{"id":10803,"date":"2025-05-12T13:38:13","date_gmt":"2025-05-12T11:38:13","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=10803"},"modified":"2025-05-13T13:41:28","modified_gmt":"2025-05-13T11:41:28","slug":"kaip-technologijos-keicia-musu-bendravima-ir-ko-tiketis-ateityje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/kaip-technologijos-keicia-musu-bendravima-ir-ko-tiketis-ateityje\/","title":{"rendered":"Kaip technologijos kei\u010dia m\u016bs\u0173 bendravim\u0105 ir ko tik\u0117tis ateityje?"},"content":{"rendered":"<div data-elementor-type=\"wp-post\" data-elementor-id=\"10803\" class=\"elementor elementor-10803\" data-elementor-post-type=\"post\">\n\t\t\t\t<div class=\"wd-negative-gap elementor-element elementor-element-71282bfe e-flex e-con-boxed e-con e-parent\" data-id=\"71282bfe\" data-element_type=\"container\" data-e-type=\"container\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"e-con-inner\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-6a21216d color-scheme-inherit text-left elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"6a21216d\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div><p><strong>Nors socialin\u0117s medijos ir spar\u010diai tobul\u0117jan\u010dios technologijos neabejotinai kei\u010dia m\u016bs\u0173 kasdienyb\u0119, lietuviams gyvas bendravimas vis d\u0117lto i\u0161lieka prioritetu, rodo 2024 m. \u201eVolfas Engelman Nealkoholinis\u201c iniciatyva bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktas tyrimas. Ta\u010diau ar taip bus ir ateityje?<\/strong><\/p><div>Apie tai diskutuojame su gydytoju psichiatru, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriumi Martynu Marcinkevi\u010diumi ir \u201eEdTech\u201c asociacijos vadovu, \u0161vietimo ir technologij\u0173 ekspertu bei \u017dini\u0173 radijo laidos \u201eTechnologij\u0173 \u017eingsniu\u201c k\u016br\u0117ju \u0160ar\u016bnu Dignai\u010diu-Kerpe, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/div><div>\u00a0<\/div><div><strong>Vienatv\u0117 \u2013 baisiau nei fizin\u0117 bausm\u0117<\/strong><\/div><div>\u00a0<\/div><div>Socialin\u0117s iniciatyvos \u201eGero \u017eod\u017eio galia\u201c pagrindu atlikto tyrimo duomenimis, net 37,3 proc. 18\u201356 met\u0173 ir vyresni\u0173 respondent\u0173 su draugais da\u017eniausiai susitinka gyvai: daugelis j\u0173 susimato per \u0161ventes (27,5 proc.), kiti leid\u017eia laik\u0105 vienas kito namuose (26,6 proc.) arba kavin\u0117se, baruose (24,4 proc.).<\/div><\/div><div>\u00a0<\/div><div><div>Nors gyvas bendravimas dominuoja, skirtingose am\u017eiaus grup\u0117se pastebimos ir skirtingos tendencijos: labiausiai gyv\u0105 bendravim\u0105 vertina jaunimas (18\u201325 met\u0173 \u017emon\u0117s) \u2013 net 75,8 proc. j\u0173 teikia pirmenyb\u0119 gyviems pokalbiams. 26\u201335 ir 36\u201345 met\u0173 \u017emoni\u0173 grup\u0117se gyvas kontaktas, palyginti su jaunimu, yra ma\u017eesnis (apie 63 proc.), ta\u010diau vis dar i\u0161lieka pagrindiniu bendravimo b\u016bdu. \u012edomu tai, kad 46\u201355 met\u0173 \u017emoni\u0173 grup\u0117je gyvo bendravimo rodiklis \u0161okteli iki 67,5 proc., ta\u010diau v\u0117liau, 56 met\u0173 ir vyresni\u0173 grup\u0117je, jis v\u0117l suma\u017e\u0117ja \u2013 tik 59,3 proc. renkasi gyvus susitikimus, o skambutis telefonu tampa da\u017eniausiai pasirenkamu bendravimo b\u016bdu (61 proc.).