{"id":11767,"date":"2026-05-25T08:00:00","date_gmt":"2026-05-25T06:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=11767"},"modified":"2026-07-16T08:03:00","modified_gmt":"2026-07-16T06:03:00","slug":"per-milijarda-euru-seselyje-tyrimas-rodo-kad-zala-suprantame-bet-iprociai-keiciasi-letai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/per-milijarda-euru-seselyje-tyrimas-rodo-kad-zala-suprantame-bet-iprociai-keiciasi-letai\/","title":{"rendered":"Per milijard\u0105 eur\u0173 \u0161e\u0161\u0117lyje: tyrimas rodo, kad \u017eal\u0105 suprantame, bet \u012fpro\u010diai kei\u010diasi l\u0117tai"},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\">Skai\u010diuojama, kad vien d\u0117l nesurenkamo PVM valstyb\u0117 kasmet praranda per milijard\u0105 eur\u0173. Naujas Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimas rodo, kad gyventojai gana ai\u0161kiai supranta mokes\u010di\u0173 vengimo kain\u0105 valstybei ir visuomenei: 46 proc. apklaust\u0173j\u0173 mano, kad jis ma\u017eina l\u0117\u0161as vie\u0161osioms paslaugoms, 43 proc. \u2013 kad skatina nes\u0105\u017eining\u0105 konkurencij\u0105, 41 proc. \u2013 kad didina kain\u0173 skirtumus tarp s\u0105\u017eining\u0173 ir nes\u0105\u017eining\u0173 versl\u0173. Ta\u010diau kasdien\u0117se situacijose \u0161e\u0161\u0117lis vis dar i\u0161lieka arti vartotojo \u2013 nuo atlyginim\u0173 \u201evokeliuose\u201c iki neapskaityt\u0173 atsiskaitym\u0173 paslaug\u0173 sektoriuje. Apie atotr\u016bk\u012f tarp supratimo ir kasdieni\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 akcentuojama Lietuvoje rengiamos skaidrumo akcijos \u201e\u0160ioje \u0161alyje n\u0117ra vietos \u0161e\u0161\u0117liui\u201c metu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Penkiolikt\u0105 kart\u0105 Lietuvoje rengiama skaidrumo akcija \u201e\u0160ioje \u0161alyje n\u0117ra vietos \u0161e\u0161\u0117liui\u201c prasid\u0117jo Nacionalin\u0117je Martyno Ma\u017evydo bibliotekoje surengta diskusija \u201eAr Lietuva tampa s\u0105\u017eininga? \u0160e\u0161\u0117lis ir jo kaina\u201c. Joje aptarti naujausi gyventoj\u0173 tyrimo duomenys, valstyb\u0117s vaidmuo ma\u017einant \u0161e\u0161\u0117l\u012f ir s\u0105\u017einingos konkurencijos svarba verslui bei visuomenei.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak \u201eInvestors\u2019 Forum\u201c ekonomisto dr. Adomo Klimanto, vien \u017einojimo apie \u0161e\u0161\u0117l\u012f ir jo \u017eal\u0105 neu\u017etenka, svarbiausia, kaip \u0161\u012f supratim\u0105 paversti kasdieniu elgesiu. \u201eMa\u017e\u0117jantis \u0161e\u0161\u0117lis reik\u0161t\u0173 ma\u017eesn\u012f spaudim\u0105 kelti mokes\u010dius s\u0105\u017einingai veikian\u010diam verslui, daugiau galimybi\u0173 finansuoti vie\u0161\u0105sias paslaugas ir stipresn\u012f valstyb\u0117s atsparum\u0105. Vien PVM atotr\u016bkio suma\u017einimas gal\u0117t\u0173 reik\u0161mingai prisid\u0117ti prie biud\u017eeto pajam\u0173 ir ma\u017einti spaudim\u0105 vie\u0161iesiems finansams\u201c, \u2013 diskusijoje sak\u0117 A. Klimantas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Finans\u0173 ministro Kristupo Vaitiek\u016bno teigimu, oficial\u016bs vertinimai rodo, kad \u0161e\u0161\u0117lin\u0117 ekonomika ir PVM atotr\u016bkis Lietuvoje nuosekliai ma\u017e\u0117ja. \u201eEuropos Komisijos tyrimo duomenimis, PVM atotr\u016bkis 2020\u20132024 m. suma\u017e\u0117jo daugiau kaip 5 procentiniais punktais \u2013 nuo 18,5 iki 13,2 proc., o Valstybin\u0117 mokes\u010di\u0173 inspekcija prognozuoja, kad 2025 m. jis toliau ma\u017e\u0117s iki 12,8 procento. Tai rodo, kad valstyb\u0117s taikomos priemon\u0117s duoda ap\u010diuopiam\u0173 rezultat\u0173 ir stiprina ekonomikos skaidrum\u0105. Kartu \u0161e\u0161\u0117lio ma\u017einimas i\u0161lieka vienu svarbiausi\u0173 m\u016bs\u0173 prioritet\u0173\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 K. Vaitiek\u016bnas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u0160e\u0161\u0117lis traukiasi darbo santykiuose, bet i\u0161lieka kasdien\u0117se paslaugose<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Diskusijoje pristatyta bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklausa parod\u0117, kad mokes\u010di\u0173 mok\u0117jim\u0105 \u017emon\u0117s pirmiausia sieja su labai konkre\u010diomis naudomis: sveikatos apsauga (65 proc.), socialin\u0117mis garantijomis (58 proc.), \u0161vietimu (46 proc.), vie\u0161uoju saugumu (39 proc.) bei keliais ir kita infrastrukt\u016bra (37 proc.). Tuo metu mokes\u010di\u0173 vengim\u0105 gyventojai da\u017eniausiai sieja su ma\u017eesn\u0117mis valstyb\u0117s galimyb\u0117mis finansuoti vie\u0161\u0105sias paslaugas (46 proc.), nes\u0105\u017eininga konkurencija (43 proc.) ir didesniais kain\u0173 skirtumais tarp s\u0105\u017eining\u0173 bei nes\u0105\u017eining\u0173 versl\u0173 (41 proc.).