{"id":10670,"date":"2025-04-16T16:07:48","date_gmt":"2025-04-16T14:07:48","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=10670"},"modified":"2025-05-05T16:11:08","modified_gmt":"2025-05-05T14:11:08","slug":"finansinio-rastingumo-indeksas-i-du-klausimus-geba-atsakyti-tik-kas-septintas-ar-jus-vienas-is-ju","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/finansinio-rastingumo-indeksas-i-du-klausimus-geba-atsakyti-tik-kas-septintas-ar-jus-vienas-is-ju\/","title":{"rendered":"Finansinio ra\u0161tingumo indeksas: \u012f du klausimus geba atsakyti tik kas septintas \u2013 ar J\u016bs vienas i\u0161 j\u0173?"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Did\u017eiausias pajamas Lietuvoje gauna tie, kuri\u0173 finansinio ra\u0161tingumo indekso rodiklis vir\u0161ija 70 bal\u0173. Tiesa, bendras \u0161alies finansinio ra\u0161tingumo vidurkis \u2013 46 balai. Tai atskleid\u0117 Lietuvos bank\u0173 asociacijos (LBA) u\u017esakymu atliktas tyrimas.<\/strong><\/p><\/div>

Vasario m\u0117nes\u012f bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta reprezentatyvi apklausa parod\u0117, kad lietuviai gana gerai i\u0161mano apie taupym\u0105, ta\u010diau \u012f klausimus apie finansinius instrumentus ir ekonominius rei\u0161kinius sugeba atsakyti ma\u017eiau nei ketvirtadalis (24 proc.).<\/p>

Vis d\u0117lto, \u0161i\u0173 met\u0173 tyrimas atskleid\u0117 ir du svarbius teigiamus poky\u010dius. \u201ePirmiausia, \u017eenkliai suma\u017e\u0117jo gyventoj\u0173, kuri\u0173 i\u0161laidos per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173 buvo didesn\u0117s nei pajamos. Tai rodo, kad \u017emon\u0117s geriau planuoja savo biud\u017eet\u0105. Kitas pokytis \u2013 vis daugiau gyventoj\u0173, netek\u0119 darbo, tur\u0117t\u0173 santaup\u0173 i\u0161gyventi \u0161e\u0161is ir daugiau m\u0117nesi\u0173\u201c, \u2013 rezultatus komentuoja LBA prezident\u0117 dr. Eivil\u0117 \u010cipkut\u0117.<\/p>

Daug\u0117ja patenkint\u0173 gaunamomis pajamomis<\/strong><\/p>

Kas por\u0105 met\u0173 \u012fvertinamas ir ketvirt\u0105 kart\u0105 atliktas LBA finansinio ra\u0161tingumo indekso tyrimas parod\u0117, kad per dvejus metus \u0161alyje \u017eenkliai padaug\u0117jo gyventoj\u0173, kurie patenkinti gaunamomis pajamomis. Savo finansin\u0119 situacij\u0105 teigiamai vertina 54 proc. apklaust\u0173j\u0173, kai 2023 m. j\u0173 buvo tik 45 proc. Atitinkamai suma\u017e\u0117jo dalis ir t\u0173, kurie yra nepatenkinti savo pajamomis \u2013 toki\u0173 yra 35 proc. apklaust\u0173j\u0173, nors prie\u0161 dvejus metus j\u0173 buvo 46 proc.<\/p>

\u201eTokie rezultatai rodo augan\u010dius atlyginimus, stabili\u0105 ekonomin\u0119 \u0161alies pad\u0117t\u012f ir patvirtina finans\u0173 ekspert\u0173 teiginius, kad lietuviai dar niekada taip gerai negyveno\u201c, \u2013 pastebi LBA prezident\u0117.<\/p>

Pasak jos, savo finansine situacija da\u017eniau yra patenkinti vyrai, did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 ir rajono centr\u0173 gyventojai, surink\u0119 auk\u0161\u010diausi\u0105 finansinio ra\u0161tingumo indekso bal\u0105. Jie teigia, kad jiems u\u017etenka pinig\u0173 b\u016btiniausioms reikm\u0117ms, s\u0105skaitoms apmok\u0117ti ir lieka pinig\u0173 didesn\u0117s vert\u0117s turtui \u012fsigyti.<\/p>