<\/div><div>\u00a0<\/div><div>Nepaisant skirtum\u0173 skirtingose am\u017eiaus grup\u0117se, gyvas bendravimas \u2013 vis dar populiariausia bendravimo forma. Pasak M. Marcinkevi\u010diaus, tai nestebina, nes bendravimas \u2013 pats did\u017eiausias \u017emogaus dvasinis poreikis, jis yra b\u016btinas emocinei pusiausvyrai palaikyti.<\/div><\/div><div>\u00a0<\/div><div><div>\u201eMalonaus bendravimo metu \u017emogaus organizme i\u0161siskiria liaudi\u0161kai vadinami laim\u0117s hormonai, kurie mums padeda jaustis laimingesniems. O b\u016btent vienatv\u0117, k\u0105 ir kalb\u0117ti apie ligas, \u017emogui yra pats baisiausias dalykas. Net ir kal\u0117jime, kai nusikalt\u0117lis padaro rimt\u0105 pa\u017eeidim\u0105, jis da\u017enai u\u017edaromas \u012f vienut\u0119 \u2013 tai rei\u0161kia, kad tokia bausm\u0117 yra blogiau nei fizin\u0117\u201c, \u2013 teigia jis.<\/div><div>\u00a0<\/div><div><strong>Socialiniai tinklai \u2013 emocin\u0117s sveikatos nuodas?<\/strong><\/div><div>\u00a0<\/div><div>Tyrimas parod\u0117, kad nema\u017ea dalis respondent\u0173 bendrauja su draugais ir nuotoliniu b\u016bdu \u2013 telefonu (30,8 proc.) arba per socialinius tinklus (28,1 proc.). Pastar\u0173j\u0173 naudojimas ypa\u010d ry\u0161kus 18\u201325 met\u0173 grup\u0117je \u2013 net 60,4 proc. respondent\u0173 bendrauja su draugais socialiniuose tinkluose. Taip pat juos aktyviai naudoja ir 26\u201335 met\u0173 respondentai (62,7 proc.). \u0160. Dignaitis pabr\u0117\u017eia, kad jaunimui socialiniai tinklai yra tap\u0119 neatsiejama tapatyb\u0117s dalimi.<\/div><div>\u00a0<\/div><div>\u201eJaunesnei kartai socialiniai tinklai da\u017enai tampa ne tik bendravimo kanalu, bet ir sav\u0119s reprezentavimo platforma \u2013 tai erdv\u0117, kurioje formuojamas j\u0173 socialinis identitetas. Tod\u0117l skaitmeninis bendravimas jiems gali b\u016bti ne ma\u017eiau svarbus nei fizinis kontaktas. O vyresni\u0173 kart\u0173 \u017emon\u0117s vis dar vertina tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f, nors ir jiems socialin\u0117s platformos tampa priemone palaikyti artimus santykius. \u0160i dinamika atskleid\u017eia dvilyp\u012f technologij\u0173 poveik\u012f \u2013 jos gali ir suartinti, ir izoliuoti, priklausomai nuo to, kaip ir kokiame kontekste jos naudojamos\u201c, \u2013 teigia jis.<\/div><div>\u00a0<\/div><div>M. Marcinkevi\u010dius atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161iandien \u017emon\u0117s, ypa\u010d jaunimas, da\u017enai nesugeba u\u017emegzti gyvo kontakto, nors internetu bendrauja puikiai: \u201eSocialiniai tinklai buvo sukurti pad\u0117ti asmenims, turintiems bendravimo sunkum\u0173, ta\u010diau jie tapo daugelio pagrindiniu bendravimo b\u016bdu. Deja, per da\u017enas socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojimas gali tur\u0117ti neigiam\u0105 poveik\u012f ir psichinei, ir fizinei \u017emoni\u0173 sveikatos b\u016bklei. Tyrimai rodo, kad \u017emoni\u0173 nuotaika krenta ma\u017edaug 8\u201310 proc. po kiekvieno pasinaudojimo socialiniais tinklais.