{"id":5511,"date":"2023-05-16T00:00:00","date_gmt":"2023-05-15T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/apklausa-greiti-linke-virsyti-du-trecdaliai-vairuotoju-taciau-apie-pasekmes-nesusimastoma\/"},"modified":"2023-06-02T10:13:20","modified_gmt":"2023-06-02T08:13:20","slug":"apklausa-greiti-linke-virsyti-du-trecdaliai-vairuotoju-taciau-apie-pasekmes-nesusimastoma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/apklausa-greiti-linke-virsyti-du-trecdaliai-vairuotoju-taciau-apie-pasekmes-nesusimastoma\/","title":{"rendered":"Apklausa: greit\u012f link\u0119 vir\u0161yti du tre\u010ddaliai vairuotoj\u0173, ta\u010diau apie pasekmes nesusim\u0105stoma"},"content":{"rendered":"<p><b>2023.05.16<\/b><\/p>\n<p><b><\/b> \u00a0 Apie du tre\u010ddalius \u0161alies vairuotoj\u0173 link\u0119 vir\u0161yti greit\u012f, o did\u017eioji dalis taip besielgian\u010di\u0173 jau\u010diasi puikiai valdantys situacij\u0105 ir d\u0117l nieko nenuog\u0105stauja. Be to, greit\u012f m\u0117gstantiems vairuotojams daug svarbesn\u0117 gresianti pinigin\u0117 bauda nei galima avarija ir tragi\u0161kos pasekm\u0117s. \u00a0 Tai atskleid\u0117 Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) u\u017esakymu \u201eSpinter tyrimai\u201c kovo m\u0117nes\u012f atlikta gyventoj\u0173 apklausa, kurios metu buvo siekiama nustatyti vairuotoj\u0173 saugaus ir leistino grei\u010dio samprat\u0105, grei\u010dio vir\u0161ijimo da\u017en\u012f bei prie\u017eastis. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip t\u016bkstantis nuo 18 iki 75 met\u0173 vairuotoj\u0173. Did\u017eioji dalis apklaust\u0173j\u0173 \u2013 37 proc. \u2013 turi didesn\u0119 kaip 20 met\u0173 vairavimo patirt\u012f. \u00a0 Net 69 proc. apklaust\u0173 vairuotoj\u0173 nurod\u0117, kad yra link\u0119 vir\u0161yti greit\u012f miestuose ir gyvenviet\u0117se, o u\u017emiestyje \u0161is rodiklis dar didesnis: \u010dia grei\u010dio pedal\u0105 stipriau nuspaud\u017eia net 75 proc. \u0161alies vairuotoj\u0173. \u00a0 Tyrimo duomenimis, net 40 proc. greit\u012f vir\u0161ijan\u010di\u0173 vairuotoj\u0173 visi\u0161kai savimi pasitiki: jie d\u0117l nieko nenuog\u0105stauja ir mano puikiai valdantys situacij\u0105. Ketvirtadal\u012f (26 proc.) greit\u012f vir\u0161ijan\u010di\u0173 vairuotoj\u0173 jaudina gresianti pinigin\u0117 bauda ir tik 23 proc. j\u0173 baiminasi d\u0117l galimo eismo \u012fvykio ir pasekmi\u0173. Dar 9 proc. vairuotoj\u0173 kelia nerim\u0105 galimas vairuotojo pa\u017eym\u0117jimo netekimas, o 2 proc. \u2013 automobilio sudau\u017eymas. \u00a0 \u201e\u0160iuo tyrimu siek\u0117me i\u0161siai\u0161kinti, kaip vairuotojai traktuoja saug\u0173 ir leistin\u0105 greit\u012f, kaip da\u017enai jie link\u0119 greit\u012f vir\u0161yti, o svarbiausia \u2013 kod\u0117l. Tyrimas atskleid\u0117, kad greit\u012f vir\u0161yti linkusi absoliuti dauguma vairuotoj\u0173, ta\u010diau labiausiai stebina, kad \u0161io veiksmo jie netraktuoja rimtai, nors greitis yra viena pagrindini\u0173 tragi\u0161kai pasibaigian\u010di\u0173 avarij\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 bei esminis \u017e\u016b\u010di\u0173 bei su\u017ealojim\u0173 keliuose faktorius\u201c, \u2013 sako Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo.<\/p>\n<p>Jis tikisi, kad tyrimo rezultatai pad\u0117s apsibr\u0117\u017eti veiksnias priemones siekiant ilgainiui keliuose suma\u017einti m\u0117gstan\u010di\u0173 pernelyg spausti grei\u010dio pedal\u0105 vairuotoj\u0173 skai\u010di\u0173. \u201eTurime pad\u0117ti vairuotojams suvokti savo vaidmen\u012f kelyje, atsakomyb\u0119 ir gresian\u010dius pavojus. Pirmiausia vairuotojas turi galvoti apie kit\u0105 \u017emog\u0173 ir savo saugum\u0105, o ne apie jam gresian\u010di\u0105 baud\u0105 ar sudau\u017eyt\u0105 automobil\u012f. Tod\u0117l turime nuosekliai pl\u0117toti edukacin\u0119 linij\u0105, kad pakeistume vairuotoj\u0173 m\u0105stym\u0105, o jie \u012fsis\u0105monint\u0173 didelio grei\u010dio pasekmes\u201c, \u2013 sako T. Kolendo. \u00a0 Apklausa parod\u0117, kad leistin\u0105 greit\u012f vir\u0161yti labiausiai skatina apytu\u0161t\u0117s gatv\u0117s \u2013 net du