{"id":11327,"date":"2025-11-24T14:17:58","date_gmt":"2025-11-24T12:17:58","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=11327"},"modified":"2025-12-17T14:18:48","modified_gmt":"2025-12-17T12:18:48","slug":"nuo-taupomo-tualetinio-popieriaus-iki-saltibarsciu-uz-8-eurus-ar-jau-esame-turtinga-visuomene","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/nuo-taupomo-tualetinio-popieriaus-iki-saltibarsciu-uz-8-eurus-ar-jau-esame-turtinga-visuomene\/","title":{"rendered":"Nuo taupomo tualetinio popieriaus iki \u0161altibar\u0161\u010di\u0173 u\u017e 8 eurus: ar jau esame turtinga visuomen\u0117?"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Per tris de\u0161imtme\u010dius Lietuvos gyventoj\u0173 finansinis ra\u0161tingumas augo: taupo net 82 proc. gyventoj\u0173, beveik pus\u0117 j\u0173 (46 proc) kas m\u0117nes\u012f atideda nuo 100 iki 500 eur\u0173, o dar 8 proc. atsideda daugiau nei 500 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f, kaip skelbia \u201eArtea\u201c u\u017esakyto visuomen\u0117s tyrimo duomenys.\u00a0 Vis d\u0117lto, tik tre\u010ddalis \u0161alies gyventoj\u0173 gal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi i\u0161 santaup\u0173 ilgiau nei pusmet\u012f. Ekspertai teigia, kad nors Lietuva niekad taip gerai negyveno \u2013 vis d\u0117lto, dalis gyventoj\u0173 susiduria su sunkumais.\u00a0<\/strong><\/p>

Ekonominio augimo vaisiai \u2013 ne visiems vienodai sald\u016bs<\/strong><\/p>

Anot \u201eArtea\u201c vyriausiosios ekonomist\u0117s Indr\u0117s Genyt\u0117s-Pik\u010dien\u0117s, Lietuvos per nepriklausomyb\u0117s metus pasiektas progresas yra i\u0161ties \u012fsp\u016bdingas, o atliktas ekonominis \u0161uolis yra vienas did\u017eiausi\u0173 visoje Centrin\u0117je ir Ryt\u0173 Europoje. T\u0105 liudija BVP augimo ir kiti ekonominiai rodikliai.<\/p>

\u201eAtgavusi nepriklausomyb\u0119 Lietuva buvo tarsi i\u0161 gardo i\u0161leistas \u017ev\u0117riukas, tod\u0117l mums netr\u016bko noro augti ir jud\u0117ti \u012f priek\u012f. \u0160iandienin\u0119 ekonomin\u0119 gerov\u0119 tur\u0117jome susikurti prakti\u0161kai nuo nulio, nes netur\u0117jome toki\u0173 startini\u0173 pozicij\u0173 ir \u012fdirbio kaip Vakar\u0173 valstyb\u0117s. Prival\u0117jome \u012fgyvendinti daugyb\u0119 reform\u0173, pasidaryti daug nam\u0173 darb\u0173, kurie leido mums spar\u010diai jud\u0117ti \u012f priek\u012f ir tapti \u2013 galima dr\u0105siai teigti \u2013 kaip niekad turtingais\u201c, \u2013 teigia I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117.<\/p>

\u201eInvestors forum\u201c vadovas Vytautas \u0160ilinskas teigia, kad pasiekti auk\u0161\u010diausi\u0105 pragyvenimo lyg\u012f turin\u010dias valstybes, Lietuvai trukdo tik prasta \u0161vietimo sistema. \u201eJei lygintume su visu pasauliu, u\u017e vidutin\u012f planetos gyventoj\u0105 esame ma\u017edaug 2,5 karto turtingesni. ES art\u0117jame prie vidurkio, ta\u010diau iki pa\u010di\u0173 turtingiausi\u0173 valstybi\u0173 klubo mums dar tr\u016bksta. Be abejo, prizmi\u0173, per kurias gal\u0117tume vertinti savo pasiekt\u0105 progres\u0105 yra i\u0161ties \u012fvairi\u0173 ir ne visose srityse pasiekimai yra vienodi. Kalbant apie socialines problemas, j\u0173 sprendimas, mano manymu, prasideda nuo \u0161vietimo. Tik jis gali visiems \u017emon\u0117ms atverti keli\u0105 \u012f asmenin\u0119 gerov\u0119, leisti pasinaudoti esamomis galimyb\u0117mis ir tuo pa\u010diu labiau prisid\u0117ti prie valstyb\u0117s pasiekim\u0173\u201c, \u2013 kalb\u0117jo V. \u0160ilinskas.<\/p>

Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro Sociologijos instituto doktorant\u0117, socialin\u0117s politikos analitik\u0117 \u017deimant\u0117 Stra\u0161evi\u010di\u016bt\u0117 pa\u017eym\u0117jo, kad vien ekonomikos augimas socialini\u0173 problem\u0173 sprendimo negarantuoja. Svarbu i\u0161skirti pastar\u0173j\u0173 met\u0173 vienus auk\u0161\u010diausi\u0173 pajam\u0173 nelygyb\u0117s ir skurdo rizikos lygio rodiklius, taip pat prastus vyresnio am\u017eiaus asmen\u0173 sveikatos rodiklius ES \u0161ali\u0173 kontekste. Prie socialini\u0173 problem\u0173 sprendimo gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti didesnis mokes\u010di\u0173 progresyvumas \u0161alyje. Surinkti finansai gal\u0117t\u0173 b\u016bti\u00a0 perskirstomi ir investuojami s \u012f valstybini\u0173 institucij\u0173 aktyvesn\u012f veikim\u0105 \u2013 galimybi\u0173 visiems u\u017etikrinim\u0105.<\/p>

