{"id":11769,"date":"2026-05-21T08:03:00","date_gmt":"2026-05-21T06:03:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=11769"},"modified":"2026-07-16T08:04:06","modified_gmt":"2026-07-16T06:04:06","slug":"hipertenzija-atselina-tyliai-seimos-gydytojas-v-morozovas-paaiskino-kodel-vien-kraujospudzio-matavimo-neuztenka","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/hipertenzija-atselina-tyliai-seimos-gydytojas-v-morozovas-paaiskino-kodel-vien-kraujospudzio-matavimo-neuztenka\/","title":{"rendered":"Hipertenzija ats\u0117lina tyliai: \u0161eimos gydytojas V. Morozovas paai\u0161kino, kod\u0117l vien kraujosp\u016bd\u017eio matavimo neu\u017etenka"},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos i\u0161lieka pagrindine mirties prie\u017eastimi pasaulyje \u2013 nuo j\u0173 kasmet mir\u0161ta daugiau nei 20 mln. \u017emoni\u0173. Lietuvoje jos taip pat sudaro daugiau nei pus\u0119 vis\u0173 registruojam\u0173 mir\u010di\u0173, tod\u0117l gydytojai primena: d\u0117mesys \u0161irdies sveikatai svarbus ne tik susid\u016brus su negalavimais.&nbsp;<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2024 m. \u0161alyje mir\u0117 beveik 37,5 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Daugiau nei pus\u0117 \u2013 50,8 proc. \u2013 mir\u010di\u0173 buvo susijusios b\u016btent su kraujotakos sistemos ligomis. Tarp vyr\u0173 \u0161ios ligos sudar\u0117 44,6 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173, tarp moter\u0173 \u2013 net 56,8 proc. Nuo \u012fvairi\u0173 \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173 neapsaugoti ir vaikai: Higienos instituto kaupiama statistika rodo, kad 2024 m. \u0161iomis ligomis m\u016bs\u0173 \u0161alyje sirgo net 17,6 t\u016bkst. vaik\u0173. Tai rodo, kad \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos Lietuvoje i\u0161lieka vienu did\u017eiausi\u0173 sveikatos i\u0161\u0161\u016bki\u0173, nepriklausomai nuo am\u017eiaus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Hipertenzija, arba padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis, da\u017enai vadinama \u201etyli\u0105ja \u017eudike\u201c, nes ilg\u0105 laik\u0105 gali vystytis \u017emogui nejau\u010diant joki\u0173 ai\u0161ki\u0173 simptom\u0173. Negydoma ji gali didinti ateroskleroz\u0117s, insulto, infarkto ir kit\u0173 rimt\u0173 \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160eimos gydytojo Valerijaus Morozovo teigimu, da\u017eniausiai padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio simptomai yra nespecifiniai, tod\u0117l galvos skausmas, svaigimas, \u201er\u016bkas akyse\u201c, nuovargis ar \u0161irdies permu\u0161imai \u2013 neretai klaidingai siejami su stresu, nuovargiu ar intensyviu gyvenimo tempu, ir atvirk\u0161\u010diai. Kalb\u0117damas apie hipertenzijos poveik\u012f organizmui, gydytojas pasitelkia sporto analogij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eNuolat kilnojant svars\u010dius, auga rank\u0173 raumenys, intensyviai b\u0117giojant \u2013 koj\u0173. D\u0117l didelio kraujosp\u016bd\u017eio did\u0117ja \u0161irdies raumuo. O kadangi nauj\u0173 kraujagysli\u0173 neatsiranda, esamoms tampa sunku pilnai apr\u016bpinti padid\u0117jusi\u0105 \u0161ird\u012f krauju. Be to, padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis \u017ealoja ir pa\u010dias kraujagysles \u2013 jos stand\u0117ja, siaur\u0117ja, did\u0117ja tromb\u0173 rizika. Taip atsiranda ateroskleroz\u0117s, insulto ar infarkto gr\u0117sm\u0117\u201c, \u2013 pasakoja V. Morozovas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak \u0161eimos gydytojo, esant padid\u0117jusiam kraujosp\u016bd\u017eiui, pakanka vos keli\u0173 m\u0117nesi\u0173, kad kraujagysl\u0117se prad\u0117t\u0173 formuotis negr\u012f\u017etami poky\u010diai. Tod\u0117l svarbu ne tik \u017einoti savo kraujosp\u016bd\u017eio rodiklius, bet ir \u012fvertinti kasdienius \u012fpro\u010dius \u2013 fizin\u012f aktyvum\u0105, mityb\u0105, streso lyg\u012f ir kitus veiksnius, galin\u010dius tur\u0117ti \u012ftakos \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 sveikatai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u0160irdies sveikatai svarb\u016bs kasdieniai \u012fpro\u010diai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak gydytojo, svarbi \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijos priemon\u0117 yra kasdien\u0117 mityba. Ypa\u010d daug d\u0117mesio \u0161iandien skiriama Vidur\u017eemio j\u016bros regiono mitybos principams \u2013 daugiau dar\u017eovi\u0173, ank\u0161tini\u0173 produkt\u0173, alyvuogi\u0173 aliejaus, rie\u0161ut\u0173 ir reguliariam \u017euvies vartojimui.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201e\u0160ird\u017eiai palanki mityba n\u0117ra trumpalaik\u0117 dieta. Tai ilgalaikiai \u012fpro\u010diai. Vienas svarbiausi\u0173 j\u0173 \u2013 da\u017eniau rinktis \u017euv\u012f vietoje perdirbtos ar riebios m\u0117sos. Riebiose \u017euvyse esan\u010dios omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys prisideda prie normalios \u0161irdies veiklos, padeda apsaugoti kraujagysles nuo pa\u017eeidim\u0173 ir yra siejamos su ma\u017eesne \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika\u201c, \u2013 sako V. Morozovas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vis d\u0117lto, daugelio lietuvi\u0173 mityboje \u017euvies vis dar tr\u016bksta. 