tre\u010ddaliai (68 proc.) vairuotoj\u0173 paspaud\u017eia grei\u010dio pedal\u0105, kai ma\u017eas eismas. Taip pat svarbus veiksnys \u2013 geros oro s\u0105lygos: jos paskatina pa\u017eeisti Keli\u0173 eismo taisykles net 65 proc. apklaust\u0173 vairuotoj\u0173. Tre\u010ddalis vairuotoj\u0173 (34 proc.) vir\u0161ija greit\u012f, kai labai skuba, 23 proc. \u2013 kai mato kitus greit\u012f vir\u0161ijan\u010dius vairuotojus; 19 proc. vairuotoj\u0173 greit\u012f vir\u0161ija u\u017esimir\u0161\u0119 ar u\u017esigalvoj\u0119. \u00a0 Absoliuti dauguma (89 proc.) vairuotoj\u0173 va\u017eiuoja ma\u017eesniu, nei leistina, grei\u010diu esant prastoms oro s\u0105lygoms, blogam matomumui; 43 proc. \u2013 kai jau\u010diasi pavarg\u0119, nei\u0161simiegoj\u0119 ar yra prastos sveikatos; 31 proc. \u2013 kai turi laiko ir niekur neskuba; 30 proc. \u2013 kai automobilyje yra daugiau keleivi\u0173; 19 proc. \u2013 kai nori sutaupyti degal\u0173, o 7 proc. \u2013 kai b\u016bna susinervin\u0119. \u00a0 Dauguma vairuotoj\u0173 mano, kad esant palankioms s\u0105lygoms grei\u010dio vir\u0161ijimas mieste saugus iki 10 km\/h (66 proc.), o u\u017emiestyje \u2013 iki 20 km\/h (85 proc.). Bet kok\u012f grei\u010dio vir\u0161ijim\u0105 mieste nesaugiu laiko 13 proc., o u\u017emiestyje \u2013 5 proc. tyrime dalyvavusi\u0173 vairuotoj\u0173.<\/p>\n<p>Vairuotojai i\u0161skyr\u0117 dvi pagrindines prie\u017eastis, skatinan\u010dias laikytis leistino grei\u010dio: tai stacionarieji ir mobilieji grei\u010dio radarai (59 proc.) bei matuojami vidutinio grei\u010dio ruo\u017eai (58 proc.). Toliau rikiuojasi keli\u0173 policijos patruliavimas (45 proc.), did\u0117jantis vairuotoj\u0173 s\u0105moningumas ir ger\u0117janti eismo kult\u016bra (42 proc.). 37 proc. mano, kad leistino grei\u010dio laikytis padeda grei\u010dio ma\u017einimo kalneliai, gatvi\u0173 susiaur\u0117jimas, 33 proc. \u012fvardijo dideles baudas. \u00a0 Siekdama ma\u017einti eismo \u012fvyki\u0173 skai\u010di\u0173, LTSA kasmet detaliai tiria ir analizuoja tuos eismo \u012fvykius, kuriuose \u017euvo \u017emon\u0117s. Nor\u0117dama nustatyti tikr\u0105sias \u012fvykio prie\u017eastis, pernai LTSA tyr\u0117 184 eismo \u012fvykius, i\u0161 kuri\u0173 115-oje buvo \u017euvusi\u0173j\u0173. Nuodugni\u0173 tyrim\u0173 metu nustatyta, kad 17 eismo nelaimi\u0173, kuriose \u017euvo \u017emon\u0117s, prie\u017eastis buvo greitis: 6 atvejais \u2013 nepasirinktas saugus greitis, o 11 atvej\u0173 \u2013 vir\u0161ytas leistinas greitis. \u00a0 Primename, kad saugus greitis yra tas, kurio laikomasi atsi\u017evelgiant \u012f visas aplinkybes: oro s\u0105lygas, kelio ir transporto priemon\u0117s technin\u0119 b\u016bkl\u0119, vairuotojo patirt\u012f ir savijaut\u0105. O leistinas greitis yra maksimalus greitis, kur\u012f nustato Keli\u0173 eismo taisykl\u0117s tam tikrame ruo\u017ee. \u00a0 Daugiau nei pus\u0117 (55 proc.) tyrime dalyvavusi\u0173 vairuotoj\u0173 mano, jog saugus greitis da\u017eniausiai yra ma\u017eesnis nei leistinas greitis; 30 proc. nuomone, leistinas greitis \u012fprastai ir yra saugus greitis; 15 proc. mano, kad saugus greitis da\u017eniausiai yra didesnis nei leistinas greitis.<\/p>\n<p><img decoding=\"async\" style=\"width: 100%;\" src=\"https:\/\/ltsa.lrv.lt\/uploads\/ltsa\/documents\/images\/greitis_infografikas_01%20(002)(1).jpg\" \/> \u00a0 \u0160altinis: Lietuvos transporto saugos administracija<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Apie du tre\u010ddalius \u0161alies vairuotoj\u0173 link\u0119 vir\u0161yti greit\u012f, o did\u017eioji dalis taip besielgian\u010di\u0173 jau\u010diasi puikiai valdantys situacij\u0105 ir d\u0117l nieko nenuog\u0105stauja.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-5511","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5511","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5511"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5511\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5511"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5511"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5511"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}