{"id":10537,"date":"2025-01-21T11:49:17","date_gmt":"2025-01-21T09:49:17","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=10537"},"modified":"2025-02-05T11:51:21","modified_gmt":"2025-02-05T09:51:21","slug":"kokia-dalis-zmoniu-pateisintu-smurta-pries-vaikus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/kokia-dalis-zmoniu-pateisintu-smurta-pries-vaikus\/","title":{"rendered":"Kokia dalis \u017emoni\u0173 pateisint\u0173 smurt\u0105 prie\u0161 vaikus?"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Tre\u010ddalis apklaust\u0173j\u0173 ausies u\u017esukimo vaikui vis dar nepriskiria smurtui, o beveik pus\u0117 respondent\u0173 likt\u0173 abejingi, matydami parduotuv\u0117je t\u0117v\u0173 purtom\u0105 vaik\u0105. Fizines bausmes laiko aukl\u0117jimo priemone taip pat apie pus\u0117 nuomon\u0119 i\u0161rei\u0161kusi\u0173 \u017emoni\u0173. Tokias tendencijas atskleid\u0117 pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje vaiko teisi\u0173 gyn\u0117j\u0173 u\u017esakymu atliktas \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c reprezentatyvus visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimas, kur\u012f inicijavo vaiko teisi\u0173 gyn\u0117jai.\u00a0<\/strong><\/p>

Pasak Valstyb\u0117s vaiko teisi\u0173 apsaugos ir \u012fvaikinimo tarnybos direktor\u0117s Ilmos Skuodien\u0117s, jau penktus metus atliekamas visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimas leid\u017eia susidaryti vaizd\u0105, kaip kei\u010diasi \u017emoni\u0173 s\u0105moningumas ir supratimas apie smurt\u0105 prie\u0161 vaikus.<\/p>

\u201eSistemingai atlikdami \u0161\u012f tyrim\u0105 ir klausdami respondent\u0173, ar pateiktose situacijose \u2013 suaugusi\u0173j\u0173 bendravime, elgesyje ir veiksmuose su vaiku \u2013 jie \u012f\u017evelgt\u0173 smurt\u0105, jau galime matyti ne\u017eym\u0173 pozityv\u0173 pokyt\u012f. Visgi, tiek \u0161io tyrimo rezultatai, tiek intensyvus vaiko teisi\u0173 gyn\u0117j\u0173 reagavim\u0173 poreikis, tik patvirtina, jog smurtas prie\u0161 vaikus \u2013 vis dar gajus rei\u0161kinys m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je\u201c, \u2013 sako Tarnybos vadov\u0117.<\/p>

Fizin\u012f smurt\u0105 prie\u0161 vaik\u0105 da\u017enose situacijose pateisino tre\u010ddalis ir daugiau apklaust\u0173j\u0173\u00a0<\/strong><\/p>

Pernai u\u017e nepaklusnum\u0105 vaikui u\u017esuktos ausies smurtui nepriskyr\u0117 arba netur\u0117jo ai\u0161kios nuomon\u0117s 34 proc. respondent\u0173. 2023 m. taip manan\u010di\u0173 buvo 35 proc., o 2022 m. \u2013 42 proc.<\/p>

Tyrime pateikt\u0105 situacij\u0105, kai parduotuv\u0117je t\u0117vai pakelia ir purto stipri\u0173 emocij\u0173 apimt\u0105 ma\u017eamet\u012f vaik\u0105, \u0161\u012fkart pateisino ir ne\u012f\u017evelg\u0117 smurto 45 proc. tyrimo dalyvi\u0173. 2023 m. tokios pa\u010dios nuostatos laik\u0117si 42 proc., o 2022 m. \u2013 47 proc. apklaust\u0173j\u0173.<\/p>

Gana \u017eenkli\u0105 fizinio smurto tolerancij\u0105 visuomen\u0117je atskleid\u0117 respondentams u\u017eduotas klausimas, ar fizini\u0173 bausmi\u0173 taikym\u0105 vaikui u\u017e nepaklusnum\u0105 ar netinkam\u0105 elges\u012f, jie laiko smurtu. Pernai 45 proc. apklaust\u0173j\u0173 pasisak\u0117, jog j\u0173 veiksmai priklausyt\u0173 nuo konkre\u010dios situacijos bei dalis pritar\u0117 tokiai \u201eaukl\u0117jimo priemonei\u201c. Per trej\u0173 met\u0173 laikotarp\u012f pateisinan\u010di\u0173 fizines bausmes nuo 58 proc. suma\u017e\u0117jo iki 45 proc.<\/p>

Min\u0117to tyrimo duomenys atskleid\u0117, jog fizines bausmes kaip smurt\u0105 da\u017eniau \u012fvardijo moterys ir \u017emon\u0117s, \u012fgij\u0119 auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 bei gaunantys didesnes pajamas, o didesn\u0117 dalis\u00a0 vyr\u0173 ir vyresnio am\u017eiaus respondent\u0173 man\u0117, jog tai yra aukl\u0117jimo priemon\u0117 ir fizines bausmes tam tikrose situacijose jie b\u016bt\u0173 link\u0119 pateisinti.<\/p>

