{"id":11613,"date":"2026-03-20T13:02:53","date_gmt":"2026-03-20T11:02:53","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=11613"},"modified":"2026-03-26T13:03:57","modified_gmt":"2026-03-26T11:03:57","slug":"tyrimas-kas-antras-salies-gyventojas-yra-pargriuves-namuose-rizika-dideja-nuo-55-metu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/tyrimas-kas-antras-salies-gyventojas-yra-pargriuves-namuose-rizika-dideja-nuo-55-metu\/","title":{"rendered":"Tyrimas: kas antras \u0161alies gyventojas yra pargriuv\u0119s namuose \u2013 rizika did\u0117ja nuo 55 met\u0173"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Kiek daugiau nei pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 (51 proc.) teigia, kad jie patys arba j\u0173 artimieji yra pargriuv\u0119 nam\u0173 aplinkoje, rodo draudik\u0173 u\u017esakymu atliktas reprezentatyvus gyventoj\u0173 tyrimas. Did\u017eioji dalis pargriuvusi\u0173 nurodo susi\u017eeid\u0119 arba patyr\u0119 traum\u0173, d\u0117l kuri\u0173 teko kreiptis \u012f medikus. Specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad griuvim\u0173 rizika padid\u0117ja nuo 55 met\u0173 am\u017eiaus, tod\u0117l vyresnio am\u017eiaus gyventoj\u0173 nam\u0173 aplinka tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012frengta kuo saugiau ir funkci\u0161kai pritaikyta.\u00a0<\/strong><\/p>

Remiantis\u00a0\u201eLietuvos draudimo\u201c\u00a0duomenimis, vien d\u0117l su\u017eeidim\u0173 ir traum\u0173, patirt\u0173 pargriuvus namuose, pra\u0117jusiais metais buvo u\u017eregistruota daugiau nei 1,9 t\u016bkstan\u010diai \u017eal\u0173 kreipini\u0173.<\/p>

Kaip pastebi Art\u016bras Juodeikis,\u00a0\u201eLietuvos draudimo\u201c\u00a0\u017eal\u0173 departamento direktorius, da\u017eniausiai traumos patiriamos susi\u017eeidus lipant arba leid\u017eiantis laiptais, atsitrenkus ir sumu\u0161us gal\u016bnes \u012f baldus, duris ar kitas kli\u016btis. Nema\u017ea dalis traumas patyrusi\u0173 gyventoj\u0173 susi\u017eeid\u017eia paslyd\u0119 ant \u0161lapi\u0173 ir slid\u017ei\u0173 pavir\u0161i\u0173.<\/p>

\u201eStebina tai, kad saugiausia vieta turinti b\u016bti nam\u0173 aplinka daliai gyventoj\u0173 paki\u0161a koj\u0105 tiesiogine to \u017eod\u017eio prasme. D\u0117l neatsargumo ir i\u0161sibla\u0161kymo, slid\u017ei\u0173 pavir\u0161i\u0173, netinkamos avalyn\u0117s ir pana\u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u017emon\u0117s namuose patiria rimt\u0173 traum\u0173. Tai gali b\u016bti mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173, rai\u0161\u010di\u0173, sausgysli\u0173 patempimai ir dar sunkesn\u0117s traumos, kai l\u016b\u017eta p\u0117dos, \u010diurnos, blauzdos kaulai, rie\u0161ai, delnai, pir\u0161tai ar net \u0161onkauliai\u201c, \u2013 komentuoja A. Juodeikis.<\/p>