2025 m. gegu\u017e\u0119 \u201eM\u00f6ller\u2019s\u201c iniciatyva atlikta \u201eSpinter tyrimai\u201c apklausa parod\u0117, kad vos 6 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 riebi\u0105 \u017euv\u012f valgo bent 2\u20133 kartus per savait\u0119 \u2013 tiek, kiek rekomenduoja specialistai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak gydytojo, net ir nedideli gyvenimo b\u016bdo poky\u010diai gali tur\u0117ti reik\u0161ming\u0105 poveik\u012f kraujosp\u016bd\u017eiui.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eLabai da\u017enai vaist\u0173 vartojimas suprie\u0161inamas su sveika gyvensena \u2013 es\u0105 jei jau geri vaistus, gali gyventi bet kaip. Ta\u010diau kalbant apie \u0161irdies ligas, b\u016btini abu dalykai: ir gydymas, ir gyvenimo b\u016bdo poky\u010diai\u201c, \u2013 sako V. Morozovas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gydytojo teigimu, kokybi\u0161kas miegas vir\u0161utin\u0119 kraujosp\u016bd\u017eio rib\u0105 gali suma\u017einti iki 10 milimetr\u0173 gyvsidabrio stulpelyje (mmHg). Reguliarus fizinis aktyvumas \u2013 bent 45 minut\u0117s per dien\u0105 \u2013 j\u0105 gali suma\u017einti dar apie 5 mmHg.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eDruskos ma\u017einimas ir mityba bendrai \u2013 ma\u017eiau gyvulin\u0117s kilm\u0117s produkt\u0173, daugiau Vidur\u017eemio j\u016bros regiono mitybos princip\u0173 \u2013 kraujosp\u016bd\u012f gali suma\u017einti dar 5 milimetrais gyvsidabrio stulpelyje\u201c, \u2013 sako V. Morozovas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak gydytojo, kraujosp\u016bd\u017eiui \u012ftakos turi ir k\u016bno svoris \u2013 kiekvienas numestas kilogramas vir\u0161utin\u0119 kraujosp\u016bd\u017eio rib\u0105 gali suma\u017einti ma\u017edaug 1 mmHg.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eKartais \u017emon\u0117s tikisi greito sprendimo, ta\u010diau did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f duoda nuosekl\u016bs kasdieniai \u012fpro\u010diai \u2013 daugiau jud\u0117jimo, kokybi\u0161kesnis maistas, ma\u017eiau druskos ir reguliarus poilsis\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia \u0161eimos gydytojas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Auk\u0161t\u0105 kraujosp\u016bd\u012f svarbu pasteb\u0117ti kuo anks\u010diau<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Norint u\u017ekirsti keli\u0105 hipertenzijai, V. Morozovas rekomenduoja reguliariai matuoti kraujosp\u016bd\u012f \u2013 ypa\u010d didesn\u0117s rizikos grup\u0117je esantiems \u017emon\u0117ms: r\u016bkantiems, vartojantiems alkohol\u012f, turintiems antsvorio, fizi\u0161kai neaktyviems, m\u0117gstantiems s\u016br\u0173 maist\u0105, patiriantiems stres\u0105 ir \u012f hipertenzij\u0105 linkusiems geneti\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eSveikiems \u017emon\u0117ms rekomenduojama kraujosp\u016bd\u012f matuotis bent kart\u0105 per metus. Pasteb\u0117jus didesnius rodiklius, tikrintis reik\u0117t\u0173 da\u017eniau. O esant nuolat padid\u0117jusiam kraujosp\u016bd\u017eiui rekomenduojama fiksuoti vadinam\u0105j\u012f kraujosp\u016bd\u017eio dienyn\u0105 \u2013 kelias savaites spaudim\u0105 matuoti ryte, dien\u0105 ir vakare\u201c, \u2013 sako \u0161eimos gydytojas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vienas tiksliausi\u0173 hipertenzijos diagnostikos metod\u0173 \u0161iuo metu yra 24 valand\u0173 ambulatorinis kraujosp\u016bd\u017eio steb\u0117jimas (AKSM). Tyrimo metu \u017emogus visai parai gauna special\u0173 aparat\u0105 su man\u017eete, kuris kraujosp\u016bd\u012f matuoja automati\u0161kai kas 15\u201330 minu\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201e\u0160is tyrimas leid\u017eia pamatyti naktinius kraujosp\u016bd\u017eio rodiklius ir eliminuoja vadinam\u0105j\u0105 \u201ebalto chalato baim\u0119\u201c, kai \u017emogui spaudimas pakyla vien d\u0117l vizito pas gydytoj\u0105. Be to, jis parodo, kaip kraujosp\u016bdis kei\u010diasi visos dienos metu \u2013 darbe, poilsio metu ar patiriant stres\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina V. Morozovas.<br><br>\u0160altinis: elta.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos i\u0161lieka pagrindine mirties prie\u017eastimi pasaulyje \u2013 nuo j\u0173 kasmet mir\u0161ta daugiau nei 20 mln. \u017emoni\u0173. Lietuvoje<\/p>","protected":false},"author":5,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-11769","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11769","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11769"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11769\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11769"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11769"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11769"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}