{"id":11781,"date":"2026-05-06T08:11:00","date_gmt":"2026-05-06T06:11:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=11781"},"modified":"2026-07-16T08:12:00","modified_gmt":"2026-07-16T06:12:00","slug":"lietuviskas-kokybisko-gyvenimo-receptas-tyla-gamta-ir-sveikas-gyvenimo-budas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/lietuviskas-kokybisko-gyvenimo-receptas-tyla-gamta-ir-sveikas-gyvenimo-budas\/","title":{"rendered":"Lietuvi\u0161kas kokybi\u0161ko gyvenimo receptas: tyla, gamta ir sveikas gyvenimo b\u016bdas"},"content":{"rendered":"

Kas i\u0161 ties\u0173 lemia kokybi\u0161k\u0105 gyvenim\u0105 mieste? Naujausia gyventoj\u0173 apklausa rodo, kad lietuviams svarbiausi dalykai \u2013 ne greitis ar miesto \u0161urmulys, o prie\u0161ingai: ramyb\u0117, \u017ealiosios erdv\u0117s ir galimyb\u0117 gyventi aktyviai bei sveikai. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad \u0161itokie  pasirinkimai tikrai prisideda prie gyvenimo kokyb\u0117s ir ilgaam\u017ei\u0161kumo.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160iemet \u201eSpinter tyrimai\u201c darytoje apklausoje sostin\u0117s gyventoj\u0173 buvo papra\u0161yta nurodyti vien\u0105 ar daugiau veiksni\u0173, kurie padeda  gyventi ilgiau ir kokybi\u0161kiau mieste. Apklausus 1014 respondent\u0173 paai\u0161k\u0117jo, kad da\u017eniausiai \u2013 net 23 proc. atvej\u0173 \u2013 \u017emon\u0117s nurodydavo tyl\u0105 ir ramyb\u0119 \u2013 tiek asmenin\u0119, tiek aplinkos. Antroje vietoje \u2013 gamta ir \u017ealiosios erdv\u0117s (19 proc.), o tre\u010dioje \u2013 aktyvus laisvalaikis ir sveika gyvensena (16 proc.). Tiek pat apklaust\u0173j\u0173 pabr\u0117\u017e\u0117 ir patogaus susisiekimo bei i\u0161vystytos infrastrukt\u016bros svarb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Re\u010diau min\u0117tas \u0161varus oras (10 proc.), saugi kaimynyst\u0117 (7 proc.) bei arti esan\u010dios sveikatos ir ugdymo \u012fstaigos (7 proc.). Ir tik 2 proc. apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad t\u0105 gali lemti geras darbas ar atlyginimas. \u0160ie skai\u010diai rodo, kad lietuvi\u0161kas ilgo ir kokybi\u0161ko gyvenimo supratimas siejamas ne su ekonominiais rodikliais, bet su fizine ir emocine gerove.<\/p>\n\n\n\n

Tokias gyventoj\u0173  nuostatas pastebi ir NT vystytojai. \u201ePo pandemijos prad\u0117jo ry\u0161k\u0117ti nauja tendencija \u2013 \u017emon\u0117s ie\u0161ko ne tik b\u016bsto, bet ir gyvenimo kokyb\u0117s. Jei anks\u010diau svarbiausia buvo vieta ir greitas susisiekimas, tai \u0161iandien i\u0161kyla naujas prioritetas \u2013 aplinka. \u017dmon\u0117ms r\u016bpi: ar \u010dia \u017ealia, ar ramu, ar galima gyventi l\u0117tesniu tempu. Vis\u0105 tai galima rasti u\u017emiestyje, ta\u010diau pirk\u0117jai nebenori u\u017emies\u010dio, jie nenori rinktis tarp miesto ir gamtos \u2013 jie tikisi rasti balans\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Mums, NT vystytojams, toki\u0105 kombinacij\u0105 pasi\u016blyti yra i\u0161\u0161\u016bkis, nes miestuose toki\u0173 viet\u0173 tiesiog n\u0117ra daug. Visgi, matydami tok\u012f poreik\u012f, ie\u0161kome viet\u0173, kurios atliept\u0173 kintan\u010dius \u017emoni\u0173 l\u016bkes\u010dius \u2013 vienas toki\u0173 projekt\u0173 yra kvartalas \u201eBuk\u010diai\u201c, \u2013 pasakoja bendrov\u0117s \u201eRinvest\u201c vadovas Giedrius Kra\u017eauskas.<\/p>\n\n\n\n