Kas vyksta organizmui senstant<\/strong><\/h4>

\u201eAffidea Lietuva\u201c gydytoja ortoped\u0117-traumatolog\u0117 Rasa Simonaityt\u0117 pastebi, kad anks\u010diau didesn\u0117 griuvim\u0173 rizika buvo siejama su vyresniais nei 60 met\u0173 \u017emon\u0117mis, o dabar ji aktuali jau nuo 55 met\u0173 am\u017eiaus. Einant metams ma\u017e\u0117ja \u017emogaus raumen\u0173 j\u0117ga, kei\u010diasi kraujotaka, vyksta nat\u016bral\u016bs am\u017einiai pakitimai. Sen\u0117jimas neretai susij\u0119s ir su suma\u017e\u0117jusiu fiziniu aktyvumu, d\u0117l ko nusilpsta raumenys ir suma\u017e\u0117ja s\u0105nari\u0173 mobilumas.<\/p>

Pasak specialist\u0117s, su am\u017eiumi l\u0117t\u0117ja ir \u017emogaus reakcija, prast\u0117ja judesi\u0173 koordinacija \u2013 visa tai lemia didesn\u0119 rizik\u0105 u\u017ekli\u016bti ar prarasti pusiausvyr\u0105. Be to, situacij\u0105 gali bloginti ir \u012fvairios l\u0117tin\u0117s ligos, kuri\u0173 su am\u017eiumi da\u017enai daug\u0117ja, jos progresuoja.<\/p>

\u201eDid\u017eiausios \u012ftakos griuvimams turi pusiausvyros sutrikimai. Jie gali b\u016bti susij\u0119 su galvos smegen\u0173 kraujotaka ar l\u0117tesne reakcija. Da\u017enai u\u017ekli\u016bvama u\u017e daikt\u0173, kurie anks\u010diau nek\u0117l\u0117 jokios gr\u0117sm\u0117s ir buvo kasdieniai aplinkos elementai. Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s d\u0117l griuvim\u0173 da\u017eniau patiria sunkias traumas, ypa\u010d kaul\u0173 l\u016b\u017eius. Tai susij\u0119 su pakitusia med\u017eiag\u0173 apykaita, l\u0117tesniu \u017eaizd\u0173 gijimu ir didesniu kaul\u0173 trapumu”,- sako gydytoja R. Simonaityt\u0117.<\/p>

Pasak gydytojos, griuvim\u0173 pasekm\u0117s gali b\u016bti gerokai rimtesn\u0117s nei tik mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 su\u017ealojimai. Da\u017enai fiksuojami \u0161launikaulio ar blauzdos kaul\u0173 l\u016b\u017eiai, kuri\u0173 gydymas yra sud\u0117tingas ir ilgas, neretai prireikia ne vienos operacijos. Taip pat pasitaiko rank\u0173, pla\u0161tak\u0173, p\u0117d\u0173 bei \u0161onkauli\u0173 l\u016b\u017ei\u0173. Ypa\u010d pavojingi galvos sutrenkimai \u2013 jie gali sukelti kraujo i\u0161siliejim\u0105 \u012f smegenis, kuris kai kuriais atvejais baigiasi laikinu ar net nuolatiniu ne\u012fgalumu ir jud\u0117jimo sutrikimais.<\/p>

Anot R. Simonaityt\u0117s, su am\u017eiumi griuvim\u0173 rizik\u0105 didina ir bendras sveikatos b\u016bkl\u0117s pokytis \u2013 daug\u0117ja l\u0117tini\u0173 lig\u0173, vartojama daugiau medikament\u0173, skirt\u0173 \u0161irdies, kraujotakos ar smegen\u0173 veiklai gerinti. \u0160i\u0173 vaist\u0173 \u0161alutinis poveikis arba netaisyklingas vartojimas gali paveikti reakcij\u0105, koordinacij\u0105 ir taip padidinti kritim\u0173 tikimyb\u0119.<\/p>

Specialist\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad ypa\u010d pavojinga pargri\u016bti ir susi\u017ealoti yra vyresniems nei 80 met\u0173 gyventojams, mat \u0161iame am\u017eiuje kaul\u0173 l\u016b\u017eiai gyja itin sunkiai.<\/p>