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vis d\u0117lto tyrimas rodo ir kit\u0105 pus\u0119: nors darbo santykiuose matyti ger\u0117janti tendencija, \u0161e\u0161\u0117lin\u0117s praktikos i\u0161lieka kasdien\u0117se paslaugose. 20 proc. gyventoj\u0173 teigia pa\u017e\u012fstantys \u017emoni\u0173, kurie per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173 tur\u0117jo ne\u012fteisint\u0173 darbo santyki\u0173 ar darbo u\u017emokest\u012f gavo \u201evokelyje\u201c. Pernai toki\u0173 buvo 30 proc.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Neapskaityti atsiskaitymai matomi ir vartojimo situacijose: 34 proc. gyventoj\u0173 nurodo per pastaruosius metus u\u017e gro\u017eio ar sveikatingumo paslaugas sumok\u0117j\u0119, bet negav\u0119 \u010dekio ar kito pirkim\u0105 patvirtinan\u010dio dokumento. Po 16 proc. nurod\u0117 pana\u0161i\u0105 patirt\u012f tur\u0117j\u0119 turguje ar mug\u0117je bei perkant automobilio remonto paslaugas, 14 proc. mok\u0117dami u\u017e remonto ar statybos darbus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Skaidrumas \u2013 s\u0105\u017einingos konkurencijos s\u0105lyga<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Verslui skaidrumas svarbus ne tik kaip reputacijos klausimas, bet ir kaip s\u0105\u017einingos konkurencijos s\u0105lyga \u2013 \u0161e\u0161\u0117lis i\u0161kreipia rink\u0105, didina spaudim\u0105 s\u0105\u017einingai mokes\u010dius mokan\u010dioms \u012fmon\u0117ms ir silpnina valstyb\u0117s galimybes investuoti \u012f visiems svarbias sritis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eEsame vieni did\u017eiausi\u0173 mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 Lietuvoje ir ai\u0161kiai suprantame, kad stipri valstyb\u0117 kuriama per skaidriai veikian\u010di\u0105 ekonomik\u0105. Kiekvienas neapskaitytas euras rei\u0161kia ma\u017eesnes investicijas \u012f \u0161vietim\u0105, infrastrukt\u016br\u0105 ir gynyb\u0105, tod\u0117l \u0161e\u0161\u0117lio ma\u017einimas \u0161iandien yra ne tik ekonomikos, bet ir valstyb\u0117s atsparumo klausimas\u201c, \u2013 sako ilgamet\u0117 \u201eBaltosios Bangos\u201c nar\u0117 \u201eTelia Lietuva\u201c vadov\u0117 Giedr\u0117 Kaminskait\u0117-Salters.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Prie akcijos jungiasi verslas, institucijos ir mokyklos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Akcijos reng\u0117jai kvie\u010dia \u012fsitraukti mokyklas ir mokinius. \u201eBaltosios bangos\u201c internetiniame puslapyje patalpinta interaktyvi edukacin\u0117 med\u017eiaga skirta vyresni\u0173j\u0173 klasi\u0173 mokiniams. Pamoka atvira visiems pilieti\u0161k\u0105 kart\u0105 ugdantiems pedagogams.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Akcij\u0105 inicijuoja \u201eInvestors\u2019 Forum\u201c ir skaidrumo ambasadori\u0173 bendruomen\u0117 \u201eBaltoji banga\u201c. Akcijos partneriai: Finans\u0173 ministerija, Valstybin\u0117 mokes\u010di\u0173 inspekcija, Valstybin\u0117 darbo inspekcija, Lietuvos muitin\u0117, Valstybin\u0117 ligoni\u0173 kasa, U\u017eimtumo tarnyba, \u201eSodra\u201c, Speciali\u0173j\u0173 tyrim\u0173 tarnyba, LRT.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Prie informacin\u0117s sklaidos su \u017einia, kad m\u016bs\u0173 sumok\u0117ti mokes\u010diai gr\u012f\u017eta kiekvienam jungiasi \u201eBaltosios bangos\u201c ir \u201eInvestors\u2018 Forum nariai: \u201eLirema\u201c, \u201ePliusai\u201c, \u201eRimi\u201c, \u201eIKI\u201c, \u201eCropLife Lietuva\u201c ,\u201eLIDL\u201c, \u201ePerlas Network\u201c, \u201eKlaip\u0117dos valstybinio j\u016br\u0173 uosto direkcija\u201c, \u201eEnefit\u201c, \u201eKolpingo kolegija\u201c, \u201eiLunch\u201c, \u201eTelia\u201c ir kiti.<br><br>\u0160altinis: investorsforum.lt<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Skai\u010diuojama, kad vien d\u0117l nesurenkamo PVM valstyb\u0117 kasmet praranda per milijard\u0105 eur\u0173. Naujas Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimas rodo, kad gyventojai<\/p>","protected":false},"author":5,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-11767","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11767","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11767"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11767\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11767"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11767"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11767"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}