Moksliniai duomenys \u2013 \u017ealiosios erdv\u0117s miestuose ilgina gyvenimo trukm\u0119<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Min\u0117ti lietuvi\u0173 prioritetai i\u0161ties prisideda prie ilgesn\u0117s gyvenimo trukm\u0117s \u2013 t\u0105 patvirtina moksliniai tyrimai. \u0160tai \u201eThe Lancet Planetary Health\u201c paskelb\u0117<\/a> tyrim\u0105, kuris ap\u0117m\u0117 beveik t\u016bkstant\u012f Europos miest\u0173 ir apie 169 mln. gyventoj\u0173 duomenis \u2013 jis atskleid\u0117 ry\u0161\u012f tarp gyvenamosios aplinkos ir visuomen\u0117s sveikatos. <\/p>\n\n\n\n

Nustatyta, kad geresn\u0117 prieiga prie \u017eali\u0173j\u0173 erdvi\u0173 miestuose ma\u017eina mirtingum\u0105 \u2013 kasmet Europoje taip galima b\u016bt\u0173 i\u0161vengti apie 43 t\u016bkst. mir\u010di\u0173. Tod\u0117l \u017emoni\u0173 gyvenimas \u0161alia \u017eali\u0173j\u0173 erdvi\u0173 tampa ne tik urbanistiniu, bet ir visuomen\u0117s sveikatos klausimu. Kartu tai rei\u0161kia, kad gyvenamosios aplinkos kokyb\u0117 tiesiogiai veikia gyventoj\u0173 sveikat\u0105 ir gyvenimo trukm\u0119. Ekspertai akcentuoja, kad investicijos \u012f \u017eali\u0105j\u0105 infrastrukt\u016br\u0105 gali tapti viena efektyviausi\u0173 prevencini\u0173 sveikatos politikos priemoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

B\u016bstas \u2013 tai ne tik kvadratiniais metrais matuojama patalpa, bet ir aplinka \u2013 tokia nuostata tampa vis populiaresn\u0117. Ypa\u010d svarbios \u017ealiosios zonos, kurios yra savoti\u0161ka \u201esveikatos infrastrukt\u016bra\u201c, nes ji ma\u017eina stres\u0105, oro tar\u0161os, kaitros poveik\u012f bei fizinio neaktyvumo rizik\u0105. <\/p>\n\n\n\n

Visgi G. Kra\u017eauskas pastebi, kad vien \u017ealumos neu\u017etenka \u2013 reikia ir tinkamos infrastrukt\u016bros. \u201e\u017daluma \u2013 labai gerai, bet to negana. Juk \u017emogui neu\u017etenka tik pro lang\u0105 pasi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f up\u0119 ar mi\u0161k\u0105 \u2013 jam reikia ten nueiti, leisti laik\u0105. Tod\u0117l \u2013 taip, \u0161iuolaikiniuose projektuose daug d\u0117mesio skiriama gamtai. Bet nema\u017eiau jo tenka infrastrukt\u016brai: p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 ir dvira\u010di\u0173 takams, ap\u0161vietimui, patogiam susisiekimui. Visa tai aplink\u0105 ir paver\u010dia kasdienio gyvenimo dalimi, o ne tik vaizdu pro lang\u0105\u201c, \u2013 \u012fsitikin\u0119s ekspertas.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161orinius veiksnius ne visuomet \u012fvertina ir ilgaam\u017ei\u0161kumo (longevity<\/em>) entuziastai \u2013 didel\u012f d\u0117mes\u012f skirdami \u012fvairi\u0173 papild\u0173 vartojimui, jie kartais pamir\u0161ta kasdien\u0117s aplinkos poveikio svarb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Triuk\u0161mas \u2013 nepastebimas \u017eudikas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u201eSpinter tyrimai\u201c apklausoje dauguma \u017emoni\u0173 kaip svarbiausi\u0105 veiksn\u012f padedant\u012f ilgiau ir kokybi\u0161kiau gyventi mieste, min\u0117jo tyl\u0105. \u0160iam siekiui irgi yra mokslinis pagrindimas. <\/p>\n\n\n\n