Tyrimo duomenimis, labiausiai savo pajamomis nepatenkintos moterys, 46 met\u0173 ir vyresni, ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 tyrimo dalyviai.<\/p>

Atsakingiau planuoja ir daugiau investuoja<\/strong><\/p>

I\u0161 tyrimo taip pat matyti, kad \u0161alies gyventojai atsakingiau planuoja savo i\u0161laidas. 35 proc. respondent\u0173 prisipa\u017eino, kad per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173 j\u0173 pajamos ne visai padeng\u0117 j\u0173 asmenines pragyvenimo i\u0161laidas. Prie\u0161 dvejus metus toki\u0173 gyventoj\u0173 buvo gerokai daugiau \u2013 43 proc.<\/p>

Vos per kelet\u0105 met\u0173 \u017eenkliai pager\u0117jo gyventoj\u0173 suvokimas apie asmenini\u0173 finans\u0173 valdym\u0105. Ta\u010diau infliacijos ar greit\u0173j\u0173 kredit\u0173 pasekmes vis dar gerai suvokia tik kas ketvirtas lietuvis, o \u0161i situacija beveik nesikei\u010dia.<\/p>

Praradus pagrindin\u012f pajam\u0173 \u0161altin\u012f, savo pragyvenimo i\u0161laidas \u0161e\u0161is ir daugiau m\u0117nesi\u0173 sugeb\u0117t\u0173 padengti 34 proc. gyventoj\u0173. Palyginti: 2023 m. tam buvo pasiruo\u0161\u0119 31 proc. apklaust\u0173j\u0173. Dar 21 proc. respondent\u0173 savo i\u0161laidas padengt\u0173 nuo trij\u0173 iki \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173, 25 proc. \u2013 i\u0161 santaup\u0173 gal\u0117t\u0173 gyventi nuo vieno iki trij\u0173 m\u0117nesi\u0173.<\/p>

Nors taupymas namuose ar pinigin\u0117je vis dar i\u0161lieka populiariausias b\u016bdas, per pastaruosius dvejus metus jo pasirinkimas \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo \u2013 \u0161iuo metu taip taupo 68 proc. lietuvi\u0173. Skai\u010diai rodo, kad i\u0161augo neterminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 populiarumas. Tok\u012f taupymo b\u016bd\u0105 yra pasirink\u0119 38 proc. gyventoj\u0173 (2023 m. \u2013 28 proc.), o investuojan\u010di\u0173j\u0173 \u012f akcijas skai\u010dius i\u0161augo iki 16 proc. (2023 m. \u2013 12 proc.).<\/p>

\u201eMatome Lietuvos gyventoj\u0173 finansin\u0117s brandos augim\u0105 \u2013 ma\u017e\u0117ja gyvenan\u010di\u0173j\u0173 \u201enuo algos iki algos\u201c, daug\u0117ja turin\u010di\u0173j\u0173 patikim\u0105 finansin\u0119 pagalv\u0119 ir, kas ypa\u010d d\u017eiugina, daugiau \u017emoni\u0173 renkasi efektyvesnius pinig\u0173 saugojimo bei investavimo b\u016bdus. Ta\u010diau vis dar turime ir palyginti daug nei\u0161naudoto potencialo \u2013 tre\u010ddalis gyventoj\u0173 vis dar neturi pakankam\u0173 santaup\u0173 nenumatytiems atvejams, o dauguma savo pinigus vis dar laiko namuose, kur jie nuvert\u0117ja d\u0117l infliacijos poveikio\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 LBA prezident\u0117 dr. E. \u010cipkut\u0117.<\/p>

Koj\u0105 daugeliui paki\u0161o du klausimai<\/strong><\/p>

Finansinio ra\u0161tingumo tyrimo dalyviams lengviausiai sek\u0117si atsakyti \u012f klausimus apie taupym\u0105 \u2013 juos teisingai \u012fveik\u0117 62 proc. apklaust\u0173j\u0173. Net 73 proc. respondent\u0173 \u017einojo, kad darbo netekimo atveju rekomenduojama tur\u0117ti 3\u20136 m\u0117nesi\u0173 pajam\u0173 dyd\u017eio santaupas.<\/p>

