{"id":10950,"date":"2025-06-10T09:50:14","date_gmt":"2025-06-10T07:50:14","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=10950"},"modified":"2025-07-23T09:51:00","modified_gmt":"2025-07-23T07:51:00","slug":"prasideda-vasaros-audru-sezonas-kas-antras-salies-gyventojas-nerimauja-del-galimu-nuostoliu-turtui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/prasideda-vasaros-audru-sezonas-kas-antras-salies-gyventojas-nerimauja-del-galimu-nuostoliu-turtui\/","title":{"rendered":"Prasideda vasaros audr\u0173 sezonas \u2013 kas antras \u0161alies gyventojas nerimauja d\u0117l galim\u0173 nuostoli\u0173 turtui"},"content":{"rendered":"<div data-elementor-type=\"wp-post\" data-elementor-id=\"10950\" class=\"elementor elementor-10950\" data-elementor-post-type=\"post\">\n\t\t\t\t<div class=\"wd-negative-gap elementor-element elementor-element-595e9620 e-flex e-con-boxed e-con e-parent\" data-id=\"595e9620\" data-element_type=\"container\" data-e-type=\"container\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"e-con-inner\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-1100b393 color-scheme-inherit text-left elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"1100b393\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<p><strong>\u0160iltasis met\u0173 sezonas, d\u017eiuginantis atostogoms ir poilsiui palankiu oru, turi ir nemaloni\u0105 savyb\u0119 \u2013 jis kasmet atne\u0161a didesni\u0173 ar ma\u017eesni\u0173 audr\u0173. Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 pietiniu Lietuvos pakra\u0161\u010diu praslinkusi audra rodo, kad audr\u0173 sezonas jau prasid\u0117jo. Kaip atskleid\u0117 \u201eLietuvos draudimo\u201c u\u017esakymu atliktas reprezentatyvus gyventoj\u0173 tyrimas, pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 (50 proc.) jau\u010dia susir\u016bpinim\u0105 d\u0117l galim\u0173 audr\u0173 padarini\u0173, o 1 i\u0161 4 (22 proc.) yra anks\u010diau bent kart\u0105 patyr\u0119 nuostoli\u0173 d\u0117l audr\u0173, li\u016b\u010di\u0173, \u017eaib\u0173 ar kit\u0173 gamtos stichij\u0173.\u00a0<\/strong><\/p><p>Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad klimato kaitos kontekste vis da\u017en\u0117jan\u010dios gamtos nelaim\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinamos kaip ilgalaik\u0117 pasikartojanti rizika, reikalaujanti ne tik fizin\u0117s, bet ir finansin\u0117s prevencijos.<\/p><p><strong>Nuo stichij\u0173 ma\u017eiau apsaugoti \u2013 b\u016bstai regionuose<\/strong><\/p><p>Remiantis tyrimo duomenimis, 6 i\u0161 10 (62 proc.) gyventoj\u0173 turi pagrindinio b\u016bsto draudim\u0105. Ta\u010diau \u017evelgiant \u012f draudimu pasir\u016bpinusi\u0173 b\u016bst\u0173 savinink\u0173 proporcij\u0105 pagal gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105, did\u017eiausia apdraudusi\u0173 b\u016bst\u0105 skvarba yra didmies\u010diuose (65 proc.), tai yra, Vilniuje, Kaune, Klaip\u0117doje, \u0160iauliuose. Tuo metu ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 regionuose ir kaimo vietovi\u0173 gyventojai, kurie da\u017enu atveju gyvena individualiuose namuose ir sodybose, da\u017eniau nei miest\u0173 gyventojai nusprend\u017eia likti be b\u016bsto apsaugos (30 proc.).<\/p><p>Pavyzd\u017eiui, viena i\u0161 ry\u0161kiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 keleri\u0173 met\u0173 stichij\u0173 \u2013 2023 m. rugpj\u016bt\u012f siautusi ir istori\u0161kai daugiausiai nuostoli\u0173 suk\u0117lusi audra Lietuvoje \u2013 parod\u0117, kokiu mastu gali b\u016bti paveiktos regionin\u0117s \u0161alies teritorijos. Stiprus atmosferos frontas su v\u0117ju, intensyviu lietumi ir kru\u0161a prad\u0117jo jud\u0117ti nuo Marijampol\u0117s \u0161alies pietuose, kirto vidurio Lietuv\u0105 ir pasiek\u0117 \u0161iaurinius regionus, smarkiai paveikdamas Elektr\u0117nus, Ukmerg\u0119, Panev\u0117\u017e\u012f, Pasval\u012f bei Bir\u017eus.