{"id":11569,"date":"2026-02-25T14:20:37","date_gmt":"2026-02-25T12:20:37","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=11569"},"modified":"2026-03-05T14:21:49","modified_gmt":"2026-03-05T12:21:49","slug":"kas-astuntas-lietuvis-itampa-malsina-vaistais-dar-daugiau-zmoniu-svaiginasi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/kas-astuntas-lietuvis-itampa-malsina-vaistais-dar-daugiau-zmoniu-svaiginasi\/","title":{"rendered":"Kas a\u0161tuntas lietuvis \u012ftamp\u0105 mal\u0161ina vaistais, dar daugiau \u017emoni\u0173 svaiginasi"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Nema\u017ea dalis Lietuvos gyventoj\u0173 kasdien\u0119 \u012ftamp\u0105 ir stres\u0105 bando \u012fveikti vaistais, r\u016bkymu ar alkoholiu, rodo reprezentatyvi \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta gyventoj\u0173 apklausa. Specialistai persp\u0117ja, kad tokie trumpalaikiai sprendimai gali tur\u0117ti ilgalaiki\u0173 neigiam\u0173 pasekmi\u0173, tod\u0117l ragina pirmenyb\u0119 teikti sveikesniems streso valdymo b\u016bdams, ra\u0161oma interneto puslapio \u201ePulsetto\u201c prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/strong><\/p>

Tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis gyventoj\u0173 \u2013 28 proc. \u2013 teigia \u012ftamp\u0105 patiriantys kasdien, o 38 proc. \u2013 bent kart\u0105 per savait\u0119. 17 proc. \u012ftamp\u0105 patiria kart\u0105 per 1\u20132 savaites, 11 proc. \u2013 kart\u0105 per m\u0117nes\u012f ar re\u010diau.<\/p>

Kad \u012ftamp\u0105 patiria kasdien, da\u017eniau nurod\u0117 moterys ir auk\u0161tesnio i\u0161silavinimo respondentai, o \u012ftamp\u0105 kart\u0105 per 1\u20132 savaites da\u017eniau nurod\u0117 patiriantys vyrai.<\/p>

\u201eTrump\u0105 laik\u0105 patiriamas stresas n\u0117ra savaime blogas, jis b\u016btinas normaliai organizmo funkcijai palaikyti ir yra nei\u0161vengiamas. Problema slypi l\u0117tiniame strese, nuolatin\u0117je \u012ftampoje, kuomet \u0161i b\u016bsena tampa kasdien\u0117 ir nepastebima. \u012evair\u016bs atlikti tyrimai rodo, kad nuolatin\u0117 \u012ftampa silpnina imunin\u0119 sistem\u0105, didina insulto rizik\u0105, tikimyb\u0119 susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis\u201c, \u2013 teigia visuomen\u0117s sveikatos ekspert\u0117 J\u016brat\u0117 Jackyt\u0117-Kir\u0161\u0117.<\/p>

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesor\u0117s, gydytojos neurolog\u0117s dr. R\u016btos Mameni\u0161kien\u0117s, nerv\u0173 sistema da\u017eniausiai apie \u017eal\u0105 persp\u0117ja anks\u010diau, nei i\u0161sivysto ai\u0161kios ligos. Vienas pirm\u0173j\u0173 signal\u0173 \u2013 pakit\u0119s miegas: tampa sunku u\u017emigti d\u0117l nuolat aktyvi\u0173 min\u010di\u0173, miegas tampa pavir\u0161inis, vargina prabudimai, o ryte vis dar jau\u010diamas nuovargis.<\/p>

\u201eGali pasireik\u0161ti ir autonominiai simptomai \u2013 \u0161irdies plakimas ramyb\u0117je, prakaituojantys ar \u0161alti delnai, kaklo ir pe\u010di\u0173 \u012ftampa, vir\u0161kinimo nepastovumas. Ilgainiui atsiranda kognityvini\u0173 poky\u010di\u0173: sunkiau susikaupti, blog\u0117ja trumpalaik\u0117 atmintis, juntamas vadinamasis \u201esmegen\u0173 r\u016bkas\u201c, padid\u0117ja jautrumas dirgikliams\u201c, \u2013 teigia prof. dr. R. Mameni\u0161kien\u0117.<\/p>

Gydytoja neurolog\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad jei bent keletas toki\u0173 simptom\u0173 t\u0119siasi ilgiau nei m\u0117nes\u012f, stipr\u0117ja, ima veikti darb\u0105 ar santykius, atsiranda panikos epizod\u0173 ar nuolatinis emocinio i\u0161sekimo jausmas, tai \u017eenklas, jog nerv\u0173 sistema jau pasiek\u0117 kritin\u0119 b\u016bsen\u0105 ir b\u016btina kreiptis pagalbos.<\/p>