<\/div><div>\u00a0<\/div><div>Dar blogiau, kad dabar socialiniai tinklai perpildyti idealizuotu, netikru turiniu \u2013 visi tik keliauja, \u0161ven\u010dia, rodo d\u017eiaugsmingas emocijas ir idealias fig\u016bras. Tai labai blogina jaun\u0173 \u017emoni\u0173 savivert\u0119 ir sukelia nepasitenkinim\u0105 savimi. Per da\u017enas nar\u0161ymas socialiniuose tinkluose daro \u017eal\u0105 ir m\u016bs\u0173 kognityvin\u0117ms funkcijoms, tokioms kaip d\u0117mesio koncentracija, m\u0105stymo gylis.<\/div><div>\u00a0<\/div><div>Buvo atliktas ir dar vienas tyrimas, kurio metu paai\u0161k\u0117jo, kad, atsisakius socialini\u0173 tinkl\u0173 ir kit\u0173 dirgikli\u0173 bent dviem savait\u0117ms, \u017emogaus smegenys atjaun\u0117ja vidutini\u0161kai 10 met\u0173. Tad visiems rekomenduoju jei ne atsisakyti, tai bent jau riboti laik\u0105 socialiniuose tinkluose, pavyzd\u017eiui, naudotis jais darbo dienomis, o savaitgaliais leisti sau pails\u0117ti.\u201c<\/div><div>\u00a0<\/div><div><strong>Negeba atpa\u017einti emocij\u0173 ir \u012f jas reaguoti<\/strong><\/div><div>\u00a0<\/div><div>\u0160vietimo ir technologij\u0173 ekspertas \u0160. Dignaitis pastebi, kad \u0161iandien vis da\u017eniau naudojamasi ne tik socialin\u0117mis medijomis, bet ir bendraujama su generatyviniais \u012frankiais. \u0160ie puikiai tinka, kai reikia greito atsakymo, ta\u010diau svarbu nepamir\u0161ti jais naudotis atsakingai.<\/div><div>\u00a0<\/div><div>Vis d\u0117lto, kalbant apie emocin\u0119 sveikat\u0105, gydytojas psichiatras M. Marcinkevi\u010dius pabr\u0117\u017eia, kad dirbtinis intelektas (DI) bendravimo tikslais tur\u0117t\u0173 b\u016bti naudojamas tik tuomet, kai n\u0117ra galimyb\u0117s pasikalb\u0117ti su tikru \u017emogumi: nors pokalbi\u0173 robotai gali atpa\u017einti \u017emogaus emocijas pagal veid\u0105, \u017eod\u017eius ir bals\u0105, jie neturi to, k\u0105 turi gyvas \u017emogus: emocij\u0173, empatijos, galimyb\u0117s pajausti \u017emog\u0173 ir jo nuotaik\u0105 netgi be \u017eod\u017ei\u0173.<\/div><div>\u00a0<\/div><div>\u201eKol roboto nepapra\u0161ysite jums pasakyti ger\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, kompliment\u0173, padr\u0105sinti sud\u0117tingose situacijose ar u\u017ejausti, jis to ir nedarys. Robotai vykdo komandas, kurias jiems u\u017eduoda \u017emon\u0117s, jie negali nat\u016braliai reaguoti \u012f situacij\u0105 ir jos suprasti. Be to, \u0161iuo metu robotai efektyv\u016bs tik labai trump\u0105 laik\u0105, jie greitai i\u0161sisemia. Ar kada nors robotus pavyks i\u0161mokyti vis\u0173 \u0161i\u0173 dalyk\u0173 \u2013 galb\u016bt, bet \u0161iandien \u2013 tikrai ne\u201c, \u2013 teigia M. Marcinkevi\u010dius.<\/div><div>\u00a0<\/div><div>Jam pritaria ir \u0160. Dignaitis, teigdamas, kad, nors generatyviniams robotams galime paai\u0161kinti, kaip norime, kad jie su mumis bendraut\u0173, pavyzd\u017eiui, i\u0161mokyti atpa\u017einti balso tono pokyt\u012f, emocij\u0173 atpa\u017einimas yra itin sud\u0117tingas procesas. \u201eJis sud\u0117tingas net \u017emoni\u0173 tarpusavio bendravime, tod\u0117l tik\u0117tis, kad \u0161iandieniai generatyviniai modeliai sugeb\u0117t\u0173 tai atlikti patikimai, b\u016bt\u0173 per daug optimisti\u0161ka. Nors technologijos spar\u010diai tobul\u0117ja, \u0161iuo metu jos dar negali iki galo suprasti emocinio konteksto.