<\/p><p>Pasak\u00a0Art\u016bro Juodeikio, \u201eLietuvos draudimo\u201c \u017eal\u0173 departamento direktoriaus, bendrov\u0117s\u00a0padengta \u017eal\u0173 suma gyventojams ir verslo \u012fmon\u0117ms siek\u0117\u00a011\u00a0mln. eur\u0173 \u2013 tai iki \u0161iol daugiausiai nuostoli\u0173 padariusi gamtos stichija Lietuvoje.<\/p><p>\u201eGamtos stichijos nesirenka \u2013 jos vienodai pavojingos tiek miest\u0173, tiek region\u0173 gyventojams. Da\u017eni atvejai, kai v\u0117jai nupl\u0117\u0161ia stogus, kru\u0161a i\u0161dau\u017eo langus, sugadina fasadus ir stogo dangas ar li\u016btis u\u017elieja patalpas, sugadinami automobiliai ir kitas turtas. Deja, kaip rodo m\u016bs\u0173 tyrimas, regionuose bei kaimo vietov\u0117se gyventojai yra ma\u017eiau link\u0119 drausti turim\u0105 b\u016bst\u0105 ir taip amortizuoti galimus nuostolius\u201c, \u2013 teigia A. Juodeikis.<\/p><p><strong>Tre\u010ddalio gyventoj\u0173 kilnojamojo turto vert\u0117 \u2013 vir\u0161 30 t\u016bkst. eur\u0173\u00a0<\/strong><\/p><p>Ekspertas pastebi, kad gyventojai neretai susikoncentruoja tik \u012f pa\u010dio b\u016bsto vert\u0119, ta\u010diau pamir\u0161ta \u012ftraukti vis\u0105 valdom\u0105 kilnojam\u0105j\u012f turt\u0105, kuris taip pat gali patirti reik\u0161ming\u0105 \u017eal\u0105 gamtos j\u0117g\u0173 sukelt\u0173 nelaimi\u0173 metu.<\/p><p>\u201eDid\u017eioji gyventoj\u0173 dalis namuose laikom\u0105 kilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 vertina de\u0161imtimis t\u016bkstan\u010di\u0173 eur\u0173 \u2013 net tre\u010ddalis (30 proc.) j\u012f \u012fkainoja daugiau nei 30 t\u016bkst. eur\u0173. Tod\u0117l svarbu suvokti, kad turto vert\u0117 neapsiriboja vien paties b\u016bsto kaina \u2013 kalbame ir apie baldus, buitin\u0119 technik\u0105, kompiuterius, asmeninius daiktus, meno k\u016brinius, juvelyrik\u0105. Tad tinkamai \u012fvertinti vis\u0105 turim\u0105 turt\u0105 ir numatyti apsaugos priemones \u2013 racionalus \u017eingsnis siekiant i\u0161vengti dideli\u0173 finansini\u0173 nuostoli\u0173\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia A. Juodeikis.<\/p><p>Ekspertas priduria \u2013 pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 (50 proc.) teigia nerimaujantys, kad ateityje gali patirti tiesiogin\u0119 \u017eal\u0105 d\u0117l gamtos stichij\u0173. Tuo metu 28 proc., atvirk\u0161\u010diai, nurodo potenciali\u0173 gamtos \u017eal\u0173 nesibaiminantys.<\/p><p>\u201eM\u016bs\u0173 bendrov\u0117s \u017eal\u0173 atlyginimo praktika rodo, kad gyventoj\u0173 nerimas yra pagr\u012fstas. Pavyzd\u017eiui, pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 vasar\u0105 Vilniuje \u017eaibo i\u0161krova trenk\u0117 \u012f gyvenamojo namo stog\u0105 ir suk\u0117l\u0117 gaisr\u0105, kurio padaryta \u017eala siek\u0117 nemenk\u0105 93 t\u016bkst. eur\u0173 sum\u0105. Tuo tarpu 2023 m. did\u017eiosios rugpj\u016b\u010dio audros metu \u0160irvint\u0173 rajone kru\u0161a suniokojo gyvenamojo pastato stogo dang\u0105 \u2013 nuostoliai tuomet sudar\u0117 73 t\u016bkst. eur\u0173. Tik\u0117tina, jog audroms ir kitiems gamtos rei\u0161kiniams intensyv\u0117jant, toki\u0173 \u017eal\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alyje tik daug\u0117s\u201c, \u2212 pa\u017eymi A. Juodeikis.<\/p><p><strong>Audroms intensyv\u0117jant \u2013 patarimai, kaip apsaugoti turt\u0105\u00a0<\/strong><\/p><p>Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, klimato kaitos poky\u010diai \u0161alyje vis labiau akivaizd\u016bs \u2013 kyla vidutin\u0117 metin\u0117 temperat\u016bra, da\u017en\u0117ja intensyv\u016bs krituliai ir audros.