{"id":11717,"date":"2026-07-13T12:59:00","date_gmt":"2026-07-13T10:59:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=11717"},"modified":"2026-07-15T12:59:57","modified_gmt":"2026-07-15T10:59:57","slug":"finansinis-saugumas-lietuvoje-daugiau-nei-puse-gyventoju-nerimauja-del-elementariu-islaidu-kas-ketvirtam-santaupu-uztektu-iki-triju-menesiu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/finansinis-saugumas-lietuvoje-daugiau-nei-puse-gyventoju-nerimauja-del-elementariu-islaidu-kas-ketvirtam-santaupu-uztektu-iki-triju-menesiu\/","title":{"rendered":"Finansinis saugumas Lietuvoje: daugiau nei pus\u0117 gyventoj\u0173 nerimauja d\u0117l elementari\u0173 i\u0161laid\u0173, kas ketvirtam santaup\u0173 u\u017etekt\u0173 iki trij\u0173 m\u0117nesi\u0173"},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Netik\u0117tas pajam\u0173 praradimas daugumai \u0161alies gyventoj\u0173 tapt\u0173 rimtu egzistenciniu i\u0161\u0161\u016bkiu. \u201ePZU Lietuva gyvyb\u0117s draudimas\u201c u\u017esakymu atlikta reprezentatyvi apklausa parod\u0117, kad net \u0161e\u0161i i\u0161 de\u0161imties lietuvi\u0173 tokioje situacijoje pirmiausia baimint\u0173si d\u0117l bazini\u0173 poreiki\u0173: l\u0117\u0161\u0173 maistui ir komunaliniams mokes\u010diams apmok\u0117ti.&nbsp;<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Apklausa taip pat atskleid\u0117, kad keturi i\u0161 de\u0161imties apklaust\u0173j\u0173 (41 proc.) baiminasi, jog praradus pajam\u0173 \u0161altin\u012f jiems tapt\u0173 neprieinamos kokybi\u0161kos sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugos. Tiek pat gyventoj\u0173 pripa\u017eino, jog tokia situacija pirmiausia su\u017elugdyt\u0173 j\u0173 galimybes taupyti.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Finansinis nesaugumas tiesiogiai koreliuoja ne tik su ekonomine gerove, bet ir su fiziniu visuomen\u0117s saugumu bei ilgalaikiu stabilumu. Ekspertai teigia, kad vienintelis b\u016bdas stiprinti finansin\u012f atsparum\u0105 yra nuoseklus finans\u0173 planavimas, santaup\u0173 kaupimas, investavimas ir draudimas.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eKai \u017emogus neturi finansinio rezervo, net ir trumpalaik\u0117 kriz\u0117 gali sutrikdyti kasdien\u012f gyvenim\u0105 \u2013 pradedant galimybe \u012fsigyti maisto ar apmok\u0117ti b\u016btiniausias s\u0105skaitas, baigiant galimybe pasir\u016bpinti savo ar artim\u0173j\u0173 sveikata. Tod\u0117l finansinis rezervas ir rizik\u0173 valdymas \u0161iandien yra ne prabanga, o b\u016btinyb\u0117\u201c, \u2013 sako \u201ePZU Lietuva gyvyb\u0117s draudimas\u201c Produkt\u0173 ir pl\u0117tros skyriaus vadov\u0117 Indr\u0117 Veli\u010dkien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimo rezultatai taip pat leido detaliau pa\u017evelgti \u012f tai, kokie finansiniai r\u016bpes\u010diai netekus pajam\u0173 \u0161altinio labiausiai neramina skirtingas visuomen\u0117s grupes. Santaup\u0173 tr\u016bkumas atei\u010diai labiausiai r\u016bpi 36 met\u0173 ir vyresniems gyventojams. Sveikatos prie\u017ei\u016bros i\u0161laidos da\u017eniau neramina moteris, 46 met\u0173 ir vyresnius asmenis. Tuo tarpu b\u016bsto paskolos ar nuomos \u012fmokos aktualiausias r\u016bpestis yra 26\u201335 met\u0173 am\u017eiaus respondentams.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Ramyb\u0117 be rezervo \u2013 sunkiai \u012fsivaizduojama<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Bendrov\u0117s apklausa taip pat atskleid\u0117, kad 26 proc. gyventoj\u0173, netek\u0119 pajam\u0173, i\u0161 turim\u0173 santaup\u0173 gal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi 1\u20133 m\u0117nesius, dar tiek pat (26 proc.) \u2013 3\u20136 m\u0117nesius, o ilgiau nei metus i\u0161silaikyt\u0173 tik 18 proc. respondent\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Finansinio stabilumo pagrindas, anot ekspert\u0173, yra ai\u0161kiai strukt\u016bruotas asmeninis biud\u017eetas, kuriame pinigai paskirstomi pagal tikslus ir prioritetus. Praktikoje tai rei\u0161kia, kad pajamos netur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomos viename \u201ekatile\u201c \u2013 jos skaidomos \u012f atskiras dalis: kasdien\u0117ms i\u0161laidoms, santaupoms, investicijoms ir nenumatyt\u0173 atvej\u0173 rezervui. Ypa\u010d svarbi finansinio saugumo dalis yra vadinamoji \u201ejuodos dienos\u201c pagalv\u0117 \u2013 sukauptos l\u0117\u0161os, kurios leid\u017eia i\u0161gyventi bent kelis m\u0117nesius netekus pagrindinio pajam\u0173 \u0161altinio.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nors, anot apklausos, finansin\u012f rezerv\u0105 \u201ejuodai dienai\u201c kaupia trys ketvirtadaliai (75 proc.) gyventoj\u0173, reik\u0161minga j\u0173 dalis tai daro nereguliariai (36 proc.). Ketvirtadalis (25 proc.) respondent\u0173 santaup\u0173 i\u0161 viso nekaupia, o ma\u017edaug pus\u0117 \u0161ios grup\u0117s (12 proc.) to daryti net neplanuoja.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dar vienas svarbus finansinio atsparumo elementas, kur\u012f pastaruoju metu renkasi vis daugiau gyventoj\u0173 \u2013 gyvyb\u0117s draudimas. Jis veikia kaip papildomas saugiklis netik\u0117tais gyvenimo atvejais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eJis padeda apsaugoti \u0161eimos finansin\u012f stabilum\u0105 pajam\u0173 netekimo, ligos ar kit\u0173 nenumatyt\u0173 situacij\u0173 metu, u\u017etikrinant, kad finansin\u0117 na\u0161ta netapt\u0173 kritine. Gyvyb\u0117s draudimas yra viena i\u0161 priemoni\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 perkelti dal\u012f finansin\u0117s rizikos ir u\u017etikrinti, kad netik\u0117ti gyvenimo \u012fvykiai nesukelt\u0173 staigaus finansin\u0117s gri\u016bties efekto \u0161eimos biud\u017eetui\u201c, \u2013 priduria I. Veli\u010dkien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Apklaus\u0105 \u0161i\u0173 met\u0173 pavasar\u012f atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu apklaustas 1021 respondentas nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus.<br><br>\u0160altinis: Elta.lt<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Netik\u0117tas pajam\u0173 praradimas daugumai \u0161alies gyventoj\u0173 tapt\u0173 rimtu egzistenciniu i\u0161\u0161\u016bkiu. \u201ePZU Lietuva gyvyb\u0117s draudimas\u201c u\u017esakymu atlikta reprezentatyvi apklausa parod\u0117, kad<\/p>","protected":false},"author":5,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-11717","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11717","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11717"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11717\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11717"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11717"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11717"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}