Europos aplinkos agent\u016bros\u00a0tyrimas\u00a0atskleid\u017eia, kad triuk\u0161mo tar\u0161a i\u0161lieka viena did\u017eiausi\u0173, ta\u010diau da\u017enai nepakankamai vertinam\u0173 aplinkos sveikatos problem\u0173 Europoje. Skai\u010diuojama, kad daugiau nei 113 mln. europie\u010di\u0173 nuolat susiduria su kenksmingu keli\u0173 transporto triuk\u0161mu, o bendras triuk\u0161mo poveikis kasmet siejamas su ma\u017edaug 12 t\u016bkst. ankstyv\u0173 mir\u010di\u0173 ir de\u0161imtimis t\u016bkstan\u010di\u0173 \u0161irdies lig\u0173 atvej\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Tyrimas taip pat parod\u0117, kad triuk\u0161mas daro reik\u0161ming\u0105 \u012ftak\u0105 kasdienei gyvenimo kokybei \u2013 milijonai \u017emoni\u0173 patiria l\u0117tin\u012f diskomfort\u0105, o daugiau nei 6,5 mln. susiduria su rimtais miego sutrikimais. Problema ypa\u010d ry\u0161ki miestuose, kur triuk\u0161mo lygis did\u017eiausias.<\/p>\n\n\n\n

Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad triuk\u0161mo ma\u017einimas turi tapti svarbia urbanistin\u0117s pl\u0117tros ir transporto politikos dalimi. Efektyv\u016bs sprendimai, tokie kaip \u017ealesn\u0117s miesto erdv\u0117s, eismo sraut\u0173 valdymas ar infrastrukt\u016bros poky\u010diai, gali reik\u0161mingai prisid\u0117ti prie gyventoj\u0173 sveikatos ir bendros gyvenimo kokyb\u0117s gerinimo.<\/p>\n\n\n\n

Visgi neb\u016btina laukti tik urbanist\u0173 sprendim\u0173. \u201eTuo gali pasir\u016bpinti ir patys gyventojai \u2013 ypa\u010d tie, kurie svarsto keltis \u012f nauj\u0105 b\u016bst\u0105 \u2013 tiesiog reik\u0117t\u0173 ie\u0161koti tylesn\u0117s vietos. Ne\u017einau kaip kituose miestuose, ta\u010diau Vilniuje yra sudaryti ir internete lengvai pasiekiami triuk\u0161mo \u017eem\u0117lapiai \u2013 juose paprasta pasitikrinti kokiose triuk\u0161mo zonose yra bet kuri sostin\u0117s vieta. \u0160ie duomenys da\u017enai be reikalo ne\u012fvertinami \u201c, \u2013 pataria ekspertas.

\u0160altinis: elta.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kas i\u0161 ties\u0173 lemia kokybi\u0161k\u0105 gyvenim\u0105 mieste? Naujausia gyventoj\u0173 apklausa rodo, kad lietuviams svarbiausi dalykai \u2013 ne greitis ar miesto<\/p>","protected":false},"author":5,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-11781","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11781","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11781"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11781\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11781"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11781"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11781"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}