117\u017eiu buvo Druskinink\u0173, \u0160iauli\u0173 miesto ir Pasvalio rajono savivaldyb\u0117se. Tod\u0117l jud\u0117jimas \u201eMinios balsas\u201c kartu su Panev\u0117\u017eio ligonine bei \u201eAffidea\u201c klinika baland\u017eio m\u0117nes\u012f inicijuoja akcij\u0105 \u2013 Pasvalio, Panev\u0117\u017eio, Radvili\u0161kio region\u0173 moterys bus kvie\u010diamos nemokamai pasitikrinti d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio.<\/p>\n<p>Vardija kylan\u010dias problemas \u00a0 Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadov\u0117 Neringa \u010ciakien\u0117 konferencijoje i\u0161vardijo ir daug problem\u0173, d\u0117l kuri\u0173 prevencijos programose dalyvauja taip ma\u017eai \u017emoni\u0173. Pasak jos, n\u0117ra centralizuotai veikian\u010dios sistemos, kuri si\u0173st\u0173 priminimus pacientams pasitikrinti, tod\u0117l kai kurie \u0161eimos gydytojai savo pacient\u0173 net nepakvie\u010dia. \u00a0 Be to, n\u0117ra program\u0173, kurios \u0161viest\u0173 \u017emones, kaip vystosi v\u0117\u017eys, ir kod\u0117l j\u012f b\u016btina anksti gydyti. Pa\u010dioje Sveikatos apsaugos ministerijoje, pasak N. \u010ciakien\u0117s, n\u0117ra atsakingos grup\u0117s \u017emoni\u0173, dirban\u010di\u0173 tik su onkologin\u0117mis ligomis.<\/p>\n<p>\u201eTyrimai rodo, kad 1 i\u0161 2 asmen\u0173 tam tikru gyvenimo etapu i\u0161girs onkologin\u0117s ligos diagnoz\u0119. Nesiimant veiksm\u0173 dabartin\u0117ms tendencijoms pakeisti, v\u0117\u017eys gali tapti pagrindine mirties prie\u017eastimi ir Lietuvoje, ir Europos S\u0105jungoje\u201c, \u2013 teigia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA vadov\u0117 Neringa \u010ciakien\u0117. \u00a0 Pasak N. \u010ciakien\u0117s, kol valstyb\u0117 v\u0117luoja priimti sprendimus, kai kurios savivaldyb\u0117s stebina ger\u0105ja prasme. \u0160tai Jonavos rajono savivaldyb\u0117 drauge su Jonavos ligonin\u0117s konsultacine poliklinika kvie\u010dia visas 25\u201349 met\u0173 rajono moteris atlikti profilaktin\u012f kr\u016bt\u0173 echoskopin\u012f tyrim\u0105 be \u0161eimos gydytojo ar kito specialisto siuntim\u0173.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><b>Tiksli\u0173 skai\u010di\u0173, kiek yra sergan\u010di\u0173, Lietuva neturi<\/b><\/p>\n<p>Kaip pasakojo Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto ligonin\u0117s Kauno klinik\u0173 Onkologijos ir hematologijos klinikos vadov\u0117, Onkologijos instituto vadov\u0117 prof. Elona Juozaityt\u0117, duomenys, kurie atspindi m\u016bs\u0173 \u0161alies onkologin\u0119 situacij\u0105, yra nei\u0161sam\u016bs ir netiksl\u016bs.<\/p>\n<p>\u201eVienas i\u0161 svarbi\u0173 onkologin\u0117s pagalbos teikimo s\u0117km\u0117s komponent\u0173 yra tiksli informacija apie sergamumo v\u0117\u017eiu, mirtingumo bei pacient\u0173 i\u0161gyvenamumo rodiklius. Onkologin\u0117mis ligomis sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 duomen\u0173 kaupimas ir nuasmenint\u0173 duomen\u0173 panaudojimas yra b\u016btina s\u0105lyga s\u0117kmingai \u012fgyvendinti kovos su v\u0117\u017eiu plan\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 profesor\u0117.<\/p>\n<p>2017 met\u0173 duomenimis sergamumas kr\u016bties v\u0117\u017eiu, V\u0117\u017eio registro duomenimis, buvo registruotas 1477 \u017emon\u0117ms, o Higienos instituto duomenimis, tais pa\u010diais metais \u2013 2807 nauji atvejai. \u00a0 Klaip\u0117dos universiteto ligonin\u0117s filialo Klaip\u0117dos ligonin\u0117s Onkologijos departamento vadovas dr. Alvydas \u010cesas pasakojo, kad kr\u016bties v\u0117\u017eiu serga vis daugiau ir vis jaunesn\u0117s moterys, tod\u0117l prevencin\u0119 patikr\u0105 reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti atlikti anks\u010diau. Ta\u010diau net ir dabar Lietuvoje prevenci\u0161kai d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio pasitikrina tik 53 proc. moter\u0173, kurios turi pasitikrinti, kai ES vidurkis \u2013 65 procentai.<\/p>\n<p>\u201eTurime daug skaitmenini\u0173 \u012franki\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti, bet jie n\u0117ra gerai koordinuojami. Negalime tik\u0117tis prover\u017eio, kol ne\u012fdiegsime Registr\u0173 centro posistem\u0117s, kuri nusi\u0173st\u0173 pasitikrinti ir tas moteris, kurios niekuo nesiskund\u017eia,\u2013 pasi\u016blyt\u0173 joms viet\u0105, laik\u0105 kur gal\u0117t\u0173 pasitikrinti, \u2013 kaip yra Slov\u0117nijoje, kai \u0161eimos gydytojas apie kiekvien\u0105 pacient\u0119, kuri turi pasitikrinti, gauna prane\u0161im\u0105 ir gali automati\u0161kai jai si\u0173sti kvietimus. Registr\u0173 centrui pateik\u0117me u\u017eklaus\u0105 d\u0117l tokios posistem\u0117s diegimo, ta\u010diau atsakymo negavome\u201c, \u2013 sako dr. A. \u010cesas.