Taip pat paai\u0161k\u0117jo, kad pakankamai geros ir gyventoj\u0173 \u017einios apie \u012fvairius finansinius produktus \u2013 \u012f \u0161iuos klausimus teisingai atsak\u0117 55 proc. respondent\u0173. Pavyzd\u017eiui, dauguma supranta, kad norint sudaryti gyvyb\u0117s draudimo sutart\u012f ir kaupti l\u0117\u0161as su ma\u017eesne rizika reik\u0117t\u0173 rinktis kaupiam\u0105j\u012f, o ne investicin\u012f gyvyb\u0117s draudim\u0105.<\/p>

Daugiausia keblum\u0173 tyrimo dalyviams suk\u0117l\u0117 du klausimai, \u012f kuriuos teisingai atsak\u0117 tik kas septintas. Viename j\u0173 buvo klausiama, kok\u012f procent\u0105 pensij\u0173 fondo tur\u0117t\u0173 sudaryti akcijos, kai iki pensijos lieka de\u0161imt met\u0173. Kad j\u0173 proporcija tur\u0117t\u0173 b\u016bti 45 proc. pensij\u0173 fondo, geriausiai \u017einojo 18\u201325 met\u0173 respondentai.<\/p>

Daug kam koj\u0105 taip pat paki\u0161o klausimas d\u0117l populiariausio santykinio rinkos rodiklio P \/ E, naudojamo \u012fmoni\u0173 akcijoms vertinti. Teising\u0105 atsakym\u0105, kad kuo rodiklis ma\u017eesnis, tuo geriau, nes \u012fmon\u0117 u\u017edirba daug grynojo pelno, palyginti su akcijos rinkos kaina, \u017einojo tik 15 proc. apklaust\u0173j\u0173.<\/p>

\u201eNors lietuviai vis geriau i\u0161mano asmenini\u0173 finans\u0173 pagrindus, investavimo srityje vis dar matome didel\u012f kit\u0173 \u017eini\u0173 tr\u016bkum\u0105. B\u016btent \u0161ios gilesn\u0117s finansin\u0117s \u017einios da\u017enai tampa pagrindiniu skiriamoju veiksniu tarp vidutines ir auk\u0161tas pajamas gaunan\u010di\u0173 asmen\u0173. Investavimo \u017eini\u0173 stoka da\u017enam trukdo efektyviai auginti savo kapital\u0105 ir u\u017etikrinti finansin\u0119 gerov\u0119 ilguoju laikotarpiu\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentavo LBA prezident\u0117 dr. E. \u010cipkut\u0117.<\/p>

Jos nuomone, finansinis \u0161alies gyventoj\u0173 ra\u0161tingumas, tik\u0117tina, ir toliau augs. Tai lems \u012fvair\u016bs faktoriai, tokie kaip \u0161vietimo sistemos tobulinimas, platus informacijos prieinamumas ir tikslin\u0117s bank\u0173 iniciatyvos, siekian\u010dios ugdyti \u017emoni\u0173 finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105.<\/p>

Jautriausios vietos ir finansi\u0161kai ra\u0161tingiausio asmens portretas<\/strong><\/p>

Finansinio ra\u0161tingumo indekso tyrimo klausimyn\u0105 ir indekso skai\u010diavimo metodik\u0105 pareng\u0117 VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finans\u0173 in\u017einerijos katedros mokslininkai. Pasak \u0161io universiteto Finans\u0173 in\u017einerijos studij\u0173 programos komiteto pirminink\u0117s doc. dr. Algitos Mie\u010dinskien\u0117s, Lietuvoje sukurta nema\u017eai \u012franki\u0173 ir med\u017eiagos, leid\u017eian\u010dios u\u017epildyti savo finansinio ra\u0161tingumo spragas, bet neretai pritr\u016bksta pa\u010di\u0173 gyventoj\u0173 asmenin\u0117s iniciatyvos tobul\u0117ti.<\/p>

