{"id":10474,"date":"2024-12-23T18:01:35","date_gmt":"2024-12-23T16:01:35","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=10474"},"modified":"2025-01-02T18:06:28","modified_gmt":"2025-01-02T16:06:28","slug":"tyrimas-85-proc-zmoniu-lietuvoje-darbe-nesakytu-apie-savo-neuroskirtinguma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/tyrimas-85-proc-zmoniu-lietuvoje-darbe-nesakytu-apie-savo-neuroskirtinguma\/","title":{"rendered":"Tyrimas: 85 proc. \u017emoni\u0173 Lietuvoje darbe nesakyt\u0173 apie savo neuroskirtingum\u0105"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Disleksij\u0105, d\u0117mesio ir hiperaktyvumo (ADS) ar autizmo spektro sutrikimus turintys \u017emon\u0117s darbe gali papildyti komandas i\u0161skirtiniais savo geb\u0117jimais, ta\u010diau neuroskirtingi \u017emon\u0117s da\u017enai vengia ar net baiminasi atskleisti savo ypatybes darbdaviui. \u201eTelia\u201c inicijuotos gyventoj\u0173 apklausos duomenimis, vos 15 proc. apklaust\u0173j\u0173 informuot\u0173 darbdav\u012f, jei priskirt\u0173 save prie neuroskirting\u0173 asmen\u0173. <\/b><\/p>

Prarandami i\u0161skirtiniai geb\u0117jimai<\/strong>\u00a0<\/div>
Skirting\u0173 neurotip\u0173 \u017emon\u0117s Lietuvos darbo rinkoje vis dar neretai lieka nepanaudotu talent\u0173 \u0161altiniu \u2013 \u012fsitikinusi darbdavio konkurencingum\u0105 tirian\u010dios bendrov\u0117s \u201eWitMind\u201c mokslini\u0173 tyrim\u0173 partner\u0117, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Agota Giedr\u0117 Rai\u0161ien\u0117. Anot jos, tai yra ne tik moralinis, bet ir pragmati\u0161kas, verslo konkurencingumui svarbus klausimas.\u00a0<\/div>
\u00a0<\/div>
\u201eNors moksliniai tyrimai Lietuvoje \u0161ia tema dar tik \u017eengia pirmuosius \u017eingsnius, o visuomen\u0117 dar br\u0119sta, jau dabar ai\u0161ku, kad asmenys su autizmo spektro ar kitomis neuro\u012fvairov\u0117s formomis gali tapti vertingais, auk\u0161t\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 kurian\u010diais komandos nariais\u201d, \u2013 sako prof. dr. A. G. Rai\u0161ien\u0117.\u00a0<\/div>
\u00a0<\/div>
Pasak jos, tokios darbuotoj\u0173 grup\u0117s ignoravimas rei\u0161kia, kad verslas praranda galimyb\u0119 gauti i\u0161skirtini\u0173 geb\u0117jim\u0173 \u2013 pavyzd\u017eiui, i\u0161skirtinio atidumo detal\u0117ms, analitinio m\u0105stymo, k\u016brybi\u0161kumo ar net technologini\u0173 kompetencij\u0173.<\/div>
\u00a0<\/div><\/div><\/div><\/div><\/section>

Baiminasi pasekmi\u0173 karjerai<\/strong><\/p>

\u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos, telekomunikacij\u0173 bendrov\u0117s \u201eTelia\u201c inicijuotos Lietuvos gyventoj\u0173 apklausos metu apie neuroskirtingus asmenis paai\u0161k\u0117jo, kad b\u016bdami neuroskirtingi \u017emon\u0117s apie tai \u0161nek\u0117ti darbo vietoje vengt\u0173.<\/p>