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><b>Nesitikrina, nes nieko nejau\u010dia<\/b><\/p>\n<p>\u0160i\u0173 met\u0173 saus\u012f bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa parod\u0117, kad bent kart\u0105 per metus pas \u0161eimos gydytoj\u0105 profilakti\u0161kai apsilanko 33 proc. pacient\u0173, o 24 proc. \u2013 tik kart\u0105 per dvejus metus.<\/p>\n<p>Pasak Lietuvos \u0161eimos gydytoj\u0173 profesin\u0117s s\u0105jungos valdybos nar\u0117s gydytojos Jurgos D\u016bdien\u0117s, dalis \u017emoni\u0173 programose nedalyvauja, nes neturi kuo nuvykti \u012f didesnius miestus, bijo palikti namus.<\/p>\n<p>\u201eKokiu transportu vykti, kiek sugai\u0161iu, gal net vis\u0105 dien\u0105 teks paskirti. Sulaukiame toki\u0173 atvej\u0173, kai kalbame su moterimi jau po met\u0173, sakome, kad ra\u0161\u0117me siuntim\u0105, kaip atsitiko, kad nepasitikrinote? Atsako, kad netur\u0117jo laiko ir gerai jau\u010diasi. Da\u017eniausias atsakymas \u2013 nieko nejau\u010diu, nieko neu\u017e\u010diuopiu, tod\u0117l man viskas gerai.<\/p>\n<p>Dar sulaukiame tokio pasakymo, kad bijau su\u017einoti, geriau ne\u017einosiu. Dalis \u017emoni\u0173 v\u0117\u017eio diagnoz\u0119 priima kaip nuosprend\u012f. Man skaudu \u0161ia tema kalb\u0117ti, nes trys mano artimos draug\u0117s, 42\u201343 met\u0173 am\u017eiuje jau turi antros stadijos v\u0117\u017e\u012f. Joms net paankstinta programa b\u016bt\u0173 labai toli\u201c, \u2013 sak\u0117 J. D\u016bdien\u0117.<\/p>\n<p>Ta\u010diau gydytoja pabr\u0117\u017eia, kad labai daug tyrim\u0173 gali atlikti \u0161eimos gydytojai, kurie yra arti \u017emoni\u0173 gyvenamosios vietos, ir tai u\u017etrunka trump\u0105 laik\u0105.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><b>Kr\u016bties v\u0117\u017eio statistika<\/b><\/p>\n<p>Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 nauj\u0173 \u0161ios onkologin\u0117s ligos atvej\u0173, kas dien\u0105 kr\u016bties v\u0117\u017eio diagnoz\u0119 i\u0161girsta 4\u20135 lietuv\u0117s; \u2013 Sergamumas kr\u016bties v\u0117\u017eiu did\u0117ja po 2 proc. kas metus; \u2013 Lietuvoje ankstyv\u0173 stadij\u0173 nustatoma tik apie 74 proc. vis\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eio atvej\u0173, o 50\u201369 met\u0173 am\u017eiaus moterims tik apie 30 proc. vis\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 nustatomi atrankin\u0117s mamografin\u0117s patikros metu; \u2013 Kr\u016bties v\u0117\u017eys yra da\u017eniausia moter\u0173 mirties prie\u017eastis; \u2013 Lietuvoje 2017 m. nuo \u0161ios ligos mir\u0117 488 moterys; \u2013 2017 m. duomenimis, penkerius metus po diagnoz\u0117s i\u0161gyvena daugiau kaip 79 proc. moter\u0173; \u2013 Lietuvoje i\u0161gyvenamumas, susirgus kr\u016bties v\u0117\u017eiu, ir toliau i\u0161lieka pras\u010diausias Europoje ir vienas pras\u010diausi\u0173 pasaulyje; \u2013 2017 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 16,5 t\u016bkst. moter\u0173, sergan\u010di\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eiu, o 6,6 t\u016bkst. i\u0161 j\u0173 gyvena 10 met\u0173 ir ilgiau; \u2013 Daugiau kaip 90 proc. kr\u016bties v\u0117\u017eiu susirgusi\u0173 moter\u0173 pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyv\u0173 stadij\u0173; \u2013 Did\u017eiausi sergamumo kr\u016bties v\u0117\u017eiu rodikliai 2017 m. buvo Druskinink\u0173, \u0160iauli\u0173 miesto ir Pasvalio rajono savivaldyb\u0117se, ma\u017eiausi \u2013 \u0160ilut\u0117s rajono, Klaip\u0117dos rajono ir Plung\u0117s rajono savivaldyb\u0117se; \u2013 I\u0161 miest\u0173 did\u017eiausi rodikliai buvo \u0160iauli\u0173, Visagino ir Alytaus miest\u0173 savivaldyb\u0117se.<\/p>\n<p>\u0160altinis: Delfi.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Skausmas kr\u016btyje, u\u017e\u010diuptas guzelis, odos paraudimas ir diagnoz\u0117 \u2013 pa\u017eengusios stadijos kr\u016bties v\u0117\u017eys.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-5556","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5556","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5556"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5556\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5556"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5556"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5556"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}