Egzistuoja ir kitos smurto r\u016b\u0161ys prie\u0161 vaik\u0105 \u2013 kiek visuomen\u0117 jas atpa\u017e\u012fsta?\u00a0<\/strong><\/p>

Tarnybos vadov\u0117 I. Skuodien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f ne tik \u012f fizin\u012f smurt\u0105, kur\u012f, kaip pastebima, visuomen\u0117 geba identifikuoti geriausiai, bet taip pat primena, jog egzistuoja ir kitos smurto r\u016b\u0161ys, nuo kuri\u0173 taip pat nuken\u010dia vaikai, o \u0161ios smurtin\u0117s patirtys daro itin stipri\u0105 \u017eal\u0105 vaiko savijautai, jo raidai ir atei\u010diai.<\/p>

\u201eM\u016bs\u0173 analizuojami statistiniai duomenys rodo, jog kasmet auga arba i\u0161lieka stabiliai auk\u0161ti ne tik nuo fizinio, bet ir nuo kit\u0173 smurto r\u016b\u0161i\u0173, nukent\u0117jusi\u0173 vaik\u0173 skai\u010diai. Per metus neprie\u017ei\u016br\u0105, psichologin\u012f bei seksualin\u012f smurt\u0105 \u012fprastai patiria po kelis \u0161imtus vaik\u0173. Tad tai dar vienas priminimas mums visiems b\u016bti atidesniems ir jautresniems \u0161alia esan\u010dio vaiko savijautai, jo elgesiui ir veiksmams, kurie gali i\u0161duoti, jog vaikui tr\u016bksta r\u016bpes\u010dio, saugumo ir pagalbos\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f I. Skuodien\u0117.<\/p>

Sud\u0117tingesn\u012f psichologinio smurto atpa\u017e\u012fstamum\u0105 liudija ir tyrime aptartas pavyzdys, kai t\u0117vai savo paaugl\u012f s\u016bn\u0173, gr\u012f\u017eus\u012f namo vidurnakt\u012f, i\u0161vadina \u201enevyk\u0117liu\u201c ir \u201evalkata\u201c bei priduria, jog \u201ei\u0161 tav\u0119s nieko doro nei\u0161augs\u201c. Respondent\u0173 paklausus, ar jiems \u0161i situacija b\u016bt\u0173 lygi smurtui, tiek pernai, tiek 2023 m. atliktame tyrime beveik pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 (49 proc.) atsak\u0117 neigiamai arba susilaik\u0117 nuo tiesaus atsakymo. 2022 m. taip pat manan\u010di\u0173 buvo 54 proc.<\/p>

Naujausio tyrimo rezultatai rodo, jog \u0161iek tiek pager\u0117jo \u017emoni\u0173 supratimas apie vaiko neprie\u017ei\u016br\u0105.<\/p>

Pavyzd\u017eiui, pernai situacijos, kai t\u0117vai reguliariai neveda vaiko \u012f gydymo \u012fstaig\u0105 ir netikrina jo sveikatos, smurtu nelaik\u0117 arba abejojo d\u0117l tokio vertinimo 36 proc. apklausos dalyvi\u0173, 2023 m., \u2013 40 proc., o 2022 m. \u2013 48 proc.<\/p>

Dar vienos tyrime aptartos situacijos, kai kaimynai pastebi, jog kieme iki v\u0117lumos \u017eaid\u017eia vaikas, apsireng\u0119s konkre\u010diam sezonui nepritaikytais r\u016bbais ir nuo jo sklinda nemalonus kvapas, pernai 34 proc. apklaust\u0173j\u0173 nepriskyr\u0117 smurtui arba netur\u0117jo tikslaus atsakymo. 2023 m. tokia pati nuomon\u0117 atsispind\u0117jo 37 proc., o 2022 m. \u2013 42 proc. \u017emoni\u0173 atsakymuose.<\/p>

Vaikai gali patirti smurt\u0105 tiek t\u0117vams gyvenant kartu, tiek po skyryb\u0173\u00a0<\/strong><\/p>

Vaiko teisi\u0173 gyn\u0117jai da\u017enai akcentuoja abiej\u0173 t\u0117v\u0173 lygias teises vaiko at\u017evilgiu net ir tais atvejais, kai poros skiriasi bei primena, kaip vaiko emocinei ir psichologinei sveikatai svarbus darnus t\u0117v\u0173 bendravimas, pastangos susitarti visais vaiko auginimo ir aukl\u0117jimo klausimais, noras bendradarbiauti ir surasti taikius sprendimus.<\/p>