Atlikto tyrimo duomenimis, vos 15 proc. apklaust\u0173j\u0173 apie neuroskirtingum\u0105 prane\u0161t\u0173 darbdaviui, o nuo \u0161ios informacijos atskleidimo juos sulaikyt\u0173 ne viena prie\u017eastis. 18 proc. respondent\u0173 nekalb\u0117t\u0173 apie savo neuroskirtingum\u0105, nes baimint\u0173si pasikeisian\u010dio po\u017ei\u016brio, dar 13 proc. \u2013 neigiam\u0173 pasekmi\u0173 karjerai ar darbo u\u017emokes\u010diui. 9 proc. respondent\u0173 baimint\u0173si net atleidimo ar nepri\u0117mimo \u012f darb\u0105, o \u0161i\u0105 prie\u017east\u012f da\u017eniau nurodo save neuroskirtingais laikantys asmenys.<\/p>

\u201ePrie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l \u017emon\u0117s vengia kalb\u0117ti apie neuroskirtingum\u0105, gali b\u016bti \u012fvairi\u0173, bet viena da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 \u2013 baim\u0117 b\u016bti atstumtam, nesuprastam, o taip pat \u2013 nenoras i\u0161siskirti i\u0161 kit\u0173. Juk visi mes norime pritapti, o kai aplink negirdime garsiai kalban\u010di\u0173 apie savo neuroskirtingum\u0105, bijome b\u016bti to pradininkais. Net profesional\u0173 bendruomen\u0117s naudojamame socialiniame tinkle \u201eLinkedIn\u201c neuro\u012fvairov\u0117s tema yra sunkiai pastebima\u201c, \u2013 sako \u201eTelia\u201c \u012evairov\u0117s ir \u012ftraukties vadov\u0117 Julija Markeli\u016bn\u0117.<\/p>

Neuro\u012fvairov\u0117 \u2013 kaip bet kuri kita \u012fvairov\u0117<\/strong><\/p>

\u201eDedame vis daugiau pastang\u0173, kad m\u016bs\u0173 kasdieniuose pokalbiuose b\u016bt\u0173 girdima neuro\u012fvairov\u0117s tema, stengiam\u0117s kuo daugiau apie tai kalb\u0117ti, kad visi kolegos priimt\u0173 neuro\u012fvairov\u0119 kaip bet kuri\u0105 kit\u0105 \u012fvairov\u0119. Jeigu norime, kad \u017emon\u0117s tapt\u0173 atviresni, turime jiems parodyti, kad neuroskirtingumas pas mus priimamas taip pat kaip ir neurotipi\u0161kumas\u201d, \u2013 apie pastangas skatinti atvirumo kult\u016br\u0105 organizacijoje pasakoja J. Markeli\u016bn\u0117.<\/p>

J. Markeli\u016bn\u0117 dalijasi ir bendrov\u0117je vykstan\u010diomis iniciatyvos, kurias da\u017enai organizuoja ir patys darbuotojai.<\/p>

\u201ePatys darbuotojai sub\u016br\u0117 neuro\u012fvairov\u0117s klub\u0105, kuriame reguliariai susitinka neuroskirtingi kolegos ir galvoja, koki\u0173 dar iniciatyv\u0173, susijusi\u0173 su neuro\u012fvairove, reikia atne\u0161ti \u012fmonei. \u0160iais metais j\u0173 iniciatyva gim\u0117 labai didelio populiarumo sulaukusi diskusija \u201eWork with neurospiciness\u201c, kurios metu neuroskirtingi kolegos dalijosi, su kokiais i\u0161\u0161\u016bkiais susiduria darbo vietoje, ko tikisi i\u0161 neurotipini\u0173 koleg\u0173\u201c, \u2013 pasakoja J. Markeli\u016bn\u0117.<\/p>

Pasak jos, bendrov\u0117 ie\u0161ko kuo \u012fvairesni\u0173 b\u016bd\u0173 pasiekti visus kolegas, o taip gimsta ir skirtingos bendradarbiavimo formos.<\/p>