\u012etampai mal\u0161inti \u2013 r\u016bkalai ir alkoholis<\/strong><\/p>

Didel\u0117 dalis apklaust\u0173j\u0173 \u2013 40 proc. \u2013 nurod\u0117 \u012ftamp\u0105 mal\u0161inantys geru miegu. 31 proc. tyrimo dalyvi\u0173 teig\u0117, kad jiems nusiraminti padeda bendravimas su artimaisiais, 29 proc. renkasi sport\u0105, 26 proc. padeda namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 glostymas, o 21 proc. praktikuoja atsipalaidavimo pratimus, pavyzd\u017eiui, kv\u0117pavimo technikas ir meditacij\u0105.<\/p>

Vis d\u0117lto nema\u017ea dalis lietuvi\u0173 \u012ftampai mal\u0161inti renkasi sveikatai nepalankius sprendimus \u2013 13 proc. nurod\u0117 r\u016bkym\u0105, 12 proc. \u2013 alkohol\u012f, taip pat 12 proc. pripa\u017eino vartojantys raminamuosius vaistus.<\/p>

Mieg\u0105 ir kontakt\u0105 su gyv\u016bnais kaip kovos su \u012ftampa priemon\u0119 da\u017eniau \u012fvardija 26\u201335 m. am\u017eiaus grup\u0117s respondentai bei auk\u0161t\u0105 i\u0161silavinim\u0105 turintys asmenys. Tuo tarpu r\u016bkym\u0105 da\u017eniau nurod\u0117 vyrai, raminamuosius vaistus \u2013 auk\u0161tesnio i\u0161silavinimo respondentai.<\/p>

J. Jackyt\u0117-Kir\u0161\u0117 pastebi, kad \u0161ie skai\u010diai rodo nerim\u0105 kelian\u010di\u0105 tendencij\u0105 \u2013 didel\u0117 dalis visuomen\u0117s, ypa\u010d vyrai, vis dar renkasi ne sveikat\u0105 stiprinan\u010dius, o dar daugiau problem\u0173 galin\u010dius sukelti \u012ftampos valdymo metodus.<\/p>

\u201eDa\u017enas \u012ftampos mal\u0161inimas r\u016bkymu ar alkoholio vartojimu patvirtina, kad vis dar ie\u0161kome greit\u0173 b\u016bd\u0173 \u012fveikti \u012ftamp\u0105, u\u017euot sprend\u0119 jos prie\u017eastis. Susir\u016bpinim\u0105 kelia ir tai, kad vis dar didel\u0117 dalis apklaust\u0173j\u0173 griebiasi raminam\u0173j\u0173 vaist\u0173. \u017dmon\u0117s per ilgai ignoruoja stres\u0105, \u012ftamp\u0105, nerim\u0105, kol tai tampa nebevaldoma be medikament\u0173 pagalbos\u201c, \u2013 teigia J. Jackyt\u0117-Kir\u0161\u0117.<\/p>

Ji priduria, kad \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 poreik\u012f gali suma\u017einti keli paprasti kasdieniai gyvensenos poky\u010diai. Jau\u010diantiems nuolatin\u0119 \u012ftamp\u0105 svarbu daugiau laiko skirti pasivaik\u0161\u010diojimui gryname ore, u\u017etikrinti fizin\u012f aktyvum\u0105, nepamir\u0161ti reguliariai daryti kv\u0117pavimo pratim\u0173.<\/p>

Tuo tarpu gydytoja neurolog\u0117 prof. dr. R. Mameni\u0161kien\u0117 pastebi, kad \u012ftampos mal\u0161inimas alkoholiu, nikotinu ar raminamaisiais veikia greitai, nes \u0161ios med\u017eiagos tiesiogiai veikia smegen\u0173 neuromediatori\u0173 sistemas ir trumpam suma\u017eina nerim\u0105. Ta\u010diau neurologiniu po\u017ei\u016briu tai t\u0117ra simptominis slopinimas \u2013 ilgainiui smegenys prisitaiko prie dirbtin\u0117s stimuliacijos, tod\u0117l ma\u017e\u0117ja nat\u016bralus nerv\u0173 sistemos stabilumas.<\/p>

\u201ePavyzd\u017eiui, alkoholis i\u0161 prad\u017ei\u0173 slopina nerv\u0173 sistem\u0105 ir sukelia atsipalaidavim\u0105, bet laikui b\u0117gant did\u0117ja bazinis nerv\u0173 sistemos jautrumas, tod\u0117l be jo nerimas gali tapti dar stipresnis. Nikotinas trumpam aktyvina d\u0117mes\u012f ir nuotaik\u0105, ta\u010diau nuolat stimuliuodamas nerv\u0173 sistem\u0105 jis taip pat didina dirglum\u0105 ir emocin\u012f nestabilum\u0105, o raminamieji vaistai, ypa\u010d benzodiazepin\u0173 grup\u0117s, gali sukelti pripratim\u0105, atminties bei koncentracijos sutrikimus\u201c, \u2013 ai\u0161kina prof. dr. R. Mameni\u0161kien\u0117.<\/p>

