{"id":11024,"date":"2025-08-13T14:41:06","date_gmt":"2025-08-13T12:41:06","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=11024"},"modified":"2025-09-05T14:49:12","modified_gmt":"2025-09-05T12:49:12","slug":"ekspertai-kaimynams-padaryta-zala-ne-tik-piniginiai-nuostoliai-bet-ir-emocinis-stresas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/ekspertai-kaimynams-padaryta-zala-ne-tik-piniginiai-nuostoliai-bet-ir-emocinis-stresas\/","title":{"rendered":"Ekspertai: kaimynams padaryta \u017eala \u2013 ne tik piniginiai nuostoliai, bet ir emocinis stresas"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Daugiabu\u010diuose gyvenantys \u017emon\u0117s neretai susiduria su netik\u0117tomis \u017ealomis, kurios gali sukelti ne tik finansini\u0173 nuostoli\u0173, bet ir socialin\u0119 \u012ftamp\u0105. \u201eLietuvos draudimo\u201c u\u017esakymu atliktas gyventoj\u0173 tyrimas parod\u0117, kad \u0161iuo metu tik apie pus\u0117 (47 proc.) gyventoj\u0173 gal\u0117t\u0173 turimu draudimu padengti kaimynams sukelt\u0105 \u017eal\u0105.\u00a0Ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u017ealos atlyginimas kaimynams padeda i\u0161laikyti sveikus tarpusavio santykius ir u\u017ekirsti keli\u0105 konflikt\u0173 eskalavimui.<\/strong><\/p>

Po\u017ei\u016brio \u201esusitvarkysiu pats\u201c i\u0161\u0161\u016bkiai<\/strong><\/p>

Tyrimo rezultatai atskleid\u0117, kad reik\u0161minga dalis \u0161alies gyventoj\u0173 (43 proc.) ne\u017eino, jog tur\u0117dami civilin\u0117s atsakomyb\u0117s draudim\u0105 gal\u0117t\u0173 i\u0161vengti gin\u010d\u0173 ir u\u017etikrinti padarytos \u017ealos atlyginim\u0105.<\/p>

Kaip pastebi Lina Besigirskait\u0117, gydytoja, kognityvin\u0117s ir elgesio terapijos konsultant\u0117, \u012fprastai tai aktualiausia daugiabu\u010di\u0173 gyventojams, nes kaimynyst\u0117 yra socialin\u0117 erdv\u0117, kurioje svarb\u016bs saugumas ir ramyb\u0117. Kuomet \u0161i pusiausvyra sutrikdoma, pavyzd\u017eiui, d\u0117l \u017ealos turtui ir patirt\u0173 nuostoli\u0173, tai gali b\u016bti suvokiama kaip gr\u0117sm\u0117, aktyvuojanti nat\u016bralius gynybos mechanizmus.<\/p>

\u201eReakcijos \u012f tokius dirgiklius gali b\u016bti \u012fvairios: vieni \u017emon\u0117s reaguoja pykdami ir reikalaudami atsakomyb\u0117s, kiti vengia kontakto, o treti patiria bej\u0117gi\u0161kumo jausm\u0105. Nors \u0161ios reakcijos nat\u016bralios, svarbu suprasti, kad kaimyn\u0173 negalima pasirinkti. Tod\u0117l net ir smulk\u016bs nesutarimai gali virsti ilgalaikiu stresu ar fiziniais simptomais. Lietuvoje vis dar paplit\u0119s po\u017ei\u016bris \u201esusitvarkysiu pats\u201c, ta\u010diau toks elgesys da\u017enai tik prailgina konflikt\u0105 ir gilina \u012ftamp\u0105\u201c, \u2013 sako L. Besigirskait\u0117.<\/p>

Nesprend\u017eiant konflikto emocin\u0117 \u012ftampa gil\u0117ja<\/strong><\/p>

Anot specialist\u0117s, \u017eala da\u017enai suprantama ne tik kaip finansinis nuostolis, bet ir kaip pagarbos, r\u016bpes\u010dio ar net \u017emogi\u0161ko orumo pa\u017eeminimas. Kai kaimynas neatsipra\u0161o ar neatlygina padarytos \u017ealos, asmuo gali jaustis ne tik nukent\u0117j\u0119s, bet ir \u012f\u017eeistas.<\/p>

\u201eKonfliktai da\u017enai u\u017esit\u0119sia d\u0117l nei\u0161spr\u0119sto emocinio \u012fsiskaudinimo. Jei kaimynas nepripa\u017e\u012fsta kalt\u0117s ar neatsipra\u0161o, asmuo gali jaustis negerbiamas. Tokiais atvejais smegenys linkusios \u201eu\u017estrigti\u201c ir nuolat per\u017ei\u016br\u0117ti praeit\u012f, bandant pagr\u012fsti jau\u010diam\u0105 pykt\u012f. Konfliktas gali i\u0161plisti, kai \u012f j\u012f \u012fsitraukia kiti gyventojai, arba konflikt\u0173 ignoravimas gali sustiprinti izoliacijos jausm\u0105\u201c, \u2013 teigia L. Besigirskait\u0117.<\/p>

Ekspert\u0117s teigimu, jaunesni \u017emon\u0117s da\u017eniau link\u0119 vengti tiesioginio kontakto \u2013 jie renkasi el. lai\u0161kus, \u017einutes ar institucij\u0173 \u012fsitraukim\u0105. Tuo tarpu vyresni gyventojai da\u017eniau stengiasi kalb\u0117tis gyvai, re\u010diau kreipiasi \u012f teismus ir labiau vertina gyv\u0105 santyk\u012f.<\/p>

