{"id":10113,"date":"2024-06-12T16:37:53","date_gmt":"2024-06-12T14:37:53","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=10113"},"modified":"2024-07-17T16:38:57","modified_gmt":"2024-07-17T14:38:57","slug":"sotus-alkano-neuzjaucia-lietuviai-nepasiryze-valgyti-maziau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/sotus-alkano-neuzjaucia-lietuviai-nepasiryze-valgyti-maziau\/","title":{"rendered":"Sotus alkano neu\u017ejau\u010dia: lietuviai nepasiry\u017e\u0119 valgyti ma\u017eiau"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Per pastaruosius 50 met\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius planetoje padid\u0117jo dukart \u2013 nuo 4 iki 8 milijard\u0173. Ir \u0161is skai\u010dius toliau auga, kaip ir maisto kiekio poreikis, kurio kasdien reikia \u017emonijai. I\u0161maitinti augan\u010di\u0105 populiacij\u0105 \u012fmanoma tik keliant produktyvum\u0105 \u017eem\u0117s \u016bkyje, nes ma\u017eiau valgyti \u017emon\u0117s, bent jau Lietuvoje, nepasiry\u017e\u0119, rodo asociacijos \u201eCropLife Lietuva\u201c u\u017esakymu atliktas tyrimas.<\/strong><\/p>

\u201eYra tik du b\u016bdai, kaip galime patenkinti augan\u010dios gyventoj\u0173 populiacijos maisto poreikius \u2013 ma\u017eiau valgyti patys, kad maisto likt\u0173 ir kitiems, arba u\u017eauginti daugiau maisto. Kaip rodo m\u016bs\u0173 atliktas tyrimas, pirmajam sprendimui Lietuvos gyventojai nepasiry\u017e\u0119 \u2013 valgyti ma\u017eiau, kad nereik\u0117t\u0173 pl\u0117sti dirbamos \u017eem\u0117s plot\u0173, sutikt\u0173 retas\u201c, \u2013 sako \u201eCropLife Lietuva\u201c asociacijos direktor\u0117 Zita Varanavi\u010dien\u0117.<\/p>

Kaip rodo apklausos duomenys, 74 proc. respondent\u0173 nesutikt\u0173 suma\u017einti savo valgomo maisto kiekio, o 2 proc. gyventoj\u0173 netgi teigia, kad ateityje ketina valgyti daugiau maisto. Tuo tarpu suma\u017einti savo suvartojamus maisto kiekius sutikt\u0173 ma\u017eiau nei ketvirtadalis gyventoj\u0173.<\/p>

Valgyti ma\u017eiau da\u017eniau sutikt\u0173 moterys, tuo tarpu vyrai, vyresni nei 35 m. ir \u017eemesnio i\u0161simokslinimo tyrimo dalyviai da\u017eniau nurod\u0117 ma\u017einti maisto vartojimo neketinantys.<\/p>

\u201e\u017dinoma, \u0161is apklausos klausimas hipotetinis, ta\u010diau jis atspindi realyb\u0119 \u2013 maist\u0105 suvokiame kaip gyvybi\u0161kai svarb\u0173 resurs\u0105. Ir tokiu j\u012f mato visi 8 mlrd. gyventoj\u0173, tarp kuri\u0173 ir \u0161iandien yra jo stokojan\u010di\u0173. Tuo pa\u010diu tai yra didelis i\u0161\u0161\u016bkis \u017eem\u0117s \u016bkio sektoriui. Tam, kad u\u017eaugintume pakankamai maisto visiems, reikia arba daugiau ariamo ploto, arba pakelti \u017eem\u0117s \u016bkio na\u0161um\u0105. Ariamo ploto nenorima didinti d\u0117l klimato kaitos keliam\u0173 gr\u0117smi\u0173, tod\u0117l vienintelis kelias \u2013 u\u017eauginti daugiau derliaus tame pa\u010diame plote, o tam \u016bkininkams turime suteikti tinkamus \u012frankius \u2013 leisti naudoti inovacijas, kurias sukuria mokslas\u201c, \u2013 \u012fsitikinusi Z. Varanavi\u010dien\u0117.<\/p>

Nuo genomini\u0173 technologij\u0173 iki augal\u0173 apsaugos produkt\u0173<\/strong><\/p>

\u201eCropLife Lietuva\u201c teigia, kad Lietuvos ir Europos \u017eem\u0117 \u016bkio politikos formuotojai tur\u0117t\u0173 b\u016bti spartesni \u012fteisinant mokslo sukuriamas inovacijas, kad jos tapt\u0173 prieinamos \u016bkininkams.<\/p>

\u201eVienas naujausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 augal\u0173 s\u0117klininkyst\u0117s sektoriuje naudojamos naujosios genomin\u0117s technologijos (NGT). \u0160i inovacija leid\u017eia kelissyk grei\u010diau i\u0161vesti naujas augal\u0173 veisles, kurios b\u016bt\u0173 derlingesn\u0117s, atsparesn\u0117s klimato kaitai ar tur\u0117t\u0173 kit\u0173 nauding\u0173 savybi\u0173. Nors pasaulyje vadinam\u0173j\u0173 \u201egen\u0173 \u017eirkli\u0173\u201c panaudojimas augal\u0173 selekcijoje jau taikomas, Europa dar tik pradeda kurti tam b\u016btin\u0105 reglamentavim\u0105, \u2013 sako Z. Varanavi\u010dien\u0117.\u00a0 \u2013 \u0160i\u0173 nauj\u0173j\u0173 genomini\u0173 technologij\u0173 nereik\u0117t\u0173 painioti su GMO, nes NGT naudojamas i\u0161vesti tik tokias veisles, kurios formuojasi ir nat\u016braliai gamtoje, tik procesas \u012fvyksta \u017eymiai grei\u010diau\u201c.<\/p>