\u201c<\/div><div>\u00a0<\/div><\/div><div><div><strong>Daugiau artimo kontakto \u2013 didesnis laim\u0117s poj\u016btis<\/strong><\/div><div>\u00a0<\/div><div>Tiek M. Marcinkevi\u010dius, tiek \u0160. Dignaitis vieningai sutaria: gyvo bendravimo nepakeis niekas, o DI gali b\u016bti naudingas \u012frankis ie\u0161kant laikinos pagalbos, bet ne alternatyvos gyvam, \u017emogi\u0161kam ry\u0161iui palaikyti.<\/div><div>\u00a0<\/div><div>\u201eSkaitmenin\u0117je erdv\u0117je galime tur\u0117ti \u0161imtus ar t\u016bkstan\u010dius kontakt\u0173, ta\u010diau tai neatspindi tikrojo socialinio ry\u0161io kokyb\u0117s. Technologijos, \u012fskaitant generatyvinius \u012frankius, gali imituoti bendravim\u0105, bet jos nesugeba atkurti to, k\u0105 suteikia autenti\u0161kas, gyvas santykis, \u2013 empatijos, emocinio rezonanso ir \u017emogi\u0161ko artumo\u201c, \u2013 teigia \u0160. Dignaitis.<\/div><div>\u00a0<\/div><div>Psichiatras M. Marcinkevi\u010dius pastebi, kad DI gali padaryti didel\u0119 \u017eal\u0105, jeigu taps visi\u0161kai komercializuotas ir veiks be specialist\u0173 prie\u017ei\u016bros. \u201ePasteb\u0117jome, kad nekontroliuojamas jis link\u0119s rinkti informacij\u0105 i\u0161 nepatikim\u0173 \u0161altini\u0173 internete, o tai gali sukelti rimt\u0173 pasekmi\u0173 pacientams. Internete gausu klaidinan\u010dios informacijos \u2013 nuo s\u0105mokslo teorij\u0173 iki nepagr\u012fst\u0173 teigini\u0173, \u2013 ir DI, netur\u0117damas kritinio m\u0105stymo, gali j\u0105 skleisti.<\/div><div>\u00a0<\/div><div>Tod\u0117l be atsakingo valdymo jis gali tapti gr\u0117sme \u017emoni\u0173 sveikatai ir pridaryti daug \u017ealos. O gyvas kontaktas ne\u0161a tik naud\u0105, tod\u0117l, jei tik turite galimyb\u0119, kalb\u0117kit\u0117s, apsikabinkite, spauskite vienas kitam rankas, sakykite komplimentus, palaikykite vienas kit\u0105. Kuo daugiau artimo kontakto tur\u0117site, tuo laimingesni b\u016bsite. Bendravimas praturtina ir daro mus visus laimingesnius\u201c, \u2013 akcentuoja M. Marcinkevi\u010dius.<\/div><\/div><div>\u00a0<\/div><div>\u0160altinis: Lrytas.lt<\/div>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nors socialin\u0117s medijos ir spar\u010diai tobul\u0117jan\u010dios technologijos neabejotinai kei\u010dia m\u016bs\u0173 kasdienyb\u0119, lietuviams gyvas bendravimas vis d\u0117lto i\u0161lieka prioritetu, rodo 2024<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-10803","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10803","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10803"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10803\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10803"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10803"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10803"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}