<\/p><p>Aplinkos ministerijos skai\u010diavimais, 2024 m. fiksuota rekordi\u0161kai auk\u0161ta vidutin\u0117 temperat\u016bra \u2013 9,5 \u00b0C. Tais pa\u010diais metais u\u017eregistruotos net dvi gamtos katastrofos bei beveik 30 stichini\u0173 rei\u0161kini\u0173 \u2013 meteorologini\u0173 ir hidrologini\u0173.<\/p><p>\u201eLietuvos draudimo\u201c duomenimis, 2024 m. i\u0161 viso buvo registruota 13 t\u016bkst. d\u0117l gamtos j\u0117g\u0173 poveikio \u012fvykusi\u0173 b\u016bsto draudimo \u017eal\u0173, tai yra 8 proc. daugiau nei 2023 m. Pra\u0117jusiais metais bendra i\u0161mok\u0173 suma gamtos \u017ealoms kompensuoti sudar\u0117 8,3 mln. eur\u0173.<\/p><p>A. Juodeikis akcentuoja svarbiausias priemones, padedan\u010dias sistemingai valdyti gamtos stichij\u0173 keliam\u0105 rizik\u0105 turtui:<\/p><ul><li>Reguliariai tikrinkite pastato b\u016bkl\u0119: \u012fvertinkite stogo, lang\u0173, dur\u0173, fasado ir in\u017einerini\u0173 sistem\u0173 technin\u0119 b\u016bkl\u0119. Laiku atlikti remonto ar sutvirtinimo darbai gali \u017eenkliai suma\u017einti nuostoli\u0173 rizik\u0105 audros ar stipraus v\u0117jo metu;<\/li><li>Pasir\u016bpinkite efektyviu lietaus vandens nutek\u0117jimu. Reguliariai valykite lietvamzd\u017eius, latakus ir drena\u017eo sistemas, kad ekstremali\u0173 li\u016b\u010di\u0173 metu nesusidaryt\u0173 pavojingas vandens kaupimasis, galintis pa\u017eeisti tiek pastat\u0105, tiek kiemo infrastrukt\u016br\u0105;<\/li><li>U\u017etikrinkite lauko daikt\u0173 saugum\u0105. Esant ekstremali\u0173 or\u0173 prognozei, i\u0161 anksto sutvarkykite kiemo teritorij\u0105 \u2013 nepritvirtinti daiktai (pvz., lauko baldai, \u0161iuk\u0161li\u0173 konteineriai, kepsnin\u0117s, dvira\u010diai) tur\u0117t\u0173 b\u016bti perkelti \u012f saugias patalpas arba tvirtai pritvirtinti;<\/li><li>Sekite or\u0173 prognozes ir persp\u0117jimus. Naudokit\u0117s patikimais informacijos kanalais \u2013 meteorologiniais portalais, program\u0117l\u0117mis ar SMS persp\u0117jim\u0173 sistemomis. Laiku gauta informacija gali pad\u0117ti priimti saugumo sprendimus dar prie\u0161 prasidedant stichijai.<\/li><li>Pasir\u016bpinkite valdomo turto pastat\u0173 ir kilnojamojo turto draudimu bei civilin\u0117s atsakomyb\u0117s draudimu. Neretai audr\u0173 atveju d\u0117l neprognozuojam\u0173 v\u0117jo g\u016bsi\u0173 ar viesulo gali nukent\u0117ti ir \u0161alia esantis tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 turtas, kiemo statiniai, \u0161iltnamiai, automobiliai, ir civilin\u0117s atsakomyb\u0117s draudimas padeda \u0161iuos nuostolius amortizuoti.<\/li><\/ul><p>\u00a0<\/p><p><i>Reprezentatyv\u0173 gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105 2025 m. kovo m\u0117nes\u012f atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventoj\u0173, gyvenan\u010di\u0173 \u012fvairiose \u0161alies vietose ir atstovaujan\u010di\u0173 am\u017eiaus grup\u0117ms nuo 18 iki 75 met\u0173.<\/i><\/p><p>\u00a0<\/p><p>\u0160altinis: ELTA.lt<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160iltasis met\u0173 sezonas, d\u017eiuginantis atostogoms ir poilsiui palankiu oru, turi ir nemaloni\u0105 savyb\u0119 \u2013 jis kasmet atne\u0161a didesni\u0173 ar ma\u017eesni\u0173<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-10950","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10950","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10950"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10950\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10950"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10950"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10950"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}