{"id":10745,"date":"2025-04-08T12:09:54","date_gmt":"2025-04-08T10:09:54","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=10745"},"modified":"2025-05-13T12:12:07","modified_gmt":"2025-05-13T10:12:07","slug":"nematomas-darbas-artimuosius-priziurinciu-psichologinis-ir-fizinis-issekimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/nematomas-darbas-artimuosius-priziurinciu-psichologinis-ir-fizinis-issekimas\/","title":{"rendered":"Nematomas darbas: artimuosius pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173 psichologinis ir fizinis i\u0161sekimas"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Gyventoj\u0173 apklausa atskleid\u0117, kad beveik pus\u0117 sergan\u010dius artimuosius pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 (47 proc.) jau\u010diasi psichologi\u0161kai i\u0161sek\u0119. Ta\u010diau \u0161is darbas da\u017enai lieka nematomas \u2013 visuomen\u0117 j\u012f priima kaip nat\u016brali\u0105 \u0161eimos pareig\u0105. Da\u017eniausiai \u0161i na\u0161ta tenka moterims, kurioms r\u016bpinimasis sergan\u010diu artimuoju tampa antr\u0105ja, nesuplanuota profesija.<\/strong><\/p>

Pasak psicholog\u0117s-psichoterapeut\u0117s Sigitos P\u016brien\u0117s, tokia situacija susiformavo d\u0117l giliai \u012fsi\u0161aknijusi\u0173 socialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 norm\u0173.<\/p>

\u201eStereotipi\u0161kai vyras r\u016bpinasi materialiniais dalykais, o moterys atsakingos u\u017e vis\u0173 \u0161eimos nari\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105. Visuomen\u0117je yra labiau normalizuota, kai d\u0117l artimojo ligos moteris da\u017eniau ima nedarbingum\u0105, nei vyras. Be to, pa\u010dios moterys yra linkusios \u0161\u012f vaidmen\u012f t\u0119sti, ypa\u010d jei negauna palaikymo ir \u012fsitraukimo i\u0161 kit\u0173 \u0161eimos nari\u0173\u201c, \u2013 \u012fsitikinusi ji.<\/p>

Remiantis \u201eGintarin\u0117s vaistin\u0117s\u201c u\u017esakymu atliktu tyrimu, 38 proc. sergan\u010diais artimaisiais besir\u016bpinan\u010di\u0173 apklaust\u0173j\u0173 susiduria su laiko asmeniniam gyvenimui tr\u016bkumu, 37 proc. sako, kad nuken\u010dia j\u0173 pa\u010di\u0173 emocin\u0117 sveikata, o ketvirtadalis da\u017enai nei\u0161simiega (26 proc.) ir neturi laiko pasir\u016bpinti savo pa\u010di\u0173 sveikata (25 proc.).<\/p>

A\u0161tuoni perdegimo po\u017eymiai<\/strong><\/p>

Pri\u017ei\u016brint artim\u0105j\u012f, ilgainiui gali i\u0161sivystyti psichologinis i\u0161sekimas. S. P\u016brien\u0117 i\u0161skiria pagrindinius 8 fizinius ir psichologinius i\u0161sekimo po\u017eymius.<\/p>

\u201ePirmas \u2013 nuolatinis nuovargis, net ir skyrus laiko poilsiui. Antras \u2013 fiziniai negalavimai, tokie kaip galvos skausmai, raumen\u0173 \u012ftampa, vir\u0161kinimo problemos. Tre\u010dias \u2013 miego\u00a0problemos, \u00a0nemiga arba pernelyg ilgas miegas. Ketvirtas \u2013 suma\u017e\u0117jusi d\u0117mesio koncentracija ir atmintis. Penktas \u2013 noras vengti socialini\u0173 ry\u0161i\u0173, susitikim\u0173 su draugais ir \u0161eima. \u0160e\u0161tas \u2013 jausmas, kad prarasta gyvenimo kontrol\u0117. Septintas \u2013 apatija, kai\u00a0jau\u010diamas atotr\u016bkis nuo savo emocij\u0173 ir nebesugebama j\u0173 i\u0161reik\u0161ti. A\u0161tuntas \u2013 pyk\u010dio protr\u016bkiai net ir d\u0117l ma\u017e\u0173 kasdieni\u0173 dalyk\u0173\u201c, \u2013 vardija psicholog\u0117.<\/p>

Pasak \u201eGintarin\u0117s vaistin\u0117s\u201c, vykdan\u010dios socialin\u0119 iniciatyv\u0105 \u201eTylus r\u016bpestis\u201c, vaistinink\u0117s Giedr\u0117s Tautkevi\u010dien\u0117s, nuolatinis stresas ir \u012ftampa, kylantys pri\u017ei\u016brint sergant\u012f artim\u0105j\u012f, gali smarkiai paveikti \u017emogaus savijaut\u0105. Deja, da\u017enai \u0161ie \u017emon\u0117s per v\u0117lai supranta, kad jiems patiems reikia pagalbos.<\/p>

\u201ePastebiu, kad \u012f vaistin\u0119 u\u017esukantys artimuosius pri\u017ei\u016brintys \u017emon\u0117s da\u017enai ie\u0161ko ne tik vaist\u0173 sergan\u010diajam, bet ir priemoni\u0173 savo pa\u010di\u0173 nuovargiui, nemigai ar nerimui palengvinti. Deja, daugelis j\u0173 per ma\u017eai r\u016bpinasi savo sveikata, nors norint pad\u0117ti kitam, pirmiausia reikia pasir\u016bpinti savimi\u201c, \u2013 pa\u017eymi ji.<\/p>