\u201e\u017dmogaus aplinka turi did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 jo tolimesniam keliui. Tai susij\u0119 su galimyb\u0117mis, asmeniui prieinamais pasirinkimais jo kontekste. . Materialiai saugesn\u0117 ir turtingesn\u0117 aplinka ne tik suteikia palankesnes s\u0105lygas siekti visuomen\u0117je priimtin\u0173 s\u0117km\u0117s atribut\u0173, bet ir formuoja jai palankesnes vidines nuostatas. D\u0117l to norint, kad socialin\u0117 atskirtis ma\u017e\u0117t\u0173, valstybei itin svarbu investuoti \u012f \u0161vietimo, sveikatos ir socialin\u0117s apsaugos sistemas, kurios gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti u\u017etikrinti geresnes startines pozicijas ir tiems asmenims, kurie ateina i\u0161 ma\u017eiau pasiturin\u010di\u0173 \u0161eim\u0173 ar sud\u0117tingesni\u0173 socialini\u0173 kontekst\u0173\u201c, \u2013\u00a0 \u012f\u017evalgomis dalinosi dokt. \u017d. Stra\u0161evi\u010di\u016bt\u0117.<\/p>

Augimo kelyje \u2013 skurdo ir vidutini\u0173 pajam\u0173 sp\u0105stai<\/strong><\/p>

\u201eArtea\u201c ekonomist\u0117 teigia, kad\u00a0Lietuvoje atlyginim\u0173 augimas pastaraisiais metais buvo vienas spar\u010diausi\u0173 tarp vis\u0173 Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijai (EBPO) priklausan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 ir lenk\u0117 infliacijos tempus. Paskui atlyginimus augo ir socialin\u0117s i\u0161mokos bei pensijos. Ta\u010diau \u201eArtea\u201c banko vyriausioji ekonomist\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f Lietuvoje itin aktuali\u0105 vadinam\u0173j\u0173 nedarbo sp\u0105st\u0173 problem\u0105, kurios mastai Lietuvoje yra vieni did\u017eiausi\u0173 ES.<\/p>

\u201eNedarbo sp\u0105stai \u012fvertina i\u0161mok\u0173 ir paramos praradimus bei u\u017egulan\u010di\u0105 mokestin\u0119 na\u0161t\u0105 \u012fsidarbinus po nedarbingo laikotarpio. Motyvacija atsisakyti i\u0161mok\u0173, kibtis \u012f darbo rink\u0105 ir prad\u0117ti dirbti nekvalifikuot\u0105 darb\u0105 Lietuvoje viena ma\u017eiausi\u0173 ES. Nesame sulygin\u0119 neapmokestinamojo pajam\u0173 dyd\u017eio su minimalia m\u0117nesine alga, tad tik prad\u0117jus\u012f dirbti asmen\u012f i\u0161kart u\u017egri\u016bva mokes\u010di\u0173 na\u0161ta, parama ir i\u0161mokos dingsta. Svarbu pad\u0117ti \u017emon\u0117ms i\u0161 \u0161i\u0173 sp\u0105st\u0173 i\u0161sivaduoti ir s\u0117kmingai \u012fsilieti \u012f darbo rink\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117.<\/p>

\u201eArtea\u201c u\u017esakymu atlikta gyventoj\u0173 apklausa parod\u0117, kad net 78 proc. netaupan\u010di\u0173j\u0173, tai daryti trukdo per ma\u017eos pajam\u0173, o ketvirtadalis teigia neturintys galimybi\u0173 ma\u017einti i\u0161laid\u0173.<\/p>

I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117, kad augant ekonomikai susiduriame ir su dar vien\u0173 sp\u0105st\u0173 problema. Tai vidutini\u0173 pajam\u0173 sp\u0105stai, kai \u017eemais darbo ka\u0161tais paremtas augimas pasiekia savo ribas, o d\u0117l i\u0161augusi\u0173 atlyginim\u0173 pigumu globalioj rinkoje konkuruoti tampa sud\u0117tinga. D\u0117l to Lietuvai svarbu galvoti apie ekonomin\u0119 transformacij\u0105 ir per\u0117jim\u0105 prie auk\u0161tos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s sektoriais gr\u012fstos ekonomikos.<\/p>

\u201eNor\u0117dami \u017eengti \u012f kit\u0105 augimo lyg\u012f turime ie\u0161koti nauj\u0173 ekonomikos garve\u017ei\u0173. Kandidatais gal\u0117t\u0173 b\u016bti m\u016bs\u0173 lazeri\u0173 ar biotechnologij\u0173 sektoriai. Kitaip tariant, turime i\u0161mokti parduoti ne pigiau, o brangiau. Tai padaryti galime tik orientuodamiesi \u012f kokyb\u0119, inovacijas, auk\u0161t\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 V. \u0160ilinskas.<\/p>

Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eArtea\u201c banko iniciatyva \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u012f atliko tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter Research\u201c. I\u0161 viso apklausta 1019 suaugusi\u0173 \u2013 18\u201375 met\u0173 am\u017eiaus \u2013 respondent\u0173 visoje Lietuvoje.<\/p>

\u0160altinis: Elta.lt<\/p><\/div>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Per tris de\u0161imtme\u010dius Lietuvos gyventoj\u0173 finansinis ra\u0161tingumas augo: taupo net 82 proc. gyventoj\u0173, beveik pus\u0117 j\u0173 (46 proc) kas m\u0117nes\u012f<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-11327","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11327","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11327"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11327\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11327"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11327"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11327"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}