\u201eKartu su Lietuvos audiosensorine biblioteka jau antrus metus stengiam\u0117s pl\u0117sti savo \u017einias disleksijos srityje \u2013 \u0161iemet r\u0117m\u0117me did\u017eiausi\u0105 Lietuvoje disleksijos pa\u017einimo \u201eNeskaitymo festival\u012f\u201c. Tuo pa\u010diu kolegas kviet\u0117me jau tradicinei spalvotai fotosesijai \u201e#goredfordyslexia\u201c, kurios metu apsireng\u0119 raudonai darbuotojai simboli\u0161kai i\u0161rei\u0161k\u0117 palaikym\u0105 disleksij\u0105 turintiems asmenims\u201d, \u2013 kalba J. Markeli\u016bn\u0117.<\/p>

Dalijasi patarimais<\/strong><\/p>

Prof. dr. A. G. Rai\u0161ien\u0117 pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau \u012fmoni\u0173 siekia tapti \u012ftraukiomis, o svarbi\u0105 reik\u0161m\u0119 tam turi ai\u0161kios organizacin\u0117s politikos formavimas ir darbuotoj\u0173 mokymai.<\/p>

\u201eMokomi turi b\u016bti vis\u0173 pareigybi\u0173 darbuotojai, ypa\u010d \u2013 vadovai. Tai \u2013 abipusio \u0161vietimo procesas. Siekiantys \u012fsilieti \u012f darbo rink\u0105, neuro\u012fvair\u016bs asmenys taip pat turi suprasti, kad gali susidurti su klausimais ir poreikiu atvirai bendrauti. BDAR suteikia galimyb\u0119 i\u0161laikyti privatumo lyg\u012f, ta\u010diau norintiems jaustis patogiai darbo aplinkoje, svarbu i\u0161reik\u0161ti savo poreikius, pasakyti, kokie veiksniai kelia diskomfort\u0105, dalintis\u201d, \u2013 sako \u201eWitMind\u201c mokslini\u0173 tyrim\u0173 partner\u0117 A. G. Rai\u0161ien\u0117.<\/p>

Neuro\u012fvairov\u0117s keliu \u017eengian\u010dios \u201eTelia\u201c \u012evairov\u0117s ir \u012ftraukties vadov\u0117 J. Markeli\u016bn\u0117 kitoms \u012fmon\u0117ms pataria prad\u0117ti nuo edukacijos ir neuroskirtingumo pa\u017einimo \u2013 labai daug \u0161ans\u0173, kad j\u016bs\u0173 organizacijose jau dirba nema\u017eai neuroskirting\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>

\u201eRaginame ie\u0161koti b\u016bd\u0173, kaip b\u016bti draugi\u0161kesniems neuroskirtingimui. \u012esirengdami biurus pagalvokite apie ramesnes vietas, kur gal\u0117t\u0173 susikaupti kolega, kuriam triuk\u0161mas ar \u0161viesos gali kelti sensorin\u0119 perkrov\u0105. Edukuokite darbuotojus, kaip kai kurias situacijas, \u012fprastas neurotipiniems kolegoms, patiria neuroskirtingi \u017emon\u0117s \u2013 perkeltin\u0117s reik\u0161m\u0117s, metaforos, abstrakt\u016bs klausimai, daliai neuroskirting\u0173 koleg\u0173 gali tapti tikru i\u0161\u0161\u016bkiu. Na, o kartais ir socialiniai \u012fg\u016bd\u017eiai gali b\u016bti patiriami kitaip: rankos paspaudimai, aki\u0173 kontakto palaikymas, ar kavos g\u0117rimo \u012fpro\u010diai gali smarkiai skirtis\u201d, \u2013 patirtimi dalijasi J. Markeli\u016bn\u0117.<\/p>

\u0160altinis: Telia.lt<\/p><\/div><\/div><\/div><\/section>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Disleksij\u0105, d\u0117mesio ir hiperaktyvumo (ADS) ar autizmo spektro sutrikimus turintys \u017emon\u0117s darbe gali papildyti komandas i\u0161skirtiniais savo geb\u0117jimais, ta\u010diau neuroskirtingi<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-10474","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10474","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10474"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10474\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10474"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10474"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10474"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}