\u201eJautriausios grup\u0117s yra moterys, vyresni nei 46 met\u0173 asmenys ir ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 gyventojai\u201c, \u2013 akcentuoja VILNIUS TECH mokslinink\u0117. Anot jos, tyrimo rezultatai rodo, kad moter\u0173 finansinio ra\u0161tingumo, o ypa\u010d investavimo srityje, \u017einios vis dar yra gerokai prastesn\u0117s nei vyr\u0173. Pavyzd\u017eiui, did\u017eiausi\u0105 bal\u0173 (70\u2013100 bal\u0173) r\u0117\u017e\u012f surinko perpus ma\u017eiau moter\u0173 nei vyr\u0173 (atitinkamai 5,6 ir 12,3 proc.).<\/p>

\u201eTai pagrind\u017eia, kod\u0117l moksle vis da\u017eniau imamasi nagrin\u0117ti moter\u0173 investavimo skatinimo tematik\u0105, o ir bendro moter\u0173 finansinio ra\u0161tingumo didinimo klausimo aktualum\u0105. Jei moter\u0173 finansinis ra\u0161tingumas b\u016bt\u0173 toks pat kaip vyr\u0173, per\u017eengtume penkiasde\u0161imties bal\u0173 kartel\u0119\u201c, \u2013 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f dr. A. Mie\u010dinskien\u0117.<\/p>

Pasak jos, visgi svarbiausia u\u017eduotimi i\u0161lieka jaunimo finansinio ra\u0161tingumo didinimas. \u0160i\u0173 met\u0173 tyrimas parod\u0117, kad 18\u201325 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117s respondent\u0173 atsakym\u0173 daugiausia (32,7 proc.) pateko \u012f \u017eemiausi\u0105 r\u0117\u017e\u012f (1\u201329 balai) ir ma\u017eiausia (4 proc.) \u012f auk\u0161\u010diausi\u0105 r\u0117\u017e\u012f (70\u2013100 bal\u0173).<\/p>

\u201ePalyginti su 2023 metais atlikto tyrimo duomenimis, situacija \u0161iuo aspektu nepasikeit\u0117. Tik\u0117tina, kad jaunimo finansinio ra\u0161tingumo ger\u0117jim\u0105 pamatysime kito tyrimo metu kaip pasekm\u0119 gilesnio integravimo \u012f mokykl\u0173 ir universitet\u0173 mokymo ir studij\u0173 programas\u201c, \u2013 akcentavo dr. A. Mie\u010dinskien\u0117.<\/p>

Papra\u0161yta nupie\u0161ti daugiausia bal\u0173 surinkusio respondento portret\u0105, mokslinink\u0117 nurod\u0117, kad tai b\u016bt\u0173 46\u201355 met\u0173 am\u017eiaus vyras, turintis auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105, dirbantis auk\u0161\u010diausio lygio vadovu ir gyvenantis viename i\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173 \u0161alies miest\u0173. Jo nam\u0173 \u016bkio pajamos vienam asmeniui \u2013 daugiau nei 1 000 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f.<\/p>

\u201eAntra vertus, daugiausia pastang\u0173 skatinant finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105 reikalauja \u017eemesnio i\u0161silavinimo, ma\u017eesniuose miesteliuose gyvenantys ir ma\u017eesnes pajamas vienam nam\u0173 \u016bkio gyventojui turintys asmenys\u201c, \u2013 apibendrino VILNIUS TECH mokslinink\u0117.<\/p>

Lietuvos gyventoj\u0173 finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105 LBA \u0161iemet \u012fvertino jau ketvirt\u0105 kart\u0105. Jis apskai\u010diuojamas kas dveji metai, nuo 2019 m. Per \u0161\u012f laikotarp\u012f finansinio ra\u0161tingumo indeksas pakilo trimis punktais \u2013 nuo 43 iki 46 bal\u0173 i\u0161 100 galim\u0173.<\/p>

\u0160altinis: LBA.lt<\/p><\/div>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Did\u017eiausias pajamas Lietuvoje gauna tie, kuri\u0173 finansinio ra\u0161tingumo indekso rodiklis vir\u0161ija 70 bal\u0173. Tiesa, bendras \u0161alies finansinio ra\u0161tingumo vidurkis \u2013<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-10670","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10670","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10670"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10670\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10670"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10670"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10670"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}