Nam\u0173 aplinkos pritaikymas \u2013 labai svarbu<\/strong><\/h4>

Didel\u0117s reik\u0161m\u0117s saugumui namuose vyresniame am\u017eiuje, pasak gydytojos, turi nam\u0173 aplinka ir j\u0173 apstatymas. Slid\u017eios grindys, parketas, plytel\u0117s, kilimai, nepakankamas ap\u0161vietimas, nelyg\u016bs ar nusidev\u0117j\u0119 pavir\u0161iai smarkiai didina griuvim\u0173 rizik\u0105.<\/p>

\u201eKalbant apie griuvim\u0173 prevencij\u0105 namuose, svarbu pasir\u016bpinti, kad pra\u0117jimai b\u016bt\u0173 kuo platesni, tarp bald\u0173 neb\u016bt\u0173 papildom\u0173 kli\u016b\u010di\u0173. Laiptai tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti tur\u0117klus abiejose pus\u0117se. Reik\u0117t\u0173 vengti kilim\u0173, ypa\u010d toki\u0173, kurie laisvai juda ant grind\u0173, o taip pat paauk\u0161tint\u0173 slenks\u010di\u0173 ir silpno ap\u0161vietimo. Vonioje ir du\u0161o kabinoje reikalingos rankenos, nes b\u016btent ten da\u017enai pasitaiko paslydim\u0173. Avalyn\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti stabili, su pilnu padu ir neslystan\u010diu protektoriumi\u201c, \u2013 pataria gydytoja ortoped\u0117-traumatolog\u0117.<\/p>

Pasak R. Simonaityt\u0117s, kalbant apie vyresnio am\u017eiaus gyventojus, svarbus vaidmuo tenka ir artimiesiems. \u201eDaugelis senjor\u0173 nori i\u0161likti savaranki\u0161ki, tod\u0117l jiems sud\u0117tinga pra\u0161yti pagalbos, i\u0161sakyti pasikeitusius savo poreikius. Ta\u010diau artimieji tur\u0117t\u0173 skatinti juos nerizikuoti ir pasi\u016blyti savo pagalb\u0105. Vyresniame am\u017eiuje, pavyzd\u017eiui, nepatartina lipti ant k\u0117d\u017ei\u0173 ar kop\u0117\u010di\u0173 kabinant u\u017euolaidas ar siekiant auk\u0161tai esan\u010di\u0173 daikt\u0173. Taip pat nereik\u0117t\u0173 vieniems maudytis u\u017esirakinus vonios kambaryje, ne\u0161ti sunki\u0173 pirkini\u0173, perstatyti bald\u0173\u201c, \u2013 sako specialist\u0117.<\/p>

Gydytoja pastebi, kad prie didesn\u0117s rizikos prisideda ir netinkama avalyn\u0117, ypa\u010d apavas su auk\u0161tesne pakulne ar nestabiliu padu. Taip pat da\u017enai neteisingai naudojamos arba visai ignoruojamos pagalbin\u0117s jud\u0117jimo priemon\u0117s. Kartais sunkiau judan\u010diam \u017emogui jau neu\u017etenka vienos lazdos, ta\u010diau jis nenori naudoti stabilesni\u0173 priemoni\u0173, toki\u0173 kaip lazda su trimis atramos ta\u0161kais ar vaik\u0161tyn\u0117, kurios suteikia didesn\u012f stabilum\u0105.<\/p>

Apie tyrim\u0105<\/strong><\/h4>

Reprezentatyv\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 tyrim\u0105\u00a0\u201eLietuvos draudimo\u201c\u00a0u\u017esakymu atliko tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 Lietuvos gyventoj\u0173, atstovaujan\u010di\u0173 \u012fvairioms am\u017eiaus grup\u0117ms nuo 18 iki 75 met\u0173.<\/p>

\u0160altinis: ld.lt<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kiek daugiau nei pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 (51 proc.) teigia, kad jie patys arba j\u0173 artimieji yra pargriuv\u0119 nam\u0173 aplinkoje, rodo<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-11613","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11613","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11613"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11613\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11613"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11613"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11613"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}