Pasak Z. Varanavi\u010dien\u0117s, kitas \u016bkininkams labai svarbus \u012frankis u\u017eauginti gausesn\u012f derli\u0173 \u2013 tr\u0105\u0161os bei augal\u0173 apsaugos produktai, vadinamieji pesticidai. \u201eSu \u016bki\u0173 realybe nesusid\u016br\u0119 gyventojai kartais demonizuoja augal\u0173 apsaugos produktus. Ta\u010diau retas pagalvoja, kad augalus, kaip ir \u017emones, puola \u012fvairios ligos ir parazitai, tod\u0117l norint i\u0161saugoti j\u0173 gyvyb\u0119, taip pat reikalingi \u0161ie augal\u0173 vaistai. Kaip ir vaistai \u017emon\u0117ms, taip ir mokslo i\u0161tirti ir pagal instrukcijas naudojami augal\u0173 apsaugos produktai nekelia pavojaus sveikatai, o kaip tik padeda i\u0161saugoti augalo gyvyb\u0119 ir derli\u0173\u201c, \u2013 sako \u201eCropLife Lietuva\u201c asociacijos vadov\u0117.<\/p>

Augal\u0173 apsaugos produktai gali labai reik\u0161mingai suma\u017einti praradimus auginant produktus, kurie taps m\u016bs\u0173 maistu, t.y\u00a0 suma\u017einti \u00a0maisto \u0161vaistym\u0105. Skai\u010diuojama, kad daugiausia maisto i\u0161\u0161vaistoma ne namuose ar virtuv\u0117je, o \u016bkiuose, kur d\u0117l \u012fvairi\u0173 lig\u0173, kenk\u0117j\u0173 ir u\u017ekrat\u0173 netenkama apie 40 proc. derliaus. \u201eS\u0117kmingiau i\u0161saugojus tokius maisto kiekius gal\u0117tume suma\u017einti maisto poreikio problem\u0105, taip pat suma\u017einti ir maisto kainas. Tod\u0117l \u016bkininkams labai svarbu tur\u0117ti efektyvius augal\u0173 apsaugos produktus, su kuriais gal\u0117t\u0173 i\u0161saugoti derli\u0173\u201c, \u2013 sako \u201eCropLife Lietuva\u201c asociacijos vadov\u0117.<\/p>

Ji vaizd\u017eiai iliustruoja pavyzd\u017eiu apie bulvi\u0173 maro nulemt\u0105 bad\u0105 Airijoje ir primena, kad d\u0117l \u016bkininko auginam\u0173 bulvi\u0173 konkuruoja ne tik 8 mlrd. \u017emoni\u0173, bet ir kolorado vabalai. Tod\u0117l nenaudojant augal\u0173 apsaugos produkt\u0173, tekt\u0173 arba susitaikyti su tuo, kad bulvi\u0173 parduotuv\u0117je tr\u016bks, arba j\u0173 kaina bus didel\u0117, nes koloradams nurinkti reik\u0117t\u0173 daug rankinio darbo, kas \u017eenkliai i\u0161augint\u0173 bulvi\u0173 savikain\u0105.<\/p>

Ateitis \u2013 tiksliojoje \u017eemdirbyst\u0117je<\/strong><\/p>

Tre\u010dia inovacij\u0173 kryptis, kuri itin svarbi keliant \u016bki\u0173 produktyvum\u0105 \u2013 tiksliosios \u017eemdirbyst\u0117s inovacijos. Jau \u0161iandien \u016bkiuose zuja i\u0161 dalies savavald\u017eiai traktoriai, pasitelkiami dronai, dirbtinis intelektas siekiant identifikuoti ligas, sudaryti tr\u0119\u0161imo \u017eem\u0117lapius ir atlikti kitus \u016bkio darbus.<\/p>

\u201eMatome mil\u017eini\u0161kas investicijas, kurias \u012f inovatyvi\u0173 sprendim\u0173 k\u016brim\u0105 investuoja tiek did\u017eiosios kompanijos, tiek ir agtech<\/em> srities startuoliai. Tikslioji \u017eemdirbyst\u0117 taip pat padeda tausoti resursus, suma\u017einti tr\u0105\u0161\u0173 ir augal\u0173 apsaugos produkt\u0173 poreik\u012f, juos tikslingai naudojant tik ten, kur reikia, tada, kada reikia ir tiek, kiek reikia, \u2013 sako Z. Varanavi\u010dien\u0117. \u2013 Technologijos, inovacijos ir mokslu gr\u012fsti sprendimai yra tai, \u012f k\u0105 tur\u0117t\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti ir \u017eem\u0117s \u016bkio politikos formuotojai, ir \u016bkininkai, siekiant u\u017etikrinti, kad maisto pakakt\u0173 augan\u010diai \u017emonijos populiacijai, o resursai b\u016bt\u0173 naudojami tausiai ir tvariai\u201c.<\/p>

Reprezentatyvi\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eCropLife Lietuva\u201c u\u017esakymu atliko rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. 2024 m. kovo 18\u00ad\u201328 dienomis atlikto tyrimo metu apklausti 1009 respondentai, kuri\u0173 am\u017eius yra nuo 18 iki 75 met\u0173.<\/em><\/p>

\u00a0<\/p><\/div>

\u0160altinis: BNS.lt<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Per pastaruosius 50 met\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius planetoje padid\u0117jo dukart \u2013 nuo 4 iki 8 milijard\u0173. Ir \u0161is skai\u010dius toliau auga,<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-10113","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10113","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10113"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10113\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10113"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10113"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10113"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}