\u201eBendravimo stilius tarp skirting\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 atstov\u0173 gali skirtis, o reakcija \u012f konfliktus priklauso nuo individuali\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173 ir patirties. Vengimas bendrauti po konflikto da\u017enai kyla i\u0161 baim\u0117s, kad pokalbis gali virsti konfrontacija. Ta\u010diau tyl\u0117jimas da\u017enai sukelia ilgalaik\u012f stres\u0105 ir gali neigiamai paveikti fizin\u0119 savijaut\u0105\u201c, \u2013 sako specialist\u0117.<\/p>

Tyrimo duomenys rodo, kad b\u016btent didesn\u0117 dalis (51 proc.) jaunesni\u0173 gyventoj\u0173 (18\u201325 m.) n\u0117ra tikri, ar turi draudim\u0105, apimant\u012f atsakomyb\u0119 u\u017e kaimyn\u0173 turtui padaryt\u0105 \u017eal\u0105 \u2013 tai gali apsunkinti konflikt\u0173 sprendim\u0105 ir padidinti rizik\u0105 patirti emocin\u0119 \u012ftamp\u0105.<\/p>

Vertinant visas gyventoj\u0173 am\u017eiaus grupes, matyti, jog pasirengimas \u017eal\u0173 situacijoms \u2013 ribotas. Beveik tre\u010ddalis (31 proc.) ne\u017eino, k\u0105 rei\u0161kia civilin\u0117s atsakomyb\u0117s draudimas, daugiau nei penktadalis (22 proc.) n\u0117ra tikri, ar turi toki\u0105 apsaug\u0105. Dar de\u0161imtadalis (10 proc.) nurodo visai nesidraud\u017eiantys b\u016bsto, rodo tyrimo rezultatai.<\/p>

Ne tik finansinis, bet ir socialinis saugiklis<\/strong><\/p>

Tyrimas taip pat atskleid\u017eia, kad per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f su nuostoliais, kurie paveik\u0117 ir kaimynus, susid\u016br\u0117 bene penktadalis (15 proc.) didmies\u010di\u0173 ir daugiau nei de\u0161imtadalis (13 proc.) rajon\u0173 centr\u0173 gyventoj\u0173.<\/p>

Tokie incidentai, da\u017eniausiai atsirandantys d\u0117l technini\u0173 gedim\u0173, \u012fprastai sukelia \u012ftamp\u0105 tarp daugiabu\u010diuose gyvenan\u010di\u0173 kaimyn\u0173, sako Art\u016bras Juodeikis, \u201eLietuvos draudimo\u201c \u017eal\u0173 departamento direktorius.<\/p>

\u201eKasdien fiksuojame vidutini\u0161kai 3 \u017eal\u0173 registracijas d\u0117l kaimynams padaryt\u0173 nuostoli\u0173, tad civilin\u0117s atsakomyb\u0117s \u017eal\u0173 atvejai n\u0117ra pavieniai. Kaip rodo tyrimas, net 42 proc. gyventoj\u0173 n\u0117ra tikri, ar j\u0173 turimas draudimas apsaugot\u0173 nuo toki\u0173 civilin\u0117s atsakomyb\u0117s rizik\u0173. Vis d\u0117lto praktikoje tokios \u017ealos \u2013 da\u017eniausios. Tai didina \u0161ansus, kad gyventojai, netur\u0117dami finansin\u0117s apsaugos, gali susidurti su didesniais tarpusavio konfliktais\u201c, \u2013 pa\u017eymi ekspertas.<\/p>

A. Juodeikio teigimu, civilin\u0117s atsakomyb\u0117s draudimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas neatsiejama b\u016bsto apsaugos dalimi \u2013 \u0161i draudimo paslauga numato finansini\u0173 nuostoli\u0173 atlyginim\u0105 ir saugo kaimyn\u0173 bendruomen\u0117s solidarum\u0105.<\/p>

\u201e\u017dal\u0173 atlyginimo praktikoje fiksuojame \u012fvykius, kai nuostoliai d\u0117l u\u017eliejimo siekia 20\u201330 t\u016bkst. eur\u0173, o gaisr\u0173 atveju \u2013 vir\u0161ija ir 60 t\u016bkst. eur\u0173. Atsi\u017evelgiant \u012f nuostoli\u0173 mastus, \u0161iuo metu civilin\u0117s apsaugos ribos siekia iki 15 t\u016bkst. eur\u0173 butams ir iki 45 t\u016bkst. eur\u0173 individualiems namams, o esami klientai, atnaujin\u0119 sutartis, gali gauti didesnes sumas \u2013 iki 40 t\u016bkst. eur\u0173 butams ir net iki 120 t\u016bkst. eur\u0173 namams\u201c, \u2013 pa\u017eymi ekspertas.<\/p>

Daugiau informacijos rasite:\u00a0https:\/\/www.ld.lt\/busto-civilines-atsakomybes-draudimas<\/a>.<\/u><\/p>

Reprezentatyv\u0173 gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105 atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1019 Lietuvos gyventoj\u0173, gyvenan\u010di\u0173 \u012fvairiose \u0161alies vietose ir atstovaujan\u010di\u0173 am\u017eiaus grup\u0117ms nuo 18 iki 75 met\u0173.<\/i><\/p>

\u0160altinis: Ld.lt<\/p><\/div>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Daugiabu\u010diuose gyvenantys \u017emon\u0117s neretai susiduria su netik\u0117tomis \u017ealomis, kurios gali sukelti ne tik finansini\u0173 nuostoli\u0173, bet ir socialin\u0119 \u012ftamp\u0105. \u201eLietuvos<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-11024","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11024","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11024"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11024\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11024"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11024"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11024"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}