Pataria neignoruoti savo poreiki\u0173<\/strong><\/p>

Tiems, kurie nuolat jau\u010dia laiko tr\u016bkum\u0105, psicholog\u0117 pataria pirmiausia per\u017ei\u016br\u0117ti savo \u012fsitikinimus.<\/p>

\u201eDa\u017enesn\u0117 problema yra ne laiko stoka, o vidiniai \u012fsitikinimai: \u201ea\u0161 negaliu skirti laiko sau\u201c, \u201ekiti yra svarbesni u\u017e mane\u201c, \u201eesu blogas \u017emogus, jei sunkiu kitam metu galvoju apie save\u201c, \u201enegaliu pra\u0161yti pagalbos\u201c. \u0160ie m\u0105stymo modeliai da\u017enai ateina i\u0161 vaikyst\u0117s, kur buvome mokomi, kad buvimas geru rei\u0161kia visi\u0161k\u0105 pasiaukojim\u0105, rib\u0173 nepaisym\u0105 ir savo poreiki\u0173 atsisakym\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina S. P\u016brien\u0117.<\/p>

Ta\u010diau nuolatinis savo poreiki\u0173 ignoravimas gali ne tik vesti prie emocinio i\u0161sekimo, bet ir sukelti psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija ar nerimo sutrikimai. Pasak psicholog\u0117s, r\u016bpinimasis sergan\u010diu artimuoju nerei\u0161kia, kad reikia visi\u0161kai pamir\u0161ti save. Net ir r\u016bpindamasis kitu, \u017emogus turime teis\u0119 d\u017eiaugtis, skirti laiko savo pom\u0117giams ir emocinei gerovei.<\/p>

\u201eNet ir \u0161iandien d\u0117l vaiko ligos konsultacij\u0105 at\u0161aukusiai klientei para\u0161iau ,,nepamir\u0161k, n\u0117ra juoda balta, nerimas nelygu meilei, galima ir sirgti, ir d\u017eiaugtis gyvenimu vienu metu\u201c. Nerimavimas d\u0117l kito ir sav\u0119s i\u0161si\u017ead\u0117jimas n\u0117ra meil\u0117s \u012frodymas, nes r\u016bpintis galima ir be nerimo, o i\u0161 meil\u0117s\u201c, \u2013 tvirtina ji.<\/p>

Vaistinink\u0117 G. Tautkevi\u010dien\u0117 pataria atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f sergan\u010dius asmenis pri\u017ei\u016brin\u010dius \u017emones, nes jiems itin reikalinga parama. Kartais net ma\u017eas palaikymo gestas gali pad\u0117ti suma\u017einti j\u0173 patiriam\u0105 \u012ftamp\u0105 ir nuovarg\u012f.<\/p>

\u201eJei \u017einote, kad \u0161eimoje yra \u017emogus, kuris r\u016bpinasi sergan\u010diu artimuoju, paklauskite, ar jam reikia pagalbos. Pasisi\u016blykite trumpam j\u012f pakeisti, pad\u0117kite surasti i\u0161orinius pagalbos \u0161altinius ar tiesiog parodykite, kad jo pastangos yra matomos ir vertinamos\u201c, \u2013 ragina ji.<\/p>

Nematoma problema <\/strong><\/p>

\u0160i problema i\u0161lieka nematoma, nes r\u016bpinimasis artimu \u017emogumi vyksta u\u017e u\u017edar\u0173 dur\u0173. Psichoterapeut\u0117s \u012fsitikinimu, reik\u0117t\u0173 edukuoti ne tik visuomen\u0119, bet ir pri\u017ei\u016brin\u010dius artim\u0105j\u012f, parodant, kad jie verti poilsio, galimyb\u0117s save realizuoti, pramog\u0173 ir atitr\u016bkimo nuo rutinos \u2013 j\u0173 gerov\u0117 n\u0117ra ma\u017eiau svarbi nei sergan\u010dio \u0161eimos nario.<\/p>

\u201eVis dar gajus \u012fsitikinimas, kad slauga yra savaime suprantama pareiga, o apie perdegim\u0105 ar emocinius sunkumus kalb\u0117ti nepriimtina. Ta\u010diau svarbu apie tai atvirai diskutuoti ir skatinti pri\u017ei\u016brin\u010diuosius nebijoti pra\u0161yti pagalbos\u201c, \u2013 teigia S. P\u016brien\u0117.<\/p>

\u201eSpinter tyrimai\u201c vasario 17-27 dienomis apklaus\u0117 i\u0161 viso 1015 Lietuvos gyventoj\u0173, kuri\u0173 am\u017eius buvo 18-75 metai.<\/p>

Socialine iniciatyva \u201eTylus r\u016bpestis\u201c siekiama atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f \u012f emocinius i\u0161\u0161\u016bkius, su kuriais susiduria artimieji, besir\u016bpinantys sergan\u010diais \u017emon\u0117mis.<\/p>

\u0160altinis: Gintarine.lt<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gyventoj\u0173 apklausa atskleid\u0117, kad beveik pus\u0117 sergan\u010dius artimuosius pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 (47 proc.) jau\u010diasi psichologi\u0161kai i\u0161sek\u0119. Ta\u010diau \u0161is darbas da\u017enai lieka<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-10745","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10745","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10745"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10745\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10745"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10745"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10745"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}