Tyrime paklausus, ar situacija po t\u0117v\u0173 skyryb\u0173, kai yra ribojama vaiko galimyb\u0117 matytis su skyriumi gyvenan\u010diu t\u0117\u010diu ar mama, gali b\u016bti laikoma smurtu, pernai 33 proc. \u017emoni\u0173 nebuvo lygi smurtui arba jie liko prie neutralios nuomon\u0117s. 2023 taip pasisakiusi\u0173 buvo 34 proc., o 2022 m. \u2013 35 proc.<\/p>

Dar vienos skyryb\u0173 metu da\u017enai atpa\u017e\u012fstamos situacijos, kai t\u0117vai ver\u010dia vaik\u0105 pasirinkti, su kuo jam reik\u0117s gyventi, 33 proc. respondent\u0173 naujausiame tyrime nelaik\u0117 smurtu arba nepateik\u0117 tiesaus atsakymo, o 2023 m. taip manan\u010di\u0173 buvo 36 proc., 2022 m. \u2013 41 proc.<\/p>

Taip pat \u012fvardytos situacijos, kai vaikams miegant tarp t\u0117v\u0173 kyla konfliktas, besibaigiantis mu\u0161tyn\u0117mis, \u0161\u012fkart pateiktuose atsakymuose 31 proc. respondent\u0173 nepriskyr\u0117 smurtui arba i\u0161liko abejojantys. Pana\u0161us vertinimas i\u0161ry\u0161k\u0117jo ir ankstesni\u0173 met\u0173 tyrim\u0173 rezultatuose: 2023 m. taip pat galvojo 33 proc., o 2022 m. \u2013 35 proc. respondent\u0173.<\/p>

Vaiko teisi\u0173 gyn\u0117jai kvie\u010dia \u017emones b\u016bti s\u0105moningiems ir prane\u0161ti apie smurt\u0105\u00a0<\/strong><\/p>

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, su\u017einoti apie daugiau atvej\u0173, kuriuose vaikas galimai patyr\u0117 smurt\u0105, b\u016bt\u0173 lengviau, jeigu visuomen\u0117 geb\u0117t\u0173 geriau atpa\u017einti smurt\u0105 ir siekt\u0173 apie j\u012f prane\u0161ti vaiko teisi\u0173 gyn\u0117jams. Vertinant keleri\u0173 met\u0173 rezultatus, kur de\u0161imtbal\u0117je vertinimo skal\u0117je skai\u010dius 10 rei\u0161kia tikimyb\u0119, jog \u017emogus \u201etikrai prane\u0161t\u0173\u201c, kasmet rezultatas i\u0161lieka apylygis \u2013 siekia beveik 7 balus.<\/p>

Tarnybos vadov\u0117 I. Skuodien\u0117 primena, jog visuomenei svarbu b\u016bti atsakingai ir jautriai kiekvieno vaiko at\u017evilgiu, o pasteb\u0117jus nerim\u0105 kelian\u010dius \u017eenklus, reik\u0117t\u0173 nedelsiant apie juos prane\u0161ti bet kuriuo veikian\u010diu pagalbos kanalu.<\/p>

\u201eVaiko teisi\u0173 gyn\u0117jai yra pasiruo\u0161\u0119 sureaguoti \u012f galim\u0105 vaiko teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0105 bet kuriuo paros metu ir visomis savait\u0117s dienomis. Tad \u017emon\u0117s \u012f mus gali kreiptis tiek skambindami ar ra\u0161ydami \u012f Vaiko teisi\u0173 linij\u0105, tiek atvykdami tiesiogiai ar registruodami galim\u0105 pa\u017eeidim\u0105 internetu, arba pateikdami skubi\u0105 informacij\u0105 policijos pareig\u016bnams. Bet kuris b\u016bdas, kur\u012f \u017emogus bepasirinkt\u0173, yra sveikintinas ir rodo, jog pama\u017eu judame nulin\u0117s tolerancijos smurtui prie\u0161 vaik\u0105 keliu\u201c, \u2013 sako I. Skuodien\u0117.<\/p>

Kilus klausimams, kvie\u010diame \u017emones pasikonsultuoti su vaiko teisi\u0173 gyn\u0117jais skambinant nemokamu tel. 0\u00a0800 10\u00a0800, taip pat galima ra\u0161yti \u017einut\u0119 interneto svetain\u0117je vaikoteises.lrv.lt esan\u010diame pokalbi\u0173 laukelyje. Prane\u0161ti apie vaiko teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0105 galima artimiausiame vaiko teisi\u0173 apsaugos skyriuje, u\u017epildant form\u0105 Tarnybos interneto svetain\u0117je arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnyb\u0173 ry\u0161io numeriu 112.\u00a0<\/em><\/p>

\u0160altinis: Vaikoteises.lrv.lt<\/p><\/div>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tre\u010ddalis apklaust\u0173j\u0173 ausies u\u017esukimo vaikui vis dar nepriskiria smurtui, o beveik pus\u0117 respondent\u0173 likt\u0173 abejingi, matydami parduotuv\u0117je t\u0117v\u0173 purtom\u0105 vaik\u0105.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-10537","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10537","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10537"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10537\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10537"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10537"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10537"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}