Ekspert\u0117s teigimu, vis\u0173 \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 veikimo principas pana\u0161us \u2013 jos sukuria vadinam\u0105j\u0105 \u201eskolint\u0105 ramyb\u0119\u201c. Tai rei\u0161kia, kad trumpalaikis palengv\u0117jimas pasiekiamas dirbtinai pakei\u010diant smegen\u0173 chemin\u0119 pusiausvyr\u0105, ta\u010diau v\u0117liau tai sukelia prie\u0161ing\u0105 efekt\u0105: did\u0117ja bazinis nerimas, silpn\u0117ja emocij\u0173 reguliacija, did\u0117ja priklausomyb\u0117s ir nerv\u0173 sistemos i\u0161sekimo rizika. Susiformuoja u\u017edaras ratas \u2013 \u012ftampa, med\u017eiaga, laikinas palengv\u0117jimas ir dar didesn\u0117 \u012ftampa \u2013 tod\u0117l ilgainiui nerv\u0173 sistemai darosi vis sunkiau savaranki\u0161kai atkurti pusiausvyr\u0105.<\/p>

Dalis renkasi pasyvum\u0105<\/strong><\/p>

Tyrimo metu dalis \u2013 4 proc. \u2013 apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad nieko nedaro siekdami numal\u0161inti \u012ftamp\u0105, ir laukia, kol ji praeis savaime. Vis d\u0117lto, kaip pastebi ekspertai, nors toki\u0173 asmen\u0173 ir nedaug, toks po\u017ei\u016bris \u012f stres\u0105 bei \u012ftamp\u0105 taip pat yra \u017ealingas.<\/p>

\u201eNuolatin\u0117 \u012ftampa ir ilgalaikis nerimas \u2013 ypa\u010d jei \u017emogus j\u0173 nesprend\u017eia \u2013 veikia nerv\u0173 sistem\u0105 ne tik funkci\u0161kai, bet ir strukt\u016bri\u0161kai. Ilgainiui organizmas lieka nuolatiniame \u201ekovok arba b\u0117k\u201c re\u017eime, nes aktyviai veikia streso hormon\u0173 sistema, did\u0117ja kortizolio ir adrenalino kiekis, i\u0161siderina autonomin\u0117s nerv\u0173 sistemos pusiausvyra. D\u0117l to sutrinka miegas, did\u0117ja jautrumas stresui, silpn\u0117ja organizmo geb\u0117jimas atsipalaiduoti. Toks ilgalaikis aktyvacijos re\u017eimas taip pat veikia smegenis \u2013 sustipr\u0117ja migdolinio k\u016bno aktyvumas, tod\u0117l \u017emogus tampa jautresnis gr\u0117smei, sunkiau nusiramina, o d\u0117l kortizolio poveikio gali blog\u0117ti atmintis, emocij\u0173 reguliacija ir sprendim\u0173 pri\u0117mimas\u201c, \u2013 teigia prof. dr. R. Mameni\u0161kien\u0117.<\/p>

Anot jos, ilgainiui i\u0161senka ir autonomin\u0117 nerv\u0173 sistema: ma\u017e\u0117ja \u0161irdies ritmo variabilumas, did\u0117ja raumen\u0173 \u012ftampa, da\u017en\u0117ja galvos skausmai, vir\u0161kinimo sutrikimai, gali atsirasti panikos epizodai ar nerimo sutrikimai. Nuolatinis stresas taip pat kei\u010dia neuromediatori\u0173 pusiausvyr\u0105 \u2013 ma\u017e\u0117ja serotonino aktyvumas, tod\u0117l blog\u0117ja miegas, did\u0117ja dirglumas, ma\u017e\u0117ja motyvacija, auga depresijos rizika.<\/p>

\u201eIlgai trunkanti \u012ftampa sukuria u\u017edar\u0105 rat\u0105: nerimas blogina mieg\u0105, prastas miegas dar labiau didina nerv\u0173 sistemos jautrum\u0105, o tai dar labiau stiprina nerim\u0105. Jei \u0161i b\u016bsena t\u0119siasi metus ar ilgiau, did\u0117ja ne tik psichikos, bet ir somatini\u0173 lig\u0173 \u2013 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, metabolini\u0173 ar neurodegeneracini\u0173 \u2013 rizika, o nerv\u0173 sistema ilgainiui gali pasiekti perdegimo b\u016bsen\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia prof. dr. R. Mameni\u0161kien\u0117.<\/p>

\u201ePulsetto\u201c u\u017esakymu reprezentatyvi\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105 atliko tyrim\u0173 agent\u016bra \u201eSpinter Research\u201c, 2026 met\u0173 saus\u012f apklausiusi ma\u017eiausiai 1000 gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173.<\/p>

\u0160altinis: LRT.lt<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nema\u017ea dalis Lietuvos gyventoj\u0173 kasdien\u0119 \u012ftamp\u0105 ir stres\u0105 bando \u012fveikti vaistais, r\u016bkymu ar alkoholiu, rodo reprezentatyvi \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta gyventoj\u0173<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-11569","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11569","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11569"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11569